aA
Vos prieš porą savaičių Gintę Petrulionytę, gavusią keturis valstybinių brandos egzaminų šimtukus, Valdovų rūmuose sveikino aukščiausi valstybės politikai, o šiuo metu Druskininkų „Ryto“ gimnazijos absolventė dirba padavėja kurorto kavinėje.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Ji džiaugiasi aptarnavimo sektoriuje jau spėjusi pramokti rusų kalbos ir sako, kad atostogas, nors ir trumpas, vis tiek turės. Po jų kels sparnus į Jungtinę Karalystę.

„Mano vasaros darbas visai nesusijęs su akademiniais pasiekimais, – juokiasi Druskininkų kavinėje dirbanti šimtukininkė. – Planuoju studijuoti ir noriu turėti savų pinigų, todėl svarbu jų užsidirbti. Manau, kad kiekvienam tik į gera padirbėti aptarnavimo sektoriuje, nes po šios patirties visai kitaip žiūri į darbuotojus, kuriuos sutinki kasdien. Be to, jau gerokai pramokau rusų kalbos.“

Įdomu, kad matematikos, fizikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos egzaminų šimtukus gavusi mergina pati labiausiai džiaugiasi 93 balų lietuvių kalbos ir literatūros egzamino įvertinimu. Šis rezultatas, priešingai nei kiti, jai tikrai buvo netikėtas. Tiksliuosius mokslus druskininkietei mokytis patiko, tad šiose srityse ji daug dirbo ir tikėjosi neblogo įvertinimo, o anglų kalbos dar geriau išmoko metus gyvendama JAV.

Nepaisant puikiai praėjusios egzaminų sesijos, pasiekimų olimpiadose ir kituose konkursuose, G.Petrulionytė savo įvertinimų nesureikšmina ir sako, kad jei būtų įdėjusi daugiau pastangų, jos rezultatai galėjo būti dar geresni – ne tokie „mokykliniai“. „Kiekvienas turintis tikslą gali jį pasiekti. Ir darbas, ir sėkmė gyvenime gali tik padėti“, – įsitikinusi G.Petrulionytė.

Nors ji pati konkretaus tikslo sako ir neturėjusi, visada siekė padaryti viską taip gerai, kaip tik gali, todėl pati ant savęs pykdavo už neatidumą ar per menkas pastangas.

„Manau, kad dalį mano pasiekimų lėmė sėkmė ir atsitiktinumas. Pavyzdžiui, kai respublikinėje anglų kalbos olimpiadoje iškovojau prizinę vietą, kaip tik buvau grįžusi iš mokslų JAV, tad metus kalbėjusi vien angliškai turėjau pranašumų, – „Veidui“ prisimena Gintė. – Žinoma, daug lėmė darbas ir pastangos, todėl žinau, kad jei būčiau dar labiau susikaupusi ir pasistengusi, daugiau iekimai yra minimalūs, mokykliniai. Pažįstu bendraamžių, kurie pasiekė gerokai daugiau.“

Studijuos tai, kas įdomu

Galutinio sprendimo, kur pasitiks naujuosius mokslo metus, Druskininkų pirmūnė dar nėra priėmusi, tačiau svarsto, kad po darbo kavinėje ir šiek tiek pavasarojusi pradės matematikos ir informatikos studijas Voriko universitete (48 vieta QS pasaulio universitetų reitinge).

„Studijuoti svetur išvyksta dar palyginti nedidelė dalis Lietuvos abiturientų, o aš norėjau mokytis užsienyje todėl, kad galėjau rinktis iš daug daugiau studijų programų, kad ir jungtinių. Nors Lietuvoje tokias dvigubas programas jau irgi pradedama vykdyti, dar nėra didelio jų pasirinkimo. Kita priežastis ta, kad užsienyje yra stipresnių universitetų“, – pasirinkimo motyvus paaiškina šimtukininkė.

Kalbėdama apie ateitį ir karjerą po studijų G.Petrulionytė sako esanti kol kas tikra tik tuo, kad po bakalauro tikrai įgis magistro laipsnį, tačiau ką veiks vėliau – sieks akademinės karjeros ar pasuks į verslą, ji dar nežino: „Stoju į matematikos ir informatikos, dalykų, kurie man įdomūs mokytis, studijas, tačiau kol kas mane galbūt ne visai traukia darbas šioje srityje.“

Juolab kad studijas mergina pasirinko gana vėlai: praėjusią žiemą, iki gimnazijos pabaigos likus vos pusmečiui, ji dar svarstė, ką rinktis. Apsispręsti laiko reikėjo galbūt ir todėl, kad druskininkietė, nors ir tiksliukė, mokėsi skirtingų dalykų, gilinosi ne į vieną konkrečią sritį, todėl turėjo ir didesnę pasirinkimo laisvę.

„Man patinka ir socialiniai mokslai, pavyzdžiui, istorija, kurią išplėstiniu kursu mokiausi ir 11-oje, ir 12-oje klasėje. Be to, dalyvavau įvairiuose politiniuose projektuose, socialinėje veikloje. Galbūt ir esu tiksliukė, bet tikrai nenoriu apsiriboti viena tokia siaura moksline veikla. Seku politinius, socialinius įvykius, domiuosi tuo, kas vyksta pasaulyje“, – vardija G.Petrulionytė.

Kad ji domisi kuo įvairiausiais dalykais, geriausiai įrodo jos užklasinės veiklos sąrašas: teatro studija, folkloro ansamblis, mokyklos taryba, Mokomojo Europos Parlamento projektas ir, žinoma, labiausiai patikęs debatų klubas. „Veikla debatų klube man buvo viena įdomiausių patirčių. Man patiko logiškai ieškoti argumentų, diskutuoti, todėl neatsisakiau debatuoti ir mokydamasi JAV. Amerikoje buvo įdomu, kai debatų temomis tapdavo JAV aktualijos“, – prisimena druskininkietė.

Tingėjo rašyti rašinius

Keturių egzaminų šimtukininkė daugiausia mokėsi matematikos, o fizika, natūralu, sekėsi dėl to, kad susidomėjusi jos teorija puikiai pritaikė matematiką. Būsimoji pirmakursė sako, kad jai visada patiko tikslūs ir konkretūs dalykai, taip pat – aiškintis, kokia jų logika, kokie ryšiai.

Pasakyti, kada ar kodėl ji taip susidomėjo tiksliaisiais mokslais, Druskininkų „Ryto“ gimnazijos abiturientė negalėtų, tačiau sako puikiai prisimenanti, kad į matematiką pradėjo labiau gilintis tada, kai reikėjo rinktis iš skaičių mokslo ir lietuvių kalbos: „Kai buvau septintokė, mokykloje pamačiau skelbimą, kviečiantį stoti į Nacionalinę moksleivių akademiją. Kadangi buvau jaunesnė, septintoje klasėje galėjau rinktis tik iš matematikos ir lietuvių kalbos sekcijų. Supratau, kad labai tingiu ir nenoriu rašyti rašinių, todėl pasirinkau mokytis matematiką ir nuo tada jos nemečiau. Vėliau atsirado ir fizika, juolab mano brolis yra fizikas, įtakos galbūt turėjo ir jis, nes vis ką nors įdomaus papasakodavo, parodydavo.“

Kasmet po brandos egzaminų sesijos pasigirsta abiturientų skundų: vienas egzaminas per lengvas, kito vertinimas nepagrįstas, trečio užduotys neįkandamos. G.Petrulionytė panašių nusiskundimų neturi. „Manau, kad egzaminuose nieko blogo nebuvo, – vertina ji. – Man patiko fizikos egzaminas, kuris galėjo patikrinti daug sričių ir nebuvo nei per sunkus, nei per lengvas. Matematikos egzamino objektyviai vertinti negaliu, nes ėjau į jį žinodama, kad tikrai galiu išspręsti visas užduotis, tad man jis pasirodė lengvas. Bet daugeliui bendraklasių buvo sudėtingas.“

JAV mokykla: laisvė rinktis pamokas

Brandos egzaminais nenusivylusi G.Petrulionytė gali palyginti ir skirtingų valstybių švietimo sistemas, nes būdama dešimtokė dalyvavo kultūros, švietimo ir lyderystės mainų programoje „ExCEL“ ir metus praleido valstybinėje mokykloje Vašingtono valstijoje, netoli Portlando.

„JAV mokytis gali būti arba labai lengva, arba labai sunku, tai priklauso nuo mokinio – sudėtingas ar lengvas pamokas pasirinksi“, – sako G.Petrulionytė. Ji panoro metus mokytis universiteto studijų lygio chemijos, o metams baigiantis gailėjosi, kad neišdrįso pasirinkti sustiprinto lygio matematikos ir anglų kalbos pamokų.

„JAV švietimo sistema man pasirodė įdomi tuo, kad beveik laisvai galima rinktis pamokas, modulius. Reikalavimų ten labai nedaug. Tarkime, Lietuvoje privaloma mokytis bent vieno dalyko iš humanitarinių, gamtos mokslų ir kitų, o Amerikoje toks reikalavimas galioja tik vienus metus, kitus trejus gali visai nesimokyti gamtos mokslų, jei mokeisi jų devintoje klasėje. Dar man patiko, kad galima rinktis sustiprintas pamokas, kurios beveik atitinka universiteto lygį. Jas lanko mažiau mokinių, kiekvienas gauna dėmesio , – pasakoja druskininkietė. – Įspūdį man padarė ir tai, kad JAV mokyklose svarbu sportas ir meninė veikla. Daug lėšų skiriama mokyklos teatrui, chorui, kurio negalėtum palyginti su mūsiškiais muzikos mokyklose – jis labai populiarus, o norintieji tapti jo nariais turi dalyvauti atrankose. Taip pat – ten mokyklos bendruomenė labai artima, mokytojai ir tėvai dalyvauja įvairioje veikloje. Pavyzdžiui, kai už mūsų debatų komandą atsakinga mokytoja negalėjo su mumis dirbti, tą darbą perėmė patys tėvai.“

Patirtį JAV mokykloje G.Petrulionytė vadina nepakartojama. Labiausiai ją sužavėjo skirtingų kultūrų katilas ir skirtingos istorijos, kurių galėjo išgirsti iš kiekvieno sutikto. „Pažinojau šeimą, kuri visai nemokėdama kalbos atvyko iš Sirijos, o po trijų mėnesių tos šeimos vaikai jau lankė mokyklą ir išmoko kalbą. Labai gerbiau tuos žmones“, – tvirtina Gintė.

12 metų mokykloje, o vienus iš jų – nelietuviškoje, šimtukininkė apibendrina paprastai: sistema, kad ir kokia nemaloni būtų, padeda pasiekti to, ko gyvenime nori: „Nors galiausiai tai ima atrodyti kaip rutina, nuo kurios norisi greičiau pabėgti, nemaža dalis mūsų geriausių akimirkų būna praleista kaip tik mokykloje arba dėl jos.“

www.veidas.lt taip pat skaitykite:

Moksliukė, kuriai patinka motociklai

Kaip tūkstantmečio penktokas tapo geografu, filologu, muziku ir fiziku

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Erdogano oponentai iš Stambulo spintos traukia skolų skeletus: geruoju tai nesibaigs

Turkijos opozicija du kartus metė iššūkį prezidento Recepo Tayyipo Erdogano politiniam aparatui...

Užkalnis rado blogiausią restoraną šalyje (nuolat pildoma) (186)

Mielieji mano skaitytojai, vyrai ir moterys, mergaitės ir berniukai, jūs norėjote, prašėte,...

Po gausių policijos pajėgų gaudynių sučiuptas įtariamas Gineikatės brolio žudikas atvežtas į teismą (19)

Sekmadienį Kauno apylinkės teisme bus paskirta kardomoji priemonė nužudymu šią savaitę...

Istorikas apie simbolinį Nausėdos gestą: tai rodo, kokiu keliu jis rinksis eiti (64)

Penktadienį buvo inauguruotas naujasis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda . Rytą jis pradėjo...

Tūkstančiai lietuvių vėl plūsta į Palangą: traukos objektas – tikra sensacija tapusi atrakcija (232)

Vasarą visi keliai veda į pajūrį, o dažniausiai – į Palangą. Dažnas lietuvis galėtų...

Ukraina eina prie balsadėžių: tai gali būti dramatiškiausias pokytis nuo pat šalies nepriklausomybės (360)

Sekmadienį prie balsadėžių pokyčių ištroškę ukrainiečiai renkasi naują Aukščiausiąją...

Lietuvis atrado svajonių darbą pasaulio pakraštyje: norint čia patekti, tektų pakloti net iki keliasdešimt tūkstančių (50)

Mindaugas Oginskas net slapčiausiose svajonėse neįsivaizdavo, kad kada nors taps ledo navigatoriumi...

Moterį su vaikais pagrobęs, o vėliau ją nužudęs pareigūnas tikėjosi įkvėpti laisvės oro (12)

Kauno apygardos teismas iki gyvos galvos nuteistam Rolandui Palukaičiui atsisakė skirti terminuotą...

Šiaulių ir Raseinių rajonuose nuskendo du vyrai (7)

Šiaulių ir Raseinių rajonų rajonuose dviem vyrams maudynės baigėsi tragiškai.

„69 danguje“ dirba ir ilsisi Palangoje, tačiau atostogauti rinktųsi ne čia (2)

„1006 km lenktynes“ atidariusios „69 Danguje“ merginos linksmo pokalbio metu pasidalino savo...