Šimonytė: nesinorėtų pamatyti bandymų Putino ir Lukašenkos nusikaltimų krūvį užkrauti nekaltiems žmonėms

„Ko tikrai nesinorėtų, tai tikrai nesinorėtų pamatyti, kad atsirastų kažkokių priekaištų Lietuvos piliečiams, bandant jiems kažkaip priskirti Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos nusikaltimų krūvį vien dėl jų tautybės. Tam reikia visomis išgalėmis užkirsti kelią. Taip, ne paslaptis, yra turbūt visose valstybėse, kuriems V. Putinas atrodo vertas kažkokių komplimentų, teigiamų jausmų, tačiau paprastai tie dalykai niekaip nėra susiję su žmonių tautybe“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ji prašė, kad šios temos „netaptų papildomu penu Rusijos ir Baltarusijos propagandai“.

„Nes tai būtų absoliutus melas“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Panašias mintis pirmadienį išsakė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė taip pat ramino, jog antradienį dalis Vyriausybinių interneto tinklalapių neveikė dėl ne laiku suplanuotų atnaujinimo darbų.

„Buvo čia toks iš nesusipratimo serijos – bandymas atnaujinti Vyriausybinių įstaigų tinklalapius šįryt, tinkamai neinformavus. Galbūt tai kažkas sukėlė nerimo, dėl to atsiprašau“, – sakė I. Šimonytė.

„Vakar girdėjote, kad vakare Hagos teismo buvo sprendimas, kad bus pradėtas tyrimas. Vyriausybė ryte buvo patvirtinusi kreipimąsi dėl karinių nusikaltimų, kuriuos vykdo Rusijos ir Baltarusijos režimai“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.

I. Šimonytė teigė, jog ES ir toliau sprendžia dėl sankcijų Rusijai.

„Tai yra nesustojantis procesas. Kiek žinau, yra derinami ir nauji sąrašai sankcionuojamų asmenų. Manau, kad bus ir kitų sprendimų“, – sakė ministrė pirmininkė.

Agnė Bilotaitė

© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvoje jau įsikūrė 315 ukrainiečių: viso vietų – apie 11 tūkst.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė patikino, kad VRM kartu su kitomis institucijomis rūpinasi atvykstančių ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimu ir kita jiems reikiama pagalba.

„Akivaizdu, kad Putino karas prieš Ukrainą mus labai mobilizavo ir aš matau didžiulį susitelkimą – tiek politikų, tiek institucijų, tiek visuomenės“, – tvirtino ministrė.

Pabėgėlių registracijos centrai, pasak jo, jau veikia Alytuje ir Marijampolėje.

„Yra sprendimas paskirti ryšių palaikymo pareigūnus, kurie dirbs Ukrainos–Lenkijos pasienyje ir koordinuos pabėgėlių perkėlimą į Lietuvą“, – sakė A. Bilotaitė, akcentavusi, kad į pačią Ukrainą taip pat siunčiama reikalinga technika, daiktai.

Jos teigimu, vietų savivaldybėse pabėgėlių apgyvendinimui, kaip sakė ministrė, yra apie 11 tūkst. Taip pat tuo klausimu dirba ir visuomeninės iniciatyvos.

„315 ukrainiečių jau įsikūrė“, – informavo ministrė.

A. Bilotaitė taip pat akcentavo, kad dėl visos pagalbos taip pat bendradarbiaujama su verslais, be to, anot jos, jau yra supaprastintos migracijos dokumentų bei pabėgėlių įdarbinimo procedūros.

„Jau yra supaprastintos migraicjos procedūros ir jeigu atvyks asmenys, neturintys galiojančio kelionės dokumento, jiems iškart bus išduotas užsieniečio registracijos dokumentas. Asmenys, kurie naudojasi beviziu režimu arba turi galiojančią Šengeno vizą, gavę humanitarinę vizą arba laikiną leidimą gyventi, galės iškart pradėti dirbti Lietuvoje. Tą patį galės padaryti ir prieglobsčio prašytojai. Taip pat galės gauti ir būtinąją medicininę pagalbą“, – sakė ministrė.

A. Bilotaitės teigimu, Lietuva informavo Moldovą, kad gali perimti kelis tūkstančius pabėgėlių iš šios šalies.

„Stebint situaciją, kokia yra dabar, visi turime suvokti, kad gali būti labai didelis žmonių skaičius. Taip, mes turime pasiplanavę atitinkamą vietų skaičių, bet esant kritinei situacijai, jau kalbėjome su savivaldybėmis ir esame susitarę dėl tam tikros kvotų sistemos – dalintumės tuo iššūkiu solidariai. Mes esame pasiruošę.

Vakar kalbėjausi su Moldovos ministre, kadangi ten yra nemažas iššūkis, pasiūlėme patys priimti iki poros tūkstančių asmenų. Netgi pasiūliau jau dabar važiuoti ir tuos žmones pasiimti, bet kol kas tokio poreikio nebuvo išreikšto“, – komentavo ji.

Ministrei antrino ir premjerė.

„Reikia labai aiškiai skirti skirtingus komforto lygmenis – vienas dalykas yra, kada dalis žmonių traukiasi iš Ukrianos, bet didesnė dalis žmonių vyksta į Vakarų Ukrainą. Vyksta daug vidinės migracijos“, – sakė I. Šimonytė.

Visgi ji teigė, kad pabėgėlių skaičius gali padidėti.

„Tada mes kalbėsime ne apie būstus, (...) o visiškai paprastas, elementarias sąlygas – palapines ir panašius dalykus. Nebūtinai Lietuvoje, greičiausiai pirmiausia tose šalyse, kurios turi pasienį ir kalbėsime apie didelius skaičius, kuriuos ES tokiu atveju tektų persiskirstyti. Čia suprojektuoti kažkokių lubų nelabai galime, nes tai jau bus labai didelė humanitarinė katastrofa, kuria tes dalintis visiems, kaip išgalime“, – tvirtino I. Šimonytė.

„Tik nedidelė dalis asmenų pasirenka pasinaudoti registracijos centru ar kita apgyvendinimo vieta. Kol kas, matyt, žmonės patys sprendžia tuos klausimus, bet niekas negali pasakyti, kad kažkuriuo metu neįsijungs situacija į visai kitą režimą, ir mes turėsime visai kitus kiekius žmonių“, – akcentavo A. Bilotaitė.

Karas Ukrainoje. Ketvirtoji diena

Šimonytė: Rusija savo gyventojams kuria iliuziją, kad Ukrainoje nežūsta civiliai

Premjerė I. Šimonytė akcentuoja, kad Rusija, savo piliečiams skelbdama, kad Ukrainoje vykdoma „specoperacija“, kuria iliuziją, kad nėra žudomi civiliai gyventojai. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad kuo greičiau Rusijos gyventojai suvoks, kad Ukrainoje vyksta karas, tuo greičiau didesnei žmonių daliai atsibos tai toleruoti.

„Jūs puikiai žinote, kad Rusijoje yra blokuojami socialiniai tinklai, yra įvesta cenzūra ir likę tik keletas resursų, kurie kalba apie tai, kas vyksta taip, kaip yra, ir rizikuoja, kad turbūt bet kurią minutę būti uždaryti“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

„Akivaizdu, kad ta informacija, kurią mes turime, tiesa, iš tų apklausos bendrovių, kurias žinome susijusias su Kremliumi tiesiogiai, rodo, kad beveik 70 proc. žmonių palaiko „specoperaciją“ Ukrainoje“, – pridūrė ji.

Premjerė akcentuoja, kad Rusija, skelbdama, kad prieš Ukrainą yra vykdoma karinė „specoperacija“, klaidina savo visuomenę ir kuria iliuziją, jog Ukrainoje nėra žudomi civiliai gyventojai. Todėl, pasak jos, reikia siekti, kad Rusijos žmonės kuo greičiau suvoktų, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje.

„Specoperacija reiškia, kad yra taikomasi į taikinius, kurie yra kariniai ir suprask, kad yra neliečiami civiliai, ir suprask, kad nėra jokių nuostolių Rusijos kariuomenės pusėje. Tai, aš manau, kad kuo greičiau Rusijos žmonės supras ir kuo daugiau Rusijos žmonių supras, kad žūsta nekalti žmonės, žūsta vaikai, kurie yra bombarduojami kiliminiu bombardavimu, ir kad žūsta taip pat Rusijos kareiviai, kurie yra ten atvežti neva į mokymus ir paleisti į mėsmalę, tuo greičiau galbūt didesniam skaičiui žmonių atsibos tai toleruoti“, – sakė ministrė pirmininkė.