„Aš nenoriu komentuoti pono Karbauskio melo. Man būtų daug ramiau, jeigu jis konkuruotų rinkimuose kalbėdamas apie tai, kuo pats yra geras, o ne apie tai, kuo kiti yra neva blogi. Juolab, kad visa šita pasaka apie diržų veržimąsi yra tiesiog melas ir nieko daugiau. (…) Aš manau, kad tegul melagiai savo melą patys ir aiškina“, – sakė I. Šimonytė.
Parlamentarė pabrėžė, kad dabartinė situacija labai skiriasi nuo tos, kuri buvo 2008-2009 metais.
„Dabar nereikia diržų veržtis ne todėl, kad ponas R. Karbauskis yra labai geras, o todėl, kad mes esame eurozonoje; todėl, kad mūsų finansus palaiko Europos centrinis bankas ir euras; ir net tada, kada ekonomika kažkaip neigiamai paveikia mūsų biudžetų pajamas, mes galime deficitą finansuoti skolinantis geromis sąlygomis“, – sakė I. Šimonytė.
Tačiau, pasak parlamentarės, dabar kyla kitas klausimas. Ji pabrėžė, kad dabartiniu metu ypač svarbu skirti dėmesio išlaidoms, kurių negalima laikyti „labai fundamentaliai susijusiomis su mūsų ateitimi“.
„Šiais metais mes natūraliai turime didelį deficitą: nesurinkome pajamų, reikėjo papildomų išlaidų, deficitas yra natūraliai didelis. Ar turėjo jis būti toks didelis, vertinant ekonomikos nuosmukį, čia yra kitas klausimas, bet objektyvios aplinkybės tam yra.
Kitais metais Vyriausybė prognozuoja ekonomikos augimą, ir, nepaisant to, prognozuoja vis tiek gana ženklų deficitą. Kai mes žiūrime, iš ko jis atsiranda, jis atsiranda iš tokių įsipareigojimų, dėl kurių gali kilti klausimų. Tai nėra įsipareigojimai dėl pensijų, vaiko pinigų, minimalios algos.
Tai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su tuo, ką Vyriausybė vadina DNR planu. Bet mes gerai žinome, bent jau iš to, kas vyksta dabar – iš keliukų ir panašių istorijų, kad tikrai ne visas tas išlaidas mes galime laikyti labai fundamentaliai susijusiomis su mūsų ateitimi, ir todėl joms tikrai turėtų būti skirta daug dėmesio, nes tai bus investicijos, padarytos skolon. Net, jeigu mes vėliau ir turėsime galimybę kažkokią dalį tų lėšų atgauti iš Europos Sąjungos paramos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Biudžeto projekte įžvelgė finansinio avantiūrizmo apraiškų
Vertindama antradienį Seime pateikiamą biudžeto projektą, parlamentarė atkreipė dėmesio, kad dalis įsipareigojimų, kurie jame numatyti, jau buvo priimti anksčiau arba yra automatiniai. Tarp tokių ji minėjo pensijų indeksavimą arba vaiko pinigus.
„Kai kurie kiti sprendimai yra perkelti, bet tikrai tai nėra didieji biudžeto skaičiai. Didieji skaičiai yra tas deficitas, kuris galiausiai gaunasi, kurį galiausiai turime, ir, kuris tikrai yra įspūdingas.
Taip pat – vadinamasis Vyriausybės DNR planas, kuris yra tarsi įvardijamas kaip investicijos, tačiau kažkodėl labai skubama tuos ilgą laiką pasekmes turinčius sprendimus priimti kuo greičiau. (…) Ten yra tokio finansinio avantiūrizmo, todėl, kad yra planuojamos investicijos, kurias ketinama finansuoti Europos atsigavimo fondo lėšomis, tačiau Fondas, kaip žinia, dar nėra patvirtintas, dėl jo tik politiškai sutarta, ir dar užtruks laiko, kol bus priimti teisiniai sprendimai, ir tie pinigai jau bus galimi vertinti kaip gautini“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Kartu parlamentarė atkreipė dėmesį, kad pagal Vyriausybės planą išlaidos būtų daromos dabar iš skolintų pinigų.
„Jeigu vėliau tos investicijos neatitiktų, pavyzdžiui, europinių reikalavimų dėl skaitmeninimo arba dėl žaliojo kurso, tai liktų kaip našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. Todėl tie įsipareigojimai turi būti labai rimtai ir kruopščiai peržiūrėti“, – sakė I. Šimonytė.
Seimui pristatomas kitų metų biudžetas
Seimui antradienį pristatomas 2021 metų valstybės biudžeto projektas, rašė BNS.
Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet turėtų siekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis yra panašaus lygio kaip šių metų faktinė situacija.
Ekonomistų teigimu, kad siūlomas kitų metų biudžeto variantas suteikia Lietuvai galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą.
Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Pensijos turėtų didėti maždaug 7 procentais.
Kitąmet euru – nuo 176 iki 177 eurų – turėtų paaugti bazinis pareiginės algos dydis, todėl darbo užmokestis šiek tiek didės valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).
Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2021 metais planuojama bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus svarstys baigiantys kadenciją parlamentarai, o iki Kalėdų turėtų patvirtinti jau naujas Seimas.