Raštą komisijai išsiuntusi parlamentarė taip pat klausia, kodėl nebuvo išsamiai išnagrinėtas neteisingų duomenų politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje pateikimo faktas bei kaip bus taikoma administracinė atsakomybė LVŽS už nustatytus pažeidimus.
Parlamentarė rašte atkreipė dėmesį, kad VRK sprendimu pripažino, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo normos buvo pažeistos.
LVŽS veiklos koordinatoriais 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu dirbusių 7 asmenų darbo užmokestis ir su tuo susijusiems mokesčiams mokėti išlaidos (iš viso 64 tūkst. 935 Eurų) nebuvo deklaruotos kaip 2016 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidos, o šias išlaidas VRK sprendimu pripažinus rinkimų kampanijos išlaidomis buvo pažeisti leistini maksimalūs rinkimų išlaidų dydžiai.
Parlamentarės neįtikino VRK teiginys, kad politinės partijos neplanuoja savo rinkiminių išlaidų ir nesudarinėja planuojamų rinkiminių išlaidų sąmatų. Jai labiau tikėtina prielaida, kad LVŽS, planuodama savo rinkimines išlaidas, pamatė, kad neįtilps į maksimalius dydžius ir nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta išimtimi ir darbo užmokesčio išlaidas priskirti personalo veiklai, esą šios išlaidos yra įprastos šiai politinei partijai ne politinės kampanijos laikotarpiu.
Įtaria, kad duomenis slėpė sąmoningai
Parlamentarė įtaria, kad LVŽS turėjo dar vieną motyvą tuos duomenis nuslėpti. Ji atkreipė dėmesį, kad Seimo narių Sauliaus Skvernelio, Dovilės Šakalienės, Rūtos Miliūtės darbo LVŽS 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos laikotarpiu faktas nėra atskleistas Privačių interesų deklaracijose. Esą nėra viešai prieinamų duomenų apie Tomo Beržinsko ir Arnoldo Pikžirnio įdarbinimą.
„Šios aplinkybės rodo, kad LVŽS ir aukščiau nurodyti LVŽS darbuotojai nenorėjo, kad šių asmenų įdarbinimo faktas LVŽS būtų plačiai žinomas visuomenei“, – konstatavo I. Šimonytė.
Jos vertinimu, LVŽS turėjo pakankamą motyvą nedeklaruoti darbo užmokesčio išlaidų kaip rinkimų kampanijos išlaidų ir tai jau yra žinomų duomenų nuslėpimas ir nepateikimas arba žinomai neteisingų duomenų pateikimas politinės kampanijos finansavimo ataskaitoje.
Taip pat parlamentarė atkreipė dėmesį, kad vien numatytų išlaidų viršijimo faktas yra pažeidimas, o atsakomybė didinama, kai rinkimų išlaidos viršija leistiną 10 proc. paklaidą.
„Toks pagrindimas ir išvados, esą limitai viršyti netyčia, (…) yra nepakankamas ir nepagrįstas. (…) Nėra pateikta jokių duomenų, aplinkybių ar kitokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių minėtas VRK išvadas. Perdėtai palankias išvadas tyrimą atlikę asmenys padarė savo nuožiūra, o ne grįsdami objektyviais duomenimis“, – rašė I. Šimonytė.
Nepripažino šiurkščiu pažeidimu
DELFI primena, kad balandį VRK nusprendė, kad rinkimų kampanijos metu atlyginimą dabartiniam premjerui S. Skverneliui bei dar keliems komandos nariams mokėjusi LVŽS nešiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė paaiškino, kad komisija konstatavo, jog nebuvo tinkamai deklaruotos politinės kampanijos išlaidos.
„Mes pripažinome, kad išlaidos koordinatoriais dirbusiems asmenims turėtų būti apskaitomos kaip politinės kampanijos išlaidos. VRK tas išlaidas pripažino politinės kampanijos išlaidomis, įtraukė į apskaitą“, – sakė L. Matjošaitytė.
Pasak komisijos pirmininkės, VRK nenustatė, kad buvo šiurkštus įstatymo pažeidimas.
„Situacija išties yra įdomi, labai retai pasitaiko tokios situacijos, bet komisijos nariai neįžvelgė tyčios, specialaus slėpimo, nes tos išlaidos buvo nurodytos kitoje ataskaitoje (ne toje, kurioje turėjo būti nurodytos), jos nebuvo nuslėptos. Tos darbo sutartys, kurios buvo pateiktos, mūsų vertinimu, nėra fiktyvios, atitinka įstatymų reikalavimus“, – komentavo L. Matjošaitytė.
Pasak VRK pirmininkės, nustačius pažeidimą kiekvienas VRK narys turi teisę surašyti administracinių nusižeidimų protokolą. Numatyta atsakomybė – iki 3000 eurų partijos iždininkui arba politinės kampanijos dalyviui.