aA
Didesnis Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansinių duomenų viešumas būtų apsaugojęs pačią instituciją nuo rizikų, su kuriomis institucija susiduria dabar – kai institucijai grasinama visuomenei tiesiog nutekinti atskirus skaičius, taip įveliant į diskusijas, kurios nukreipia dėmesį nuo kitų problemų.
Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Andrius Ufartas

Tą galėjo padaryti LRT taryba, kuri galėjo užtikrinti, kad institucijos finansinės ataskaitos būtų audituojamos. Tas neįvyko, ir čia erdvės reikštis rado politikai. Seimas nusprendė spręsti šį klausimą parlamentinės kontrolės būdu ir sudarė sudarė specialią komisiją, kuri turi per nepilną pusmetį ištirti LRT veiklą.

Buvusi finansų ministrė, opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Ingrida Šimonytė kritikavo tokį modelį.

„Kas yra parlamentinė kontrolė? Jūs man parodykite parlamente žmones, kurie gali atsisėdę paskaityti, pavyzdžiui, balansą, pinigų srauto ataskaitą, ir iš viso įvertinti, kokia yra finansinė būklė. Aš nežinau, gal penkis tokius ir surasime, komisijoje nežinau, ar nors vienas toks apskritai yra“, - sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, parlamentui turi rūpėti, kad nebūtų kažkokių neskaidrių dalykų, ir tam svarbu sutvarkyti įstatymus, numatyti pareigą skleisti informaciją. „Vis tiek, koks nors Gražulis su kitais klasikais visą laiką turės savo nuomonę apie tai vien todėl, kad jų ta televizija nekviečia į savo laidas. Tegu būna, ką dabar daryti, ir į kitas laidas nekviečia, tai negi sėdėti ir verkti visiems apsikabinus“, - ironizavo I. Šimonytė.

Parlamentarė abejojo komisijos narių kompetencija tikrinti finansinius duomenis. „Ką patikrinti? Sandorius išsirinkti ir patikrinti? Išsirinkau: „oho, kaip brangu!“. O kas yra brangu? Kas tu esi, kad tu galėtum įvertinti, ar tai yra brangu, ar pigu, ar daiktas tiek kainuoja, ar nekainuoja?“, - kalbėjo I. Šimonytė.

Parlamentarė palaiko idėją, kad tokius duomenis reguliariai vertintų arba Valstybės kontrolė, arba nepriklausomi auditoriai. „Yra žmonės, kurie dirba darbą, kurie gali įvertinti tokius dalykus, kurie gali pamatyti, galbūt, yra kažkokie interesų konfliktai. Tegu jie eina ir dirba savo darbą. Dirbo geležinkeliuose, dirbo kitur, kokia problema?“, - sakė I. Šimonytė.

Gresia didelis šaršalas dėmesiui nukreipti

Ketvirtadienį valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis feisbuke parašė, kad paviešins dalį LRT Seimo nariams atsiųstų dokumentų. Politikas sako, kad juose matomi skandalingi faktai apie LRT lėšų naudojimą.

I. Šimonytė šią žinią pasitiko su didele doze skepticizmo. „Aš nežinau, ką paviešins. Ir manęs visai nestebina tokia taktika, nes akivaizdu, kad tu gali nuleisti informaciją taip, ypatingai šiais laikais, kad tu sukeli šaršalą visuomenėje, ir visuomenė nebesigilina į jokias šalia esančias aplinkybes. Nuleisi skaičių kokį nors – 100 tūkst., ir visi sakys „kaip auksiniai šaukštai“, dar sukonstruoji žinią kažkokiu būdu ir viskas, visi kiti jau bėga iš paskos ir tik aiškinasi“, - kalbėjo parlamentarė.

Būtent dėl šios priežasties, pasak jos, LRT taryba galėjo jau anksčiau pagalvoti apie tai, kad reikia daugiau informaciją viešinti apie save.

„Nes tie klausimai vis tiek ateina, ypatingai, kai tavo biudžetas auga tokiais tempais, kai tau nereikia niekieno to biudžeto paprašyti. Tiesiog toks savęs įkomponavimas aplinkoje reikalauja, kad būtum kiek įmanoma labiau atsiskleidęs“, - sakė I. Šimonytė.

Parlamentarė kritiškai vertino tai, kaip procesas vyksta šiuo metu.

„Nereikia prodiuserio batų numerio atskleisti, bet kai tu paskui jau bėgi iš paskos ir atskleidinėji feisbukuose, tai taip, tavo feisbuko burbulas paskaito, ir pasako: nu nieko čia ypatingo. Nueina Maldeikienė į peliukų televizorių ir sako, kad peliukai čia visai nebrangiai kainuoja. Bet ne taip turi būti daromi dalykai. Dalykai turi būti daromi taip, kad va - viskas yra padėta. Ir kuo daugiau visko yra padėta, tuo mažiau kitiems yra galimybių kažkaip manipuliuoti informacija, kur galbūt ir nieko nėra“, - sakė I. Šimonytė.

Visuomenė turi teisę žinoti, kiek uždirba žvaigždės

Parlamentarės nuomone, finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada, taip pat ir metinės ataskaitos, turi būti viešos.

„Metinė ataskaita yra daugiau ataskaita apie veiklą, kur tu skelbi, kokie yra darbo užmokesčiai, kokie didžiausi tavo kontraktoriai, šita ataskaita irgi turi būti be išlygų vieša informacija. Ta ataskaita turėtų būti detalesnė negu ji yra šiuo metu. Tai irgi galima per įstatymą sutvarkyti. Vakaruose randame metinių ataskaitų – BBC ir kitų, kur tu matai, ir kiek uždirba televizijos žvaigždės, ir toliau ginčykitės visi viešumoje. Svarbu, kad ta informacija būtų vieša“, - sakė I. Šimonytė.

Pasak parlamentarės, atlyginimų dydžio viešinimas yra svarbus todėl, kad jie yra mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų.

„Ne vien Lietuvoje dėl nacionalinio transliuotojo vyksta ginčai, kitose šalyse irgi vyksta ginčai, bet kai yra daug informacijos, tada informacijos pagrindu tie ginčai ir vyksta. Bet pas mus viešosios įstaigos, kai jos rašo ataskaitas, tai jos yra tokios „pasakų bobutės“: „kokie mes faini, kiek mes čia inkilėlių sukalėme“, nėra daug dėmesio tai informacijai, kuri tiems, kurie ją analizuoja yra pati svarbiausia. Tai yra kokia yra vertė už pinigus“, - sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, informacijos prieiga yra svarbi žmonėms, kurie analizuoja duomenis. „Negali tokių palyginimų daryti, kad jei Pūkas su savo draugu vestų „Dėmesio centre“, tai kainuotų 1000 kartų pigiau negu Jakilaitis. Ne apie tai eina kalba. Kalbama apie tai, kad tie žmonės, kurie geba analizuoti, kurie gali palyginti, kurie žino, kokios yra rinkoje kainos, kad galėtų užduoti klausimus“, - sakė I. Šimonytė.

Kliuvo ir E. Jakilaičiui

Ne visiems nepriklausomiems prodiuseriams informacijos viešinimas yra paprastas procesas. Edmundas Jakilaitis, feisbuke atskleisdamas informaciją apie tai, kiek jo vadovaujama bendrovė „Media 3” ir jos darbuotojai gauna už vieną per LRT rodomą laidą „Dėmesio centre“, dėstė, kad konfidenciali informacija yra tokia, kuri yra susijusi su Sutarties šalių verslo reikalais, planais, nuosavybe, veiklos priemonėmis, duomenimis, prekybos paslaptimis, esančia ar planuojama verslo veikla, tiekėjais, konsultantais, klientais, filialų veikla, praktine patirtimi („know-how“), brėžiniais, strategija ir trečiųjų asmenų informacija, kuri paprastai nėra žinoma visuomenei.

Tokie duomenys esą yra svarbi praktinės patirties („know – how“ - angl. k.) dalis, kurios atskleidimas suteiktų konkurencinį pranašumą kitiems ta veikla užsiimantiems asmenims, vėliau papildomai DELFI aiškino E. Jakilaitis.

Parlamentarės I. Šimonytės tokie argumentai neįtikina „Reikia atsižvelgti į tai, su kuo tu turi sandorį. Tu turi sandorį ne su TV3, kuri yra privati televizija. Jei dalyvauji viešajame pirkime, būdamas statybininku, tai turi pranešti, kiek pas tave kainuoja statyba, nepaisant to, kad taip praneši kitiems konkurentams, už kiek tu dirbi“, - kalbėjo I. Šimonytė.

Parlamentarė nemato skirtumo tuo požiūriu, kad visi galėtų dengtis konfidencialumo sutartimis. „Jei nenori nieko atskleisti, tai dalyvauk privačiuose kontraktuose, su privačiomis televizijomis, ir jiems pardavinėk – už kiek niekas nežino, ir visiems yra rami galva. O čia nėra taip, kad visi apsiklojame konfidencialumo sutartimis ir nieko niekam neskelbiame, ir paskui reikia per feisbuką skelbti savo kainas. Nuo to gi patiems žmonėms blogiau“, - sakė I. Šimonytė.

Neslėpė, kad su LRT vadovu santykiai nebuvo šilti

Paklausta, kodėl finansinės atskaitomybės kontrolės klausimas iškilo tik dabar ir jo netvarkė, kai pati buvo finansų ministrė, parlamentarė sakė, kad tai susiję su LRT finansavimo modelio pasikeitimais.

„ Anksčiau būdavo taip, kad biudžeto ateidavo prašyti pas finansų ministrą. Nebuvo mūsų nuostabūs santykiai su LRT vadovu, todėl, kad jam atrodė, kad gal aš tyčia krizę sukėliau tam, kad jam finansavimą sumažinčiau. Man labai gaila, įvairiai žmonės galvojo, buvo, kiek aš suprantu, ir piktumo, ir nuoskaudų, tikrai nebuvo jokio šilto santykio iš administracijos nei man, nei ministrui pirmininkui. Bet man tai visiškai netrukdo tą situaciją atriboti“, - atviravo I. Šimonytė.

Pasak jos, tuo metu, kai ji buvo ministre, vykdavo derybos dėl įstaigos biudžeto, LRT turėjo reklamos pinigus.
„Visada turėdavai kasmetinį sunkų ir nemalonų pasikalbėjimą apie tai, kiek pinigų bus kitais metais. O dabar to nėra. Kai įstatymas buvo pakeistas, buvo įvestas nepriklausomas finansavimas, dabar tai yra įstaiga, kuri sėdi ant vamzdžio pinigų, nes pinigai tiesiog eina ir jiems nubėga nustatytas įstatyme procentas (nuo Gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo)“, - sakė I. Šimonytė.

Pasak parlamentarės, įstaiga turėjo kažkaip į tai sureaguoti proaktyviai, o ne dabar bėgti iš paskos. „Nes dabar, kai sako LRT taryba, kad į visus klausimus atsakys Valstybės kontrolė , tai skamba, kaip Karbauskio pasakymas, kad į visus klausimus atsakys Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybės kontrolė neprivalo pradėti jų audito jų prašymu“, - sakė I. Šimonytė.
Parlamentarė paaiškino, kad tik Seimas gali pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą, bet to nepadarė, arba ji pati gali nuspręsti tai daryti.

„Ir tikrai nereikia bėgti į ją tada, kai susiklosto tokia situacija: „mama, mane muša“, o ne tiesiog proaktyviai veikti. Bet LRT dalykas yra sau, o man atrodo, kad reikia spręsti klausimą bendrai, ir tas klausimas yra ne tik jų. Reikia tiesiog numatyti schemą, kaip tokios įstaigos turi pasitikrinti savo finansų popierius, nes tarybos negali užtikrinti, kad tie popieriai būtų visiškai atitinkantys visus standartus, ir kiek informacijos savo metinėse ataskaitose atskleidžia ir kokios, kad visuomenė žinotų, kas ten iš viso vyksta“, - sakė I. Šimonytė.

Aktualu ir universitetams

Diskusijos dėl LRT finansinės atskaitomybės kontrolės atskleidė daug didesnę ir įsisenėjusią problemą: išsamios finansinių ataskaitų kontrolės trūksta ir, pavyzdžiui, iš biudžeto pinigus gaunantiems universitetams.

Visos institucijos privalo ir sudaro finansines ataskaitas. Didžiausias klausimas kyla, ar kažkas ateina ir jas patikrina.
Pasak buvusios finansų ministrės, mažesnė bėda yra su ministerijoms pavaldžiomis institucijomis, nes ministerijos turi vidaus audito tarnybą, kurios „prižiūri visą tą daržą“, o pačią ministeriją rutiniškai prižiūri Valstybės kontrolė.

„Bet kada tai yra tokios įstaigos, kurios susikonsoliduoja tiesiai į valstybę, tai tada jau klausimas, kas prižiūri? Švietimo ir mokslo ministerijos vidaus audito tarnyba neprižiūri universitetų, nes tiesiog nėra jokių pavaldumo santykių. Seimo vidaus audito tarnyba neprižiūri LRT todėl, kad irgi nėra jokių pavaldumo santykių“, - sakė I. Šimonytė.

Pasak parlamentarės, šių institucijų pateikiami duomenys susikelia į valstybės ataskaitas, jas audituodama Valstybės kontrolė pasirinktinai ką nors patikrina - gal ilgalaikį turtą, gal įsipareigojimus, gal gautinas sumas, gal dar kažką.

„Bet nėra taip, kad konkrečios įstaigos finansines ataskaitas tikrintų privatus auditorius ar Valstybės kontrolė, kaip būna didelėse įmonėse, kai ateina auditorius, peržiūri ataskaitas, atsirenka kažkokias operacijas toje įstaigoje, patikrina jas, sužiūri ir parašo savo išvadą, kad besąlygine nuomone viskas yra gerai, arba sąlygine nuomone yra kažkokių pastabų“, - sakė I. Šimonytė.

Pasak parlamentarės, tai vyksta didelėse valstybės valdomose įmonėse, kur yra daug darbuotojų arba didelis balansas, lygiai tas pats galėtų būti taikoma viešosioms įstaigoms. Jos teigimu, klausimas, ar tai atliktų Valstybės kontrolė, ar privatūs auditoriai, nėra esminis.
Vilniaus universitete dirbusi I. Šimonytė prisiminė, kad panašus klausimas, kas turėtų peržiūrėti finansines ataskaitas, keltas ir universiteto taryboje. Svarstyta, kad turi būti išorinis auditas. Pasak parlamentarės, toks žvilgsnis iš šalies į finansines ataskaitas yra svarbus ir pačioms taryboms, tiek universitetų, tiek LRT, kad galėtų jas patvirtinti.

„Tiek aukštųjų mokyklų tarybos, tiek LRT taryba, tiek visi kiti galėjo jau senai patys priimti tą sprendimą, kad mes audituojame finansines ataskaitas, mes skelbiame konkursą, samdome auditorių, jis ateina ir mums tikrina tas ataskaitas kiekvienais metais. Bet, kaip bebūtų gaila, tai niekur neatsitiko. Mes VU taryboje apie tai diskutavome, bet paskui aš iš tarybos išėjau, ir turbūt tas klausimas pasimiršo“, - sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytės žiniomis Finansų ministerijoje yra bandoma sutvarkyti įstatymus taip, kad viešosios įstaigos būtų įpareigos pasitikrinti savo finansines ataskaitas.

„Mes tą komitete esame svarstę keletą kartų, ji tą daro, yra paruošusi projektus, tuos projektus derina ir tikiuosi, kad pateiks. Svarstoma, kad įstaigų finansinės ataskaitos būtų privaloma tvarka audituojamos. Kaip suprantu, Finansų ministerija siūlo, kad tą darytų privatūs auditoriai. Ir kad metinėse ataskaitose būtų mažiau pasakų, daugiau konkrečios informacijos, kuri yra svarbi“, - sakė I. Šimonytė, kurios žiniomis tokie pakeitimai paliestų apie 70 viešųjų įstaigų.

VU kilo klausimų dėl automobilių remonto

Dėl finansų naudojimo yra kilę klausimų Vilniaus universitete (VU). Į DELFI redakciją buvo kreipęsi VU garažo darbuotojais prisistatę asmenys. Jie tikino patiriantys terorą, grasinimus, o naujasis Paslaugų skyriaus vadovas esą piktnaudžiauja užimamomis pareigomis – universiteto lėšomis taisomas jo asmeninis automobilis.

Kritikos strėlės iš jų skriejo Turto valdymo ir paslaugų centro direktoriui Rokui Baliukovui, Paslaugų skyriaus vadovui Dariui Kontvainiui ir vyr. specialistui teisės klausimais Evaldui Raistenskiui.

„Nedelsiant inicijuosime vidinį tyrimą siekiant nustatyti, ar iš tiesų buvo piktnaudžiaujama tarnybine padėtimi. Įvertinus visas aplinkybes, patikrinus šių faktų teisingumą, taikysime visas galimas priemones, kad būtų užkirstas kelias tokiems atvejams pasikartoti“, – DELFI sakė VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus Viešosios komunikacijos vadovas Ervinas Spūdys.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kasiulevičius ir Ambrozaitis apie naują COVID-19 bangą rudenį: gali būti, kad vaistai jau bus (217)

Lietuviams pakankamai neblogai laikantis karantino, sveikatos apsaugos sistema kol kas nepatiria itin...

Greitųjų koronaviruso testų jau galima rasti internete: ką būtina apie juos žinoti (173)

Greituosius koronaviruso COVID-19 testus nesunkiai jau galima rasti ir internete, oficialiose ir...

Užkalnis. Kaip gyvensime, kai karas baigsis? (325)

„Kada baigsis visos tos nesąmonės? Kada viskas sugrįš, kaip buvo iki šiol?“ – tokį...

Po mirčių Ukmergėje – administracijos direktoriaus atsakas: nematau nė vienos padarytos klaidos (101)

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas laidoje Delfi diena...

Stiprėjantis vėjas ir krituliai į kiemą nevilios

Ketvirtadienį nuo Skandinavijos atkeliaujančios debesų juostos į daugelį Lietuvos rajonų atneš...

Tragiška avarija prie Lentvario: automobilis keliskart vertėsi ir sustojo prie užrašo „Hell“, vairuotojas žuvo (48)

Tragiška avarija Vilniaus pakraštyje, prie Lentvario, Lentvario g. , įvykio trečiadienio vakarą,...

Atidėjus ministerijų jungimą, kartojasi kraustymosi į Kauną scenarijus (74)

Vyriausybei atidėjus Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų jungimą, valdančiųjų...

Eurolygos čempiono patarimas „Panathinaikos“: jums reikia ne Obradovičiaus, o Šaro (4)

Atėnų „Panathinaikos“ klube praeityje rungtyniavęs ir 2011-aisiais Eurolygą laimėjęs Aleksas...

COVID-19 atvejų pasaulyje – 913 tūkst., mirčių nuo šios ligos – per 45 tūkst. (20)

Pasaulio sveikatos organizacija trečiadienį vakare paskelbė naujausią naujojo koronaviruso...

PSO kelia nerimą koronaviruso pandemijos „greita eskalacija“ (27)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) trečiadienį pareiškė, kad jai kelia nerimą pastaruoju...

|Maža didelių žinių kaina