aA
Saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą ir taisyklėmis paremtas pasaulis – tokie kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės nuomone yra du kertiniai Lietuvos interesai užsienio politikoje.

Į Ingridos Šimonytės užsienio politikos programos pristatymą Rytų Europos studijų centre be kitų asmenų atėjo ir socialdarbiečių lyderis Gediminas Kirkilas, buvęs premjeras, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Andrius Kubilius, konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis.

Savo pristatymą I. Šimonytė pradėjo nuo reakcijos į jos konkurento rinkimuose Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie „pensonalinę ir nacionalinę užsienio politiką“.

„Mano atrodo, užsienio ir saugumo politika yra tas klausimas, kuris iš esmės remiasi plačiu politinių jėgų konsensusu. Dėl principinių dalykų didelių skirtumų (…) nematyti“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatės vertinimu,tai yra didelė vertybė. Ji patikino neketinanti kalbėti apie ypatingus pokyčius užsienio politikoje nei krypties, nei principinių dalykų aspektu.

„Man nepavyktų kalbėti apie ypatingus pokyčius Lietuvos užsienio politikos kryptyje, todėl, kad manau, kad tas interesas, kurį mes turime, kurį mes įgyvendiname, kurį mes stengiamės užtikrinti, tai yra visapusiška ir gili integracija į Vakarus, buvimas transatlantinės erdvės dalimi, kur dvi pagrindinės atramos turbūt laiko mūsų saugumo tiltą, tai yra NATO ir ES. Vizijos ir idėjos lygyje nieko kitaip negalėtum sugalvoti“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatės teigimu du kertiniai Lietuvos interesai yra saugi erdvė Lietuvoje ir aplink Lietuvą ir taisyklėmis paremta tvarka pasaulyje.

„Jeigu mes kalbėsime apie saugią erdvę Lietuvoje, tai čia yra trys pagrindiniai aspektai, ir ne visi jie yra griežtai susiję su krašto apsaugos klausimais (...): pirmas ramstis – tolesnis mūsų krašto gynybos stiprinimas. Labai gerai, kad mes čia turime labai gerą pagrindą – partijų nacionalinį susitarimą, kuriame yra numatyti tam tikri taškai ir diskusiniai klausimai, prie kurių reikės grįžti. To susitarimo pagrindu (girdint tai, kad yra yra nuomonių, kad susitarimas yra nepakankamai ambicingas) diskusijos toliau plėtosis.

Antra koja būtų Lietuvos atsparumas įvairiausioms įtakoms, kurias mes patiriame. Tos įtakos gali ateiti per įvairius kanalus – per energetiką, infrastruktūrą, informacinę, kultūrinę įtaką, per neskaidrias verslo schemas, per elementarų korupcijos eksportą. (…)

Trečia saugumo koja, kurią aš matau, kaip rimtą iššūkį, yra mūsų ekonominio modelio keliami iššūkiai mūsų krašto saugumui. Todėl, kad kai didžiąją dalį pajamų mes uždirbame iš žemos ir vidutinės pridėtinės vertės, susikuria užburtas ratas, kada mes esame pasmerkti ieškoti sprendimų, kurie leistų palaikyti tiek pigią darbo jėgą, tiek ir pigią elektrą arba pigius energetikos išteklius“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Kandidatė pabrėžė, kad tokios diskusijos, kad gal, pavyzdžiui, apsimokėtų pirkti nesaugią elektrą, kad tas modelis būtų palaikytas, reikštų dideles rizikas, kurias reikia matyti, „kad netaptume nepageidautinų rytų valstybių veiksmų įkaitais, kuriais jau esame savo gyvenime tapę“.

Mato rizikų ir dėl euroskepticizmo, ir dėl federacinių idėjų

Kalbėdama apie saugią erdvę aplink Lietuvą kandidatė pasidžiaugė, kad „jau nesame saugumo klientai“.

„Vykdydami savo įsipareigojimus, dalyvaudami tarptautinėse operacijose, jau galime turėti ir savo žodį prisidėti skatindami kitas NATO šalis skirti pakankamai dėmesio savo ir mūsų visų apsaugai“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, kitas svarbus saugumo elementas yra Europos Sąjunga.

„Akivaizdu, kad labai didelę pažangą, kurią mes pasiekėme kaip valstybė mes pasiekėme tose srityse ir tada, kai siekėme narystės ES, vis dar turime labai daug klausimų, į kuriuos nesame atsakę. Daugiausiai tai yra tie klausimai, kurie turėtų būti mūsų vidinės darbotvarkės dalis, kur ES neturi griežtos darbotvarkės, tačiau tų klausimų nesprendimas kelia įtampų“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatė konstatavo, kad ES tapatybės paieškos nebus labai lengvos.

„Reikia rasti įkvėpimo, kuris leistų išsaugoti tai, kas mano manymu ES yra svarbiausia, tai yra vienminčių solidarumo vertybė. Tuo požiūriu mes kaip valstybė turėtume matyti rizikas ir radikalaus euroskepticizmo, kadangi jo pasekmės bus mažiau Europos, kur Europa yra gyvybiškai būtina. Kai mes kalbame apie federacines idėjas, kad labai daug klausimų ES jau artimiausiu metu turėtų būti sprendžiami bendrai, aš matyčiau taip pat pavojų, todėl kad aš manau, kad tai nėra tai, ko šiandien norėtų matyti ES piliečiai“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatės įsivaizdavimu, procesas vyks atrandant naujas temas, naujus bendro veikimo laukus, kuriuos padiktuoja gyvenimas.

Vienu iš svarbių klausimų ES I. Šimonytė įvardijo „socialinį ramstį“.

„Nesakau, kad man imponuoja (Prancūzijos prezidento) Emmanuelio Macrono idėja visur suvienodinti minimalią algą. (…) Tačiau, kad akivaizdu, kad Lietuva ilgą laiką šiek tiek per stipriai naudodama tą paramą, kurią gauna iš ES, nepradėjo spręsti savo vidinių pamatinių problemų, kurios kelia įtampas ir mūsų piliečiams“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatė patikslino turinti mintyje pirmiausia mūsų viešąsias paslaugas, švietimą, sveikatos apsaugą, kurios dabar yra labai priklausomos nuo ES paramos.

„Turime matyti socialinio ramsčio aspektą, kaip visų pirma mūsų pačių atsakomybę spręsti tuos klausimus, dėl kurių mums ES institucijos (…) pateikia nemažai pastabų“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Šimonytė santykiuose su Kinija mato ir rizikų

Kandidatė pabrėžė, kad JAV vaidmuo yra svarbus ir neginčytinas.
„Ypatingai svarbus JAV lyderiaujantis vaidmuo NATO, nes NATO kaip mūsų saugumo skėtis, jo stiprybė, jo galia labai smarkiai priklauso nuo JAV. Čia manau, kad mūsų pastangos padėti JAV atkreipti dėmesį į tai kaip svarbu mums visiems solidariai ir vienodai matyti kylančias grėsmes ir prie jų prisidėti, yra nepaskutinėje vietoje“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak kandidatės, augantis Kinijos vaidmuo pasaulyje yra svarbus aspektas.

„Ilgą laiką daug politologų ir ekonomistų turėjo tokią teoriją, kad augantis pragyvenimo lygis tiesiog privers Kinijoje įvykti demokratines transformacijas, nes vidurinė klasė, žmonės turintys pajamas, galimybes keliauti ir kažkokį gerbūvį pradės reikalauti tokių pačių demokratinių teisių, kurias mato turint žmones demokratinėse šalyse. Tačiau panašu, kad nieko panašaus neįvyko ir nevyksta“, – komentavo I. Šimonytė.

Kandidatė atkreipė dėmesį, kad šalyje Komunistų partijos valdžia yra vis labiau įtvirtinama.

„Kai mes kalbame apie bendravimą, kažkokius verslo projektus, turime labai aiškiai matyti ir grėsmes ir nepageidautinus reiškinius, kurie su tuo ateina – tarkime intelektinės nuosavybės pažeidimus, žvalgybinės veiklos dalyvavimą tame, kas atrodytų paprasčiausias verslas, žmogaus teisių klausimus“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatės manymu, tos iniciatyvos geriau galėtų būti sprendžiamos ES lygiu nei „asmeninių bandymų nusigriebti grietinėlę būdu“.

„Tos istorijos, kurias mes žinome, apie Kinijos investicijas, atėjusias į įvairias Afrikos arba Rytų šalis, pasekmės nėra tokios, kokios būna, kai ateina Vakarų investuotojas, radęs tinkamą lokaciją, sukūręs darbo vietas, (…) ir kitaip prisidėjęs prie šalies gerbūvio“, – sakė I. Šimonytė.

Baltijos valstybių santykiuose pasigenda daugiau dėmesio broliškam pasikalbėjimui

Kalbėdama apie kaimynines šalis kandidatė pabrėžė, kad svarbios tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys.

Kandidatė pasidžiaugė santykių su Lenkija šiltėjimu. O kalbėdama apie Baltijos šalis, ji įžvelgė pastangų „mūsų tą trijulę bandyti visaip išpjaustyti“.

„Paprastai tose pastangose dalyvauja ta pati mums žinoma šalis, kada kažkokį klausimą sprendžiant dvi šalys būna geros, o kita būna bloga – skirtingomis kombinacijose skirtingose temose. Manau, kad nepakanka dėmesio mūsų nuoširdžiam nekonkurenciškam, o broliškam pasišnekėjimui su broliais latviais ir broliais estais. Ypač tais atvejais, kai bus bandoma priešinti dėl trečios šalies interesų“, – sakė I. Šimonytė.

Tarptautinėje arenoje būtų komandinė žaidėja

Kandidatė buvo labiau linkusi veikti per tarptautines organizacijas ir vertybines koalicijas.

„Akivaizdu, kad taisyklėmis paremta tvarka yra papildomas saugumo skėtis tokioms šalims kaip Lietuva, kadangi mūsų galimybės dvišaliu pagrindu kažkaip išlošti iš derybų su dideliais žaidėjais gali neduoti gero rezultato, o per tarptautines organizacijas, aljansus, mes galime pastiprinti savo balsą ir pasiekti tai, kas yra naudinga ne tik mums, bet ir platesniam kontekstui valstybių“, – sakė I. Šimonytė.

Ji vylėsi, kad koalicijos liks vertybinės.

„Pagrindinės vertybės, kuriomis remsis mūsų dalyvavimas koalcijoje bus demokratinės – pagarba žmogaus teisėms, įstatymo viršenybei, laisvei. (…) Nors esame maža valstybė, bet norėtume būti atpažįstami, matomi ir yra sričių kur mes galime išnaudoti savo aktyvų tarpininkavimą“, – sakė I. Šimonytė.

Dėl Astravo – idėja inicijuoti europinę direktyvą

Kalbėdama apie Astravo atominės elektrinės (AE) problemą kandidatė pabrėžė, kad Lietuvoje priimto įstatymo vykdymas turėtų būti vienas pagrindinių mūsų prioritetų.

„Ir dabar, kai mes girdime, kad kažkokie bandymai mūsų atidedami, tai neatrodo kaip labai gera žinia. Manau, kad reikėtų elgtis priešingai, ir atsijungimo nuo Brell tinklo bandymams turėtų būti skirtas didelis prioritetas“, – sakė I. Šimonytė.

Kandidatė taip pat paminėjo, kad vertėtų toliau siekti burti koaliciją dėl elektros nepirkimo „ne tik su Baltijos sesėmis , bet ir su Lenkija“.

Jos vertinimu, europiniu mastu būtų galima siekti, kad būtų priimta direktyva, kuri neįsileistų į ES rinką nesaugių elektrinių elektros.

Taip pat, pasak kandidatės, Lietuva galėtų bandyti vertinti žalą, kreiptis į arbitražą.

„Pačios elektrinės tai turbūt neuždarys, bet paklausos klausimas šitam projektui yra labai svarbus“, – sakė I. Šimonytė.

Vadovų Tarybose toliau dalyvautų prezidentas

Atsakydama į klausimus tarptautiniais klausimais, kandidatė nekritikavo Lietuvos sprendimo, kai ji susilaikė dėl Jungtinių Tautų rezoliucijos, smerkiančios Izraelį.

„Manau, kad tuo metu, kai buvo balsuojama dėl rezoliucijos dėl pasmerkimo, Lietuva galėjo tikrai balsuodama susilaikyti“, – sakė I. Šimonytė.

Tačiau ji nepalaikė S. Skvernelio idėjos kelti klausimą dėl ambasados iškėlimo į Jeruzalę.

„Jeigu mes kalbame apie ambasados klausimą, tai aš manau, kad tokie pareiškimai mums nėra reikalingi“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, šiuo klausimu kartu su visa pasaulio bendruomene reikėtų siekti dviejų valstybių sprendimo ir vengti papildomų įtampų kurstymo.

Priešingai nei konkurentas S. Skvernelis, ji nesiūlytų ir keisti dabar susiklosčiusios tradicijos, kad Europos vadovų tarybose (EVT) Lietuvą išimtinai atstovauja prezidentė.

„Klausimai EVT būna įvairaus turinio, ir kartais tas turinys labiau pridera diskusijose dalyvauti prezidentui, kartais premjerui, bet aš manau, kad ta schema, kuri veikia dešimt metų, veikia neblogai“, – sakė I. Šimonytė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(81 žmogus įvertino)
4.0123

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente iki 16.00 val. iš viso jau balsavo 41,74 proc. rinkėjų; nuolat atnaujinama (1366)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Jei NATO neliktų amerikiečių: tyrimas parodė, ko vertos Europos ambicijos – Lietuvai grėstų okupacija (350)

JAV pasitraukia iš NATO, Europa lieka viena, o Rusija nieko nelaukia ir puola Lietuvą bei Lenkiją....

Savaitgalio nuodėmė: karamelinio tinginio receptas

Dažnai diskutuojant apie desertų gamybą girdime, kad žmonės jų gaminti nemėgsta, nes tai...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (107)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (89)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Praeityje rašytos Megha Markle žinutės atskleidžia tiesą apie jos ir Harry pažintį: tai nebuvo nekaltas atsitiktinumas (10)

Senas Meghan Markle bičiulis ir viešųjų ryšių konsultantas Nickas Ede'as sako, jog...

Festivalis Londone virto fiasko: žmonės „alpo, šliaužė ir dejavo“ (19)

Į Londone surengtą festivalį „We Are FSTVL“ atvykusiems žmonėms teko stovėti ilgiausiose...

Lyjant lietui šį miestą galima apeiti nesušlapus: ką pamatyti ir paragauti (2)

Bolonija – šiaurės Italijos regiono Emilija- Romanija pagrindinis centras, įsikūręs prie...

Paskelbė datą, kada daugiau nei pusė naujų automobilių pasaulyje bus elektriniai (28)

Elektriniai automobiliai dabar sudaro tik nedidelę dalį visų pasaulyje parduodamų lengvųjų...

Maksimalus kaupimas pensijai – kas tai yra ir kodėl verta jį pasirinkti? (9)

Lietuvos dirbantieji, kurie iki šiol II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo tik „Sodros“ lėšomis...