aA
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirminiuose prezidento rinkimuose su Vygaudu Ušacku besivaržanti Seimo narė Ingrida Šimonytė pristatė savo viziją Lietuvai ir programines tezes. I. Šimonytė įvardija pagrindinę mūsų šalies problemą – nors gyvenimas gerėja, žmonės neretai to gerėjimo nejaučia ir nusivilia valstybe. Todėl, anot jos, būtina ieškoti bendro visuomenės sutarimo, kokios sritys mūsų šalyje yra svarbiausios, ir būtent joms teikti prioritetą.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot politikės, nors Lietuva tikrai yra daug pasiekusi, mūsų šaliai vis dar nepavyksta troškimų paversti bendru gėriu. Nepavyksta susikalbėti ir būti išgirstiems, o tai skatina nusivylimą ne vien valdžia, bet ir pačia valstybe, stumia piliečius išvykti arba trauktis į „vidinę emigraciją“ – abejingumą, pasidavimą, nusigręžimą nuo viešojo gyvenimo.

„Tai jau išties pavojinga, nes abejingieji savo šaliai sėkmės istorijos sukurti negalės. Abejingieji neapgins demokratijos nei savo konstitucinių teisių. Pasidavusieji gyvybingos valstybės neturės. Galbūt neturės visai jokios, nes nutrūkus piliečių ryšiui su valstybe netruks atsirasti, kas tokias nuotaikas bandys pasikinkyti savo niekingiems tikslams“, – mano I. Šimonytė.

Pasak jos, nors šalies ūkis auga, atlyginimai kyla, tačiau neretas žmogus tų pokyčių teigia nejaučiantis. Įvairios skambios programos baigiasi niekuo, o įvairių užsienio investicijų pritraukimas galiausiai pavirsta labiau proga valdžios žmonėms perkirpti simbolinę juostelę, o ne naujomis galimybėmis Lietuvai.

„Tuo tarpu stiprėjant grėsmėms tarptautinėje politikoje Lietuvos vidaus politika nusigyveno iki draudimų, ciniškų galios žaidimų, tariamų raganų medžioklių – visa tai galiausiai virsta bandymais neigti pačią demokratijos esmę ir demokratinius institutus. Tai tik dar labiau menkina tarpusavio pasitikėjimą ir tuo pačiu vis plačiau atveria duris įvairioms hibridinėms išorės įtakoms. Visiems iššūkiams atsispirti gauname aibę vis naujesnių programų ir strategijų, kaip pagerinti, patobulinti, pakelti, pasiekti. Dokumentų, kuriuose jau iki šiol išdėstyta daugybė puikių norų ir siekinių. Įgyvendinus nors pusę jų, kiekvienas šalyje jau dabar jaustųsi žymiai saugesnis ir laimingesnis“, – sako I. Šimonytė.

Kliba piliečių ryšys su valstybe

Kandidatės TS-LKD pirminiuose rinkimuose įsitikinimu, visuomenės gyvybingumo pagrindas yra Konstitucinės teisės. Prezidentas privalo principingai ginti Konstituciją, o tai reiškia: demokratiją, žmogaus teises, žodžio laisvę, nuosavybės neliečiamumą, teismų nepriklausomumą.

„Konstitucija gina demokratiją. Neginama demokratija nyksta nepastebimai: palengva priprantame prie vis žemesnių politinės kultūros ir demokratijos taisyklių standartų. Visa valstybė kenčia, kai valdžiai ima svaigti galva nuo skaitmeninės daugumos galios priimti vienašališkus, neapgalvotus, demokratines taisykles paminančius sprendimus“, – dabartinę valdžią kritikuoja I. Šimonytė.

I. Šimonytė mano, kad išklibusi politinė sistema, lyderystės stoka ir teisėkūros chaosas klibina ir piliečių ryšį su valstybe.

„Nors Lietuvos ekonominė bei socialinė statistika gerėja, tačiau akivaizdu, kad gerėjimo vaisiai yra pasiskirstę labai netolygiai: vieniems vis labiau sekasi, kitiems vis labiau nesiseka. Vieni patys ir be valstybės pagalbos kuria savo sėkmę, kiti jaučiasi visų užmiršti ir nemato nei savo, nei savo vaikų gyvenime jokio pagerėjimo – nei vakar, nei šiandien, nei rytoj. Ypač svarbu, kad žmonėms rūpi ne tik tai, kokia yra jų individuali padėtis, bet ir tai, kur jie yra lyginant su kitais bendrapiliečiais, o daugelis santykinių rodiklių neatrodo įkvepiančiai. Tad žmonės nebejaučia, kad valstybėje dar veikia koks nors susitarimas, kuris leistų išsaugoti viltį“, – sako I. Šimonytė.

Ji mano, kad tokioje terpėje puikiai klesti politikai, kurie žada spręsti žmonių problemas, tačiau neturi tam jokios kompetencijos. Taip pradedame gyventi užburtame rate – žmonių nusivylimas veda tik prie vis didesnio nusivylimo.

„Jau trečią dešimtmetį žmonėms žadama europietiška gerovė. Akivaizdu, kad kiekvienas vaizdinį susikuria pagal savo patirtis ir gaunamą informaciją, kuri neretai prieštaringa. Blogiausia, kad tokius prieštaringus vaizdinius kuriasi ir patys politikai, norintys tikėti, kad politika nėra sudėtingų pasirinkimų laukas. Tikimasi, kad europietiškos investicijos pačios savaime lems aukštesnę gyvenimo kokybę, tereikia jų daugiau pritraukti ir ilgiau palaukti. Tačiau laukti vargina, ypač matant, kad gyvenimui absoliučiais skaičiais gerėjant, santykiniais duomenimis daugelio padėtis atrodo blogesnė nei vakar“, – sako Seimo narė.

Pasak jos, atsisakant suprasti, kad dauguma šiandienos problemų – emigracija, alkoholizmas, savižudybės, šešėlinė ekonomika, investicinės aplinkos trūkumai ir kitos – yra daugialypės ir turi kompleksinius sprendimo būdus, kuriamos strategijos, planai, programos, kuriose paskiriamas vienas atsakingas vykdytojas, nors pastarasis ir neturi galimybių išjudinti vežimo iš mirties taško. Be to, nesimato aiškios lyderystės, kuri padėtų išspręsti konkrečias problemas.

„Mūsų vaikų tėvai moka nesuskaičiuojamas sumas korepetitoriams, nors valstybė garantuoja visiems nemokamą vidurinį mokslą. Ligonių, neįgaliųjų ar senyvų žmonių artimieji vargsta ieškodami slaugos paslaugų ar priemonių, nors viskas tarsi ir „priklauso“. Institucijos pagal Konstituciją taipogi tarnauja žmonėms, tačiau dažnai atrodo atvirkščiai. Tokia realybė niekaip nestiprina ryšio su valstybe, kuri tarsi ir žada orias bei pakankamas paslaugas, tačiau jos politikai nesiryžta pasakyti, kokia kiekvieno pasirinkimo kaina, tad vis bando ieškoti neįmanomo sprendimo, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika“, – mano I. Šimonytė.

Atsižvelgiant į visa tai, politikė siūlo netikėti iliuzija, kad yra viena stebuklinga priemonė, kuri išspręs visas problemas. Ji mano, kad būtina siekti bendro sutarimo, ko norime iš šios valstybės, kam norima skirti prioritetą.

„Būtina grįžti prie pamatinių klausimų: tartis ir susitarti dėl valstybės krypties ir prioritetų. Kalbėtis reikia atvirai ir tiesiai: status quo išlaikymas galiausiai pareikalaus radikalių apsisprendimų“, – sako kandidatė pirminiuose TS-LKD rinkimuose.

Anot jos, visuomenė turi pasirinkti, kokios valstybės nori. Jeigu dauguma norės „mažos valstybės“, tokiu atveju kiekvienam turėtų būti aišku, kur prasideda jo asmeninė atsakomybė. Jeigu žmonės norės didelės bendro gėrio dalies, būtina aiškiai kalbėti apie tokio pasirinkimo kainą. Bet labai svarbu, anot politikės, investuoti į žmones. Ji mano, kad tik per geresnį švietimą, sveikatos apsaugą, socialinį saugumą galima pasiekti, kad Lietuvoje būtų daugiau modernių gebėjimų ir kūrybiškumo, pilietiškumo ir patriotizmo, drąsos ir atjautos.

Svarbiausia užduotis – saugumas

Anot I. Šimonytės, Lietuva didžiausią pažangą padarė būtent tose srityse, kuriose per stojimo į ES derybas priėmė daugiausia europinės praktikos. Tačiau ir ES šiandien susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, augančiu populizmu, kai dėl įvairiausių savo valstybių bėdų yra kaltinamas Briuselis.

„Vis dėlto, esu tikra, kad Lietuvos interesas – stipri ir solidari Europos Sąjunga. Būtinas tam tikras susitarimas vardan Europos Sąjungos, kur saugodami valstybės suverenumą, kartu išlaikytume aiškų įsipareigojimą vakarietiškai demokratijai ir standartams“, – mano I. Šimonytė.

Politikė įsitikinusi, kad valstybės saugumas – svarbiausias Prezidento ir visų piliečių rūpestis, o visus atsakymus diktuoja Lietuvos geopolinė padėtis.

„Mums reikia stiprios NATO, kurio stiprybei itin svarbi JAV lyderystė, stiprios ir solidarios Europos Sąjungos bei pakankamų mūsų pačių pajėgumų. Lietuvoje ir visame regione turi būti kuo daugiau Vakarų. Tai yra politinė-strateginė konstanta, kuri artimiausiu metu nepasikeis“, – mano I. Šimonytė.

Ji pabrėžia, kad Rusiją, ar veikiau Kremlių, laiko grėsme. Anot politikės, nėra prasmės tikėtis pokyčių Rusijos laikysenoje jai vadovaujant V. Putinui, vadinasi, bet kokie santykių pokyčiai ieškant kokio nors dialogo ar tariamai geresnių santykių, bet koks pragmatizmas įmanomi tik Lietuvai darant nuolaidas savo principų sąskaita. Tai I. Šimonytei nėra priimtina.

„Mūsų uždavinys Vakaruose – Vakarų investicijos į sėkmę Ukrainoje, Sakartvele, Moldovoje, perspektyvoje regint šių šalių narystę ES. Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos sėkmė galėtų būti postūmis ir pokyčiams Rusijoje. Turime stengtis ir burti vienminčius formuojant vieningą mūsų partnerių požiūrį ir strategiją dėl Rusijos, kuris galėtų ilgainiui padėti pačiai Rusijai transformuotis“, – mano ji.

Kandidatė pirminiuose TS-LKD rinkimuose į prezidentus taip pat mano, kad turėtų būti stiprinami Lietuvos pajėgumai – krašto gynybos finansavimo didinimas turėtų būti spartesnis. Be to, šis tikslas neturi būti priešinimas su socialinių prioritetų nustatymu. Pasak jos, gynyba ir Lietuvos visuomenės socialinio audinio tvirtumas yra du neatsiejami šalies saugumo aspektai, tad turi būti sprendžiami kartu.

Visą programinių nuostatų tekstą galite perskaityti čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kalėdos šiemet bus kitokios: Veryga jau braižo scenarijų, kaip viskas gali atrodyti (173)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje Delfi diena sako, kad šiais metais...

Meksiką paskelbus saugia šalimi, Mantas įsigijo bilietą į vieną pusę ir išvyko: daug labiau bijau įstrigti Lietuvoje (37)

Praėjusiais metais prodiuseris ir aistringas keliautojas Mantas Bertulis aplankė 20 šalių, o...

Andriukaitis: aš nieko nekaltinu, bet siunčiu žinutę rinkėjams (426)

„Norėtųsi siųsti žinutę – ateikite, priešingu atveju nenustebkite, jog konservatorių bus...

Ant kauniečių stalo – penktas valgis: „Žalgiris“ – „Valencia“ (152)

„Žalgirio“ krepšininkai šiemet prie Eurolygos stalo demonstruoja neįtikėtiną apetitą: jie...

Dailius Dargis | D+ nariams

Bušido kovotojo Morkevičiaus nužudymo byloje – naujos detalės: estų samdomų žudikų darbas?

Kas bendro tarp dviejų garsiausių pastarojo metų užsakytų žmogžudysčių - šaltakraujiškai...

Pats laikas atrasti klitorį: ginekologė papasakojo, ką daryti, kad moteris pasijustų it devintam danguje (11)

Kalbėti apie tai, kas vyksta už uždarų miegamojo durų, daugeliui vis dar yra tabu. Bet be...

Gydytoja dermatovenerologė: kodėl kai kurie mūsų sensta greičiau ir kaip „užkonservuoti“ jaunystę (27)

Moterys dažnai sako, jog norėtų sustabdyti laiko tėkmę, o kartais – net atsukti laiką atgal....

Nuo kitos savaitės ugdymo įstaigos dirbs kitaip: svarbiausi pokyčiai (35)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ( ŠMM ) primena, kad nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d....

Į kaimą iš Vilniaus grįžusi studentė atsivežė kavalierių – kaimynas tuoj iškvietė pasirungti (15)

Vyrukas žinojo, kad tame pačiame kaime, kaimynystėje gyvenusi panelė, jo vaikystės žaidimų...

Laura sūnų pagimdė miegodama: pabudo nuo seselės šauksmo

Laura Thompson pabudo nuo seselės šūksnio: „Kūdikis lovoje!“ Miegodama moteris pagimdė...

|Maža didelių žinių kaina