aA
Lietuvos kandidatas į aplinkos ir vandenynų priežiūros eurokomisarus Virginijus Sinkevičius po klausymų Europos parlamente priekaištų nesulaukė. Priešingai, jau gan plačiai giriamas ir neoficialiai skelbiama, kad šį egzaminą europarlamente išlaikė. Apie laukiančius aktualiausius globalius aplinkosaugos iššūkius ir šuolį į tarptautinę politinę karjerą laidoje DELFI Dėmesio centre pokalbis su pačiu V. Sinkevičiumi ir naujienų agentūros BNS vyriausiuoju redaktoriumi Vaidotu Beniušiu.

Pone Beniuši, koks jūsų įspūdis iš to prisistatymo?

– V. Beniušis: Aš gal pasiremsiu kitų įspūdžiais, tuo ką kalba Briuselio žiniasklaida, tuo, ką kalba europarlamentarai socialiniuose tinkluose. Atsiliepimai daugiausia yra teigiami. Akcentuojamas ir Virginijaus Sinkevičiaus amžius. Kai jis buvo paskirtas, tai buvo daug diskusijų ir Lietuvoje, ar tai trūkumas ar privalumas.

Buvo ir įžeidžiančių viešų komentarų , kad tai brangiausiai apmokamas praktikantas ir pan.

– V. Beniušis: Visada svarbus kontekstas. Kai kiekvieną savaitę šimtai tūkstančių žmonių eina į gatves protestuodami prieš klimato kaitą, tai atrodo, kad Sinkevičius atspindi tas nuotaikas.

Pone Sinkevičiau, kaip jūs pats vertinate savo pasirodymą? Kaip viskas atrodė lyginant su tuo, ko tikėjotės?

– V. Sinkevičius: Buvo labai sudėtinga kažko tikėtis. Tai buvo pirmą kartą, spaudimas buvo didelis, ruoštis reikėjo labai išsamiai. Žiūrėjau ankstesnius klausymus, mačiau, kad parlamentarų klausimai būna itin išsamūs, jie nori labai tikslių atsakymų. Jie nori konkrečių pasakymų, kas bus padaryta. Aš tikrai stengiausi kuo išsamiau atsakyti į klausimus per tas dvi minute, ir tą papildomą minutę. Buvo labai svarbu atkreipti dėmesį ir į laiką. Stengiausi pasiruošti ir turinį ir tas tris valandas, kad jausti laiką, tempą. Visos detalės yra svarbos. Aš dėkoju kiekvienam, kuris padėjo ruoštis, ypač tiems direktorato žmonėms, kurie skyrė daug laiko, tiems kuria čia atvažiavo iš Lietuvos ir man padėjo ruoštis.

Pone Sinkevičiau, daug kas kalba apie jūsų patirties stoką, bet kai kuriose vietose atrodo, kad tos patirties tikrai užtenka, bent jau kontraversiškais klausimais. Iki galo neatsakyti į klausimus, nepasakyti savo pozicijos, kaip pvz. dėl dyzelinių automobilių likimo, tai atrodo, kad jūs gana patyręs politikas.

– V. Sinkevičius: Manau, kad atsakiau tą klausimą pakankamai išsamiai. Pirmiausia, tai rinka padiktuos sąlygas. Aš matau, kas vyksta rinkoje. Europos gamintojai, pvz. „Daimler" visai neseniai pareiškė, kad jie fokusuosis į vandenilinį kurą ir elektrą ir nebeinvestuos į kitus variklius. Lygiai tą patį yra paskelbusi BMW apie elektrifikavimą ir pan. Manau, kad rinka sprendžia tą klausimą pati. Politikai buvo atsargūs analizuodami dyzelgeito skandalą ir turbūt esminė žinutė yra, kad toks skandalas negali pasikartoti. Duomenys, kurie yra pateikiami, jie turi atitikti ir tą išmetimą gatvėse. Aš manau, kad Europos parlamentas yra priėmęs visu reikalingus teisės aktus. O toliau manau rinka pati išspręs. Faktas, kad yra du keliai: investuoti į mažiau teršiantį dyzelinį kurą, nes „Euro-7" standartas bus pakankamai griežtas, arba investuoti į tai, kas yra ateitis ir būti konkurencingam. Tai čia atsakymas iš didžiųjų žaidėjų, didžiųjų gamintojų yra labai aiškus.

Pone Sinkevičiau, kiek jūs laiko skyrėte domėjimuisi klausimams, kurie susiję su jūsų portfeliu? Turbūt sudėtinga nuo vandenų temų diletanto nužygiuoti iki bent vidutinio lygio specialisto, kad galėtumėte formuluoti poziciją.

– V. Sinkevičius: Pirmiausia, tai yra politinė pozicija, tai ne profesoriaus pozicija, kuri reikalautų išmanymo temos labai detalaus. Dauguma klausimų yra politiniai – kokia politinė valia, kokiu keliu pasukti. Tai yra svarbiausi aspektai. O kalbant apie pasirengimą, tai taip, pastarąsias tris savaites aš oficialiai atostogauju ir jas praleidau Briuselyje.

Kitaip tariant, vykdavo susitikimai, kurių metu tam tikri specialistai jus ruošdavo skirtingomis temomis?

– V. Sinkevičius: Jei būsiu patvirtintas komisaru, tai mano pavaldume bus du direktoratai. Tai be abejo, aš dirbau su abiem direktoratais, su vadovais su departamentų vadovais. Mes susidarėme darbotvarkes, pasirengimo sesijas taip, kaip man atrodė tinkama, kad galėčiau tinkamai pasiruošti.

Pone Beniuši, pereikime prie to posto svarbos klausimo. Pono Sinkevičiaus pareigybė dažnai viešojoje erdvėje vadinama „pavaduotojo pavaduotoju" ir pan. Ar Lietuva siųsdama Sinkevičių galėjo tikėtis kitokio posto, kitokio lygio posto?

– V. Beniušis: Manau, kad ne. Mes aiškiai matome, kad aukščiausi portfeliai, esminių sričių, tokių ,kaip konkurencija, prekyba portfeliai tenka žmonėms, kurie arba buvę premjerai, ar buvę ministrai, bet ilgiau dirbę komisijoje. Sinkevičiaus poziciją turbūt lėmė ir tai, kad jis šiek tiek susijęs su Europos žaliaisiais. Tai vienintelis kandidatas siejamas su Europos žaliaisiais, todėl ir yra aplinkosaugos portfelis. O ta „pavaduotojo pavaduotojo" pozicija, tai visi vicepirmininkai turi tam tikrų sričių, kurias kuruoja. Tai labai daug kas priklausys nuo paties eurokomisaro, kuris panašu, kad bus patvirtintas. Kokie bus jo santykiai su tiesioginiu viršininku Fransu Timmermansu, labai įtakingu Nyderlandų politiku, kokie bus jo santykiai su Europos Žaliųjų frakcija ir galiausiai kokias lyderystės savybes jis pats parodys. Nebūtinai viską gali suplanuoti. Europos darbotvarkėje klausimai gali iškilti labai staigiai. Kokia nors didžiulė ekologinė katastrofa ir Lietuvos atstovas, nors ir nėra tarp top 10 eurokomisarų, gali tapati dažniausiai Europos žiniasklaidoje cituojamu eurokomisaru.

Pone Sinkevičiau, ar su ponu Timmermansu esate kalbėję apie principus, kuriais bendradarbiausite, apie veiklos sritis, kurios būtų pačios aktualiausios? Kokie jūsų bendradarbiavimo su juo planai?

– V. Sinkevičius: Tie teiginiai apie „pavaduotojo pavaduotoją", tai yra taip organizuojamas darbas, kad yra trys viceprezidentai ir yra suskirstyti komisarai, kurie dirba, kad įgyvendintų konkretų vieną didelį tikslą. Aš žiūrėjau ir kolegų laiškus, kuriuos mes gauname, taip vadinamus „mission letters", tai kiekviename laiške yra nurodyta po kuriuo viceprezidentu dirbs komisaras. Tai labai keisti tokie teiginiai. Man yra tekę kelis kartus susitikti su ponu Timmermansu asmeniškai, dar net pačią pirmą dieną, kai buvau paskirtas. Labai konstruktyviai mes kalbėjomės ir vakar, prieš klausymus, derinome pozicijas, nes jo klausymai vyks kitą savaitę. Be jokios abejonės jis taip pat turės atsakinėti ir į panašius klausimus, kaip buvo užduodami man. Kiekviename iš prezidentės Ursulos Von der Leyen laiškų parašytos atsakomybių sritys. Pas mane labai aiškiai parašyta – bioįvairovės strategija iki 2030m., žiedinės ekonomikos veiksmų planas ir nulio taršos ambicija, kuri apima švarų vandenį, orą ir chemikalų naudojimą. Tuo pat metu Timmermanso laiške labai aiškiai rašoma, kad jis privalės užtikrinti, kad tos strategijos, kurias aš pateiksiu būtų perkeltos ir į kitus portfelius, kad tai būtų strateginis sąjungos tikslas. Pvz. su bioįvairovės nykimu yra neįmanoma kovoti tik turint mano portfelį. Reikia daug platesnio veikimo lauko. Į tai privalo būti atsižvelgta ir žemės ūkio srityje, ir transporto ir galiausiai industrijos. Tai bus labai svarbi jo rolė, kad būtent tie strateginiai tikslai būtų įgyvendinti ir tas darbas tarp komisarų vyktų.

Pone Beniuši, ar sutiktumėte su tuo, kad ar tai yra pats stipriausias komisaras ar ne, bet kaip žmonės sako, žiūrėti prisistatymą buvo „ne sarmata"?

– V. Beniušis: Mes turbūt galime palyginti. Turime keletą atmestų eurokomisarų, Vengriją, Rumuniją, lenkams problemos. Dėl Estijos irgi, bent jau žiniasklaidoje požiūris buvo kritiškesnis, nei dabar yra dėl Sinkevičiaus. Taip, pasirodymas solidus, matosi, kad kandidatas buvo pasiruošęs. Kiek teko kalbėtis su mūsų diplomatais, tai ir patys pokalbiai su Timmermansu, žmonių iš šalies vertinimu buvo gana solidūs Vėlgi, labai daug kas priklausys nuo to, kaip seksis įgyvendinti tuos portfelio klausimus.

Ar matydamas dabartinę valdančiąją daugumą galėtumėte sakyti, kad buvo galima siųsti geresnį kandidatą?

– V. Beniušis: Realių kandidatų turbūt buvo kokie 3-4 ministrai. Tame trumpajame sąraše buvo minimi Vilius Šapoka, Žygimantas Vaičiūnas, anksčiau minėtas Linas Linkevičius, kuris gana aktyviai ir siekė šio posto. Bet žinoma lėmė vidaus politinės aplinkybės ir lyginti kas būtų, jei būtų Vilius Šapoka ar Vaičiūnas, tai dabar būtų tuščios kalbos. Girdėdami dabartinius vadovų ditirambus apie posto reikšmę, neturime pamiršti to, kad premjeras viešai buvo įvardijęs, jog yra siekiama kitų pozicijų – energetikos, ekonomikos ar išorės sienų apsaugos portfelių. Tai jei atskaitos tašku laikytume tai, kas buvo deklaruota ko siekiama, tai tiems lūkesčiams nebuvo atliepta, bet tai yra gan siauras lietuviškas požiūris. Europinis požiūris yra, kad dabartinis Sinkevičiaus portfelis patenka į sritį, kurios reikšmė gerokai išaugusi. Nei viena komisija nebuvo tokia žalia, kokia bus ši komisija.

Kaip ir visuomenė, jos nusiteikimas ir lūkesčiai.

– V. Beniušis: Taip, politikų dėmesys klimato kaitai, aplinkosaugai yra gerokai išaugęs. Turime matyti tuos kelis atskaitos taškus. Nežinia ar buvo teisinga taktika išsakyti lūkesčius, kitas sritis nesiimant realių veiksmų nei renkant kandidatus, nei užsiimant lobizmu, kad jos būtų pasiektos. Tačiau dabar daužyti galvą į sieną, kad kažkas blogai, taip pat nėra jokio pagrindo.

Pone Sinkevičiau, jūsų portfelis jums įdomus, perspektyvus?

– V. Sinkevičius: Pirmiausia, tai labai prasmingas portfelis. Mes kalbame apie misiją kaip planetos išsaugojimas. Tai yra be galo prasmingas portfelis, kartu labai kompleksinis, sudėtingas. Tikrai pareikalaus daug pastangų įgyvendinant tai, ką reikia ar ką reikėjo įgyvendinti jau vakar. Labai džiaugiuosi jo išaugusia reikšme. Ta reikšmė išaugo tik dėl komisijos pirmininkės, kuri pasakė, kad „European Green Deal" yra prioritetas. Tai be abejo labai smarkiai pakelia šio portfelio vertę, nes pagrindinės to dokumento dedamosios dalys ir ateis iš mano portfelio. Tos žinios, kurių reikės, ateis iš man pavaldžių direktoratų. Tai labai svarbu. Bet jei būsiu patvirtintas, tai laukia rimtas iššūkis. Ir nevyriausybinės organizacijos ir jaunų žmonių penktadieniniai streikai, jie rodo, kad tikrai mano darbas bus vertinamas labai kruopščiai. Kitas dalykas, perspausti irgi negalima. Matome geltonąsias liemenes Prancūzijoje, nuo ko viskas prasidėjo. Nuo kuro kainų pakėlimo. O mes kalbame apie visiškus pokyčius energetikoje ir panašius dalykus. Yra didžiulis mandatas veikti, 92 proc. europiečių palaiko. Bet reikia veikti atsakingai, nes įstatymai ir jų pakeitimai bus įgyvendinti ir žmonės turės derintis prie tų naujovių, suprasti tuos pakeitimus ir gyventi su jais. Bus labai svarbu išlaikyti tą balansą.

Jūs pats paminėjote streikus ir žinoma šios temos dabar yra pasaulio dėmesio centre. Matant kokio aktualumo tai klausimas pasaulyje, jūs, kaip galimas komisaras, galite sėkmingai tai išnaudodamas tapti vienu matomiausių politikų Europoje. Ar tai būtų jūsų tikslas?

– V. Sinkevičius: Mano tikslas būtų darbai. Pirmiausia įgyvendinti darbai. Nepamirškime, kad tie streikai turi labai gilią prasmę. Galima skaityti, kas yra parašyta ant lentelių, bet esminis dalykas, kas stovi už tų lentelių – tai nematymas ateities. Tai yra labai stiprus faktorius ir dėl to tai sutelkia tokias dideles mases žmonių. Darbai bus tai, kas galimai bus įvertinta, bet kaip ir sakiau, bus labai sudėtinga, reikės išlaikyti balansą. Mes kalbame apie visą ES, apie kiekvieną šalį narę. Jos yra skirtingos, kiekviena turi savo pozicijų. Trialogai būna itin sudėtingi. Ką komisija pasiūlo, gali būti kad parlamentas turės savo nuomonę, o taryba dar kitokią, todėl tikrai laukia labai rimti iššūkiai ir pirmiausia reikia susikoncentruoti į darbą.

Pone Beniuši, kalbant apie Sinkevičiaus politinę karjerą. Šitas postas bus naudingas jam? Turiu omeny, ne tiesiog eurokomisaro postą, kas logiška, kad yra naudinga, bet šią konkrečią sritį?

– V. Beniušis: Čia yra ir likimo ironijos, nes ne per seniausiai Lietuvos vyriausybėje buvo svarstymai dėl europinių tikslų dėl 2050 metų pasiekti klimatui neutralios ekonomikos, t. y. tarsi surinkti tiek, kiek teršiame. Tada būtent Sinkevičiaus vadovaujama ekonomikos ministerija atsargiausiai vertino tokius planus ir matė daugiausiai rizikų. Dabar mes girdime, kad jis bus vėliavnešys siekiant šio tikslo. Tai yra labai natūralūs klausimai, natūralūs procesai atstovaujant savo sričiai. O Sinkevičiui tai manau, kad yra puikios galimybės. Tas postas gali būti matomas. Bet supraskime, kad pirmiausia tai Timmermansas bus klimato kaitos komisaras.

Misteris klimato kaita.

– V. Beniušis: Taip, bet jaunas žmogus, matant visą judėjimą dėl klimato, visą aplinkosaugos temą, ir vadovavimas patyrusio politiko, kuris tikrai jei turės abipusį pasitikėjimą, galės atverti labai daug durų. Mūsų komisarui atsiveria puikios galimybės. Visos galimybės padaryti puikią europinę karjerą yra Sinkevičiaus rankose.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
4.2941

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (70)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (322)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (3)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (32)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (79)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (68)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (40)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...