Anot jos, taip yra daroma norint sukurti konfliktą, kurio iššaukti įprasto Seimo darbo metu nepavyksta.
„Ir čia galbūt yra koks penktas bandymas sudaryta komisiją šiame Seime įvairiais klausimais. Jau per paskutinį rudenį aš suskaičiavau keturis bandymus, nes turėjo būti komisija dėl to, kodėl atleido poną Pocių iš viešojo saugumo tarnybos, iš kurios jis atsileido pats. Paskui turėjo būti komisija dėl Taivano investicijų, kokiu būdu, leisiu sau ironizuoti, Šimonytė geba paveikti Taivano institucijas, kad jos skirtų paramą tam tikroms įmonėms. Dar viena komisija, kuria buvo grasinama, kai toks tūlas ponas, buvęs kriminalinės policijos vadovas pasklaidė savo marškinius viešai, bandydamas kompromituoti policiją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime aiškino I. Šimonytė.
„Ir čia dabar yra ketvirta, per kokius keturis mėnesius. Tai nieko čia turbūt naujo“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė tvirtina, kad toks dažnis gali būti bandymas „susiveikti kažkokios veiklos“, kadangi, anot jos, Seime lengvai išsprendžiami realūs politiniai klausimai.
„Galbūt dalykinė diskusija, turinio diskusija, apie kažkokias politines sritis nelabai susiklosto. Klausimai, kuriuos reikia valstybėje spręsti, jie yra sprendžiami ir labai dažnai Seime sprendžiami net plačiu susitarimu. Tai reikia susiveikti kažkokios veiklos“, – teigė I. Šimonytė.
Politikė paminėjo ir tai, kad už komisijos sudarymą balsavo 52 parlamentarai – mažiau negu yra narių opozicije. Pasak jos, tai galbūt reiškia pačios opozicijos narių nenorą dalyvauti jos sudaryme.
„Už komisijos sudarymą balsavo 52, turbūt, Seimo nariai. Mano skaičiavimais, opozicijos Seime yra daugiau. Tai galbūt ir patiems žmonėms, kurie čia labai, labai siekė tos komisijos, nebuvo taip labai svarbu tą komisiją sudaryti“, – sakė ji.
Galiausiai premjerė teigė, kad nei vienas per neeilinį Seimo posėdį iškeltų klausimų nebuvo toks, kurio turėtų imtis Seimas. Anot jos, jeigu teisingumo institucijos manytų, kad buvo galimas informacijos nutekinimas įtariamam K. Bartoševičiui, tai institucijos tai ir tirtų.
„Šiaip tiems klausimams, kurie čia buvo keliami, išskyrus tuos klausimus, kur jau yra už gėrio ir blogio ribų, tam yra institucijos.
Jeigu Generalinė prokuratūra mano, kad nutekėjo kažkokia informacija ir ją reikia tirti, tai toks tyrimas ir vyks. Seimas negali atlikti prokuratūros darbo“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad Seimo mažumai priklausantys politikai inicijavo laikinąją tyrimo komisiją, skirtą išsiaiškinti, ar nebuvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl K. Bartoševičiaus.
Tačiau ketvirtadienį opozicijai jos įsteigti nepavyko. Už laikinosios tyrimo komisijos steigimą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 44, susilaikė 16 parlamentarų.
Neeilinės Seimo sesijos išvakarėse Seimo Teisės departamentas pateikė išvadą dėl šios iniciatyvos. Parlamento teisininkams kilo abejonių, ar inicijuojama laikinoji tyrimo komisija gali turėti įgaliojimus atlikti planuojamos apimties tyrimą. Jų teigimu, reikėtų pasvarstyti, ar iniciatyva „dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“.
Toks bendras komiteto narių sutarimas buvo pasiektas dėl to, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas neturi apsibrėžęs aiškaus kriterijo, ar esant Seimo Teisės departamento išvadai dėl galimo Konstitucinio Teismo doktrinos neatitikimo, galima svarstyti įstatymo projekto neatitikimą Konstitucijai. Todėl Seimui užtektų paprastos parlamentarų daugumos, kad laikinoji tyrimo komisija Seime būtų įsteigta.
Praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
