„Svarbu saugiai išgyventi, sutikti, atšvęsti Velykas ir paskui, priklausomai nuo to, kokius matysime skaičius, kitą savaitę kokių nors siūlymų Vyriausybės gali būti. Šią savaitę tikrai nekeisime karantino režimo“, – antradienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.
Dalis ekspertų yra siūlę, kad kai kurios veiklos žmonėms būtų atveriamos tik dieną. Premjerės manymu, tai galėtų būti vienas iš tolimesnių karantino scenarijų.
„Jeigu tai būtų būdas susitarti, kad dieną turime daugiau pasirinkimų, ką ir kur veikti, bet vis dėlto vakare kontaktai, per kuriuos tas užsikrėtimas plinta, yra mažinami, tai, manau, galėtų būti gana sąžiningas susitarimas. Kol kas tokių siūlymų neteiksime, bet tokia diskusija buvo“, – patvirtino I. Šimonytė.
Ji taip pat kalbėjo apie kitų šalių praktiką, pavyzdžiui, eksperimentinius renginius, vertinant riziką ir testuojant dalyvius.
„Tą patirtį reikia vertinti, stebėti ir kokius nors sprendimus dėl kultūros renginių, manau, Vyriausybė taip pat priims, bet tikrai ne šią savaitę“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Judėjimo ribojimai po Velykų keisis
Pasak Vyriausybės vadovės, dabar visoje šalyje taikomi griežti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai po Velykų bus keičiami.
„Balandžio 6 d. baigsis judėjimo ribojimų galiojimas toks, koks yra dabar, jis dabar yra visoms savivaldybėms, prieš tai buvo daliai, o kitos savaitės pradžioje jau žinosime, kokia yra situacija ir ar reikia daliai savivaldybių tą ribojimą palikti, galbūt jį modifikuoti“, – teigė premjerė.
Kaip pavyzdį I. Šimonytė pateikė variantą, kad judėjimas galėtų būti atlaisvinamas tiems žmonėms, kurie yra paskiepyti ar turi neigiamą koronaviruso testo atsakymą.
„Tarkime, leisti judėti žmonėms, kurie turi vakcinacijos ar neigiamo testo rezultatą, jei tą bus įmanoma per tiek laiko techniškai įgyvendinti, kad policija galėtų tai patikrinti. Yra idėjų labai daug, visas bandome tikrinti, kai kurias – ir įgyvendinti“, – kalbėjo ji.
Paklausta, ar tokie ribojimai, kokie, kalbant apie judėjimą, yra taikomi dabar, bus keičiami, I. Šimonytė tai patvirtino.
„Jų netaikysime taip ilgai, taip, kaip netaikėme iki dabar. Iš esmės šis ribojimas yra labiau orientuotas į šventes. (…) Per šventes labai prašome visų dar pabūti namuose“, – pažymėjo premjerė.
Situacija ypač blogėja Vilniuje
Ji neslėpė, kad Vilniuje atvejų skaičiaus didėjimas kelia nerimą, tačiau nesiėmė vertinti, ar dabartinę situaciją galima vadinti trečiąja pandemijos banga.
„Atvejų skaičius didėja jau kuris laikas. Kaip tai vadinti, nežinau, aš tą vadinu epidemiologinės situacijos blogėjimu. Ji ypač blogėja aplink sostinę ir šiose savivaldybėse. Yra tokių savivaldybių, kur dinamika priešinga. Tuo turime skirtumą nuo gruodžio mėnesio, kai blogėjimas buvo visur“, – atkreipė dėmesį Vyriausybės vadovė.
Į klausimą, kodėl buvo pakeistos socialinių burbulų sudarymo taisyklės, I. Šimonytė atsakė, kad tai yra susiję su judėjimo ribojimų griežtinimais. Šiuo metu socialinius burbulus asmenys gali sudaryti tik jei gyvena toje pačioje savivaldybėje.
„Pakeistos tik taisyklės dėl judėjimo į kitą savivaldybę, tai yra tiesiog bendro apribojimo nejudėti į kitą savivaldybę be būtino reikalo kontekste, nes savivaldybės viduje tas reguliavimas nėra pakeistas“, – paaiškino I. Šimonytė.
Jei vakcinų nepanaudojimas taps didele problema, gali tekti keisti teisės aktus
Kalbėdama apie vakcinų panaudojimo problemas, kai likučiai yra išpilami, I. Šimonytė neslėpė, kad jeigu problema taps didelio masto, prireiks priimti ir tam tikrus teisės aktų sprendimus.
„Jeigu tikrai tai pasidarys didelio masto problema, tai, žinoma, reikės teisės aktus keisti, bet supraskite, kad toms vakcinoms yra labai konkretūs reikalavimai. (…) Kiek aš žinau, kiek esu informuota, daug institucijų ieško žmonių, kurie galėtų atvykti ir pasiskiepyti, jei mato, kad likučių yra. Kai kur skiepijama po darbo valandų, tikrai stengiamasi tas vakcinas sunaudoti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Kartu ji pakartojo, kad prioritetas yra suskiepyti rizikos grupei priklausančius gyventojus.
„Jei matysime, kad problema darosi didelė, tai yra kitų šalių patirtis (tame pačiame Izraelyje) – dienos pabaigoje skiepyti „gyva eile“. Dabar, dar kartą noriu pabrėžti, pagrindinis prioritetas yra skiepyti žmones, kurie yra rizikos grupėje“, – pažymėjo I. Šimonytė.
„Suprantu, kad žmonės kartais jaučia įtampą ir sako, kad duokit mums greičiau ir greičiau mus skiepykite, bendras imunitetas yra svarbu, daugiau paskiepytų žmonių yra geriau nei mažiau, bet pagrindinis prioritetas dabar yra mažinti mirštamumą. Tai gali skiepijimas tų grupių žmonių, kurie turi didžiausią riziką mirti, susirgę koronavirusu“, – tęsė I. Šimonytė.
Pasak jos, pirmadienį buvo gauta apie 45 tūkst. „Pfizer“ vakcinų dozių, antradienį gauta virš 20 tūkst. „Modernos“ vakcinų dozių, o savaitės pabaigoje laukiama virš 60 tūkst. „AstraZenecos“ vakcinų dozių.
„Nepatogu, kad prieš Velykas, išeiginės dienos. Tai truputį komplikuoja procesą, bet iš esmės per balandžio mėnesį Lietuva gaus tiek vakcinų, kiek gavo per pirmus tris mėnesius nuo vakcinų tiekimo pradžios“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat sakė, kad skiepijimas šventinį Velykų sekmadienį, tikėtina, nebus aktyvus, tačiau pažymėjo, kad šeštadienį kai kurie vakcinavimo centrai dirbs.
„Aš manau, kad iki tam tikros ribos tą bus galima daryti ir šventinėmis dienomis, pavyzdžiui, šeštadienį, bet dėl sekmadienio jau tikrai šiek tiek abejočiau. Mūsų planas toks, kad savaitgaliai po Velykų jau bus paskirti skiepyti“, – pridūrė I. Šimonytė.
