Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi šiuo susitikimu.

„Puiku, kad pasiekėme tokį formatą, tokiai problemai, kuri yra šiandien migracijai spręsti. Šiandien prie stalo daug kartų girdėjau žodžius „sutariame“, „vieningai“. Ir tai teikia vilčių, kad šią nelengvą problemą mes gebėsime įveikti“, – aiškino šalies vadovas.

G. Nausėda teigė, jog buvo kalbama ir apie užsienio politikos principus.

„Dėl to Baltarusijos režimo vertinimai iš esmės nesikeičia. Gal išsiskyrė nuomonės, kokią taktiką turėtume taikyti, kaip spręsti diplomatinės ir politinėmis priemonės migracijos problemą“, – teigė šalies vadovas.

„Sienos kontrolės problemą reikia spręsti, kuri nebuvo spręsta ilgą laiką. Tai reikia daryti greitai. Tikimės pilietinės iniciatyvos“, – apie savo kvietimą eiti į talką kalbėjo G. Nausėda.

Šalies vadovas teigė, jog netradicinei problemai reikia netradicinių priemonių, tai reikia daryti skubiai ir efektyviai.

Susitikime aptartas buvo ir nepaprastosios padėties skelbimo klausimas.

„Žinoma, negalėjau apeiti ir nepaprastosios padėties klausimo, gyvai teiravausi visų politinių partijų lyderių, kokia jų pozicija. Na, ir daugiau mažiau konsensusas yra toks – mes esame atviri visiems klausimams ir šitą klausimą taip pat galime spręsti artimoje ateityje. Tačiau iki tol turime įvertinti du dalykus: įvertinti teisines šio sprendimo įvedimo galimybes, kokią įtaką tai turėtų ir pilietinių teisių Lietuvoje aspektu. Ir turime turėti platų konsensusą dėl nepaprastosios padėties. Ir svarbiausia įvertinti, ką ji mums suteiktų“, – Prezidentūroje kalbėjo G. Nausėda.

Jis teigė, kad yra įsitikinęs, kad kariuomenę galima įgalinti kad ir šiandien.

„Net ir ekstremalios situacijos sąlygomis. Tai darome dabar, darysime ir ateityje“, – teigė šalies vadovas.

Atsakas Europai

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė po susitikimo teigė, jog susitikimas vertingas, kaip ir pasikeitimas nuomonėmis.

„Per tas dvi savaites (nuo Seimo posėdžio, aut. p.) situacija kažkiek ir pakito. Ir pakito blogąją linkme“, – sakė ji.

Premjerė teigė, jog aišku, jog tai nėra tik Lietuvos problema.

„Absoliutus aiškumas ir sutarimas, jog tai, kas vyksta nėra Lietuvos ir Baltarusijos tarpusavio santykių aiškinimasis. Tai yra reakcija į sprendimus, kuriuose priėmė Europos Sąjunga (ES) ir priėmė vieningai po užgrobto orlaivio istorijos“, – aiškino ji.

I. Šimonytė teigė, jog siena iš Baltarusijos pusės buvo nustota saugoti.

„Vadinasi, pirmas dalykas yra tai, kad tai nėra tik Lietuvos Respublikos klausimas, kurį turėtų spręsti dvišaliu būdu, tai yra klausimas ES. Ir ta kryptimi nuosekliai dirba tiek Vyriausybė, tiek ir prezidentas. Manau, kad esame sulaukę labai didelio palaikymo: politinio ir praktinio“, – sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė tikino, kad daug lūkesčių teikia ES kontaktams Irake ir Turkijoje.

Ministrė pirmininkė teigė, jog susitikime nebuvo nesutarimo dėl to, kad fizinė sienos apsauga turi būti iš esmės sustiprinta.

„Ir Vyriausybė turi planą, kaip ketintų tai daryti. Manau, kad tas planas bus pristatytas artimiausiu metu. Esu suplanavusi tai aptarti ir su Seimo frakcijų vadovais, nes tai reikalaus tam tikro įsipareigojimo dėl šių priemonių finansavimo“, – žadėjo ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė teigė, jog prašė politinių lyderių stengtis, kad migracijos problemos netaptų nevaisingų diskusijų inspiracijomis.

Į susitikimą prezidentūroje atvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjūdžio (LLRA–KŠS) vadovas Valdemaras Tomaševskis.

Apsilankė Dieveniškėse

Susitikimo išvakarėse G. Nausėda iš anksto neskelbęs apsilankė Šalčininkų rajone, Dieveniškėse, jo paties teigimu, siekdamas įsiklausyti į gyventojų, besipriešinančių neteisėtų migrantų perkėlimui, išsakomus rūpesčius.

„Rytoj su partijų lyderiais kalbėsime apie vieningą poziciją ir sprendimus migracijos krizei spręsti. Tai nėra vienos Vyriausybės, kelių savivaldybių, ar kelių vietos bendruomenių problema. Tai visos Lietuvos problema, kurią sėkmingai išspręsti galime tik kartu“, – feisbuke trečiadienį rašė G. Nausėda.

Anksčiau šią savaitę jis sakė norintis su partijų lyderiais susitarti dėl bendrų užsienio politikos principų, nes pastaruoju metu tvirtino įžvelgiantis „saviveiklišką užsienio politikos kurso koregavimą“.

Į Lietuvą šiemet jau bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Vyriausybė yra numačiusi perkelti šiuo metu pasienio užkardose, savivaldybių ir kitose patalpose apgyvendintus migrantus į kelias didesnes stovyklas, tačiau susiduria su aktyviu dalies gyventojų pasipriešinimu.

Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (913)