Atrodo, įtampų lyg nebuvę. Per oro uosto išvykimo terminalo atidarymą Saulius Skvernelis ir Gintautas Paluckas šypsojosi bei juokėsi iš pokštų.

O dar praeitą savaitę G. Paluckui spaudimą kėlė ne tik R. Žemaitaičio skandalingi išsišokimai, bet ir S. Skvernelio ultimatyvūs pareiškimai. Šis viešai darė užuominas apie „vardanlietuvių“ išėjimą iš koalicijos. G. Paluckas visus paragino mažiau kalbėti, daugiau dirbti. Dabar S. Skvernelis mažiau kalba.

„Nežinau, ar Žemaitaitis šituo terminalu išvyko, ar ne. Pakomentuosime, kai bus aktualijos. Taryba bus sušaukta, Gintautas pakomentuos. Su premjeru kalbėjome apie oro uostą ir pasidžiaugėme šiuo projektu“, – kalbėjo Seimo pirmininkas, „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Koalicinė taryba šaukiama pirmadienį. Anot premjero, pirmiausia pakalbėti apie pensijas.

„Bet tame tarpe aptarsime ir retoriką, pasisakymus ir šiaip bendravimo kultūrą“, – žadėjo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

Kaip repeticija – opozicinių konservatorių frakcija. Premjeras atėjo pasikalbėti apie gynybą.

„Džiaugiamės, kad Vyriausybės nariams pavyksta noriau ateiti į opozicinių partijų frakcijas negu susirinkti į koaliciją“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

O ką jis bepasakys, anot buvusios premjerės Ingridos Šimonytės, bus panaudota prieš jį.

„Jeigu jūs nieko nepasakysite, tai visi manys, kad jūs nežinote, ką daryti. Jeigu jūs vardinsite hipotetinius variantus, tai jus kaltins, kad tie hipotetiniai variantai yra ne hipotetiniai variantai, o jau tikri ir iš jų darys antraštes. Jūs tiesiog negalite šitos kovos laimėti, tai jūs geriau atsipalaiduokite“, – patarė buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Džiaugiuosi, kad nors kažkas mane supranta ir tą situaciją“, – atsakė G. Paluckas.

Konservatoriai klausinėjo, kokia dalis būsimo gynybos biudžeto bus finansuojama iš papildomų tvarių šaltinių.

„Jeigu jūs nieko nepasakysite, tai visi manys, kad jūs nežinote, ką daryti. Jeigu jūs vardinsite hipotetinius variantus, tai jus kaltins, kad tie hipotetiniai variantai yra ne hipotetiniai variantai, o jau tikri ir iš jų darys antraštes. Jūs tiesiog negalite šitos kovos laimėti, tai jūs geriau atsipalaiduokite“, – patarė buvusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

„Šiandien jūs sąmoningai, ir aš esu tuo įsitikinęs, mėginate įplieksti diskusiją ir samprotavimą apie tai, kas dar yra neparuošta“, – teigė ministras pirmininkas.

Premjero teigimu, Vyriausybė dar tariasi ir apie tai bus galima diskutuoti tik tada, kai bus sutarta. Neatsakingai pamėčius idėjas ant stalo – baigiasi prastai, kaip, pavyzdžiui, buvo su mokesčių pertvarka.

„Ir aš nenoriu, kad baigtųsi prastai, nes į gynybos finansavimą mes žiūrime labai rimtai. Tai, kad iškrito mums šita korta – trumpinti terminą ir tokią kolosalią sumą generuoti per tokį trumpą laikotarpį – na, įvairiai pasiseka. Vieniems pandemija, kitiems, neduok Dieve, karas. Tretiems, atitinkamai reikia ta gynyba pasirūpinti. Taip jau yra. Socdemai visada pasirūpina gynyba. Visada. Ir šį kartą pasirūpins, nenuvils“, – tikino G. Paluckas.

„Man gaila premjero, tiesą sakant, arba jis dar nepasiruošęs šitam klausimui“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Anot G. Palucko, tokie pasiūlymai per 10 dienų neparuošiami. Tai gali užtrukti ir pusę metų.

Apie VGT sprendimą trumpai:

  • posėdis įvyko sausio 17-ąją, jame dalyvavo nuolatiniai VGT nariai: prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, taip pat – kviestiniai asmenys;

  • VGT posėdžio dalyviai susipažino su įslaptinta informacija apie saugumo situaciją ir galimus įvykių scenarijus;

  • po posėdžio šalies vadovas pranešė apie istorinį sprendimą – sutarta 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP;

  • papildomos lėšos gynybai yra svarbios norint iki 2030 metų Lietuvoje suformuoti diviziją;

  • lėšų poreikis argumentuotas aiškinant, kad Rusijos karinė agresija yra reali, tačiau ji, pasak prezidento, „nėra neišvengiama“;

  • VGT rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl didesnių išlaidų gynybai priėmė ir apie jį paskelbė prieš pat JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją. Pastarasis paragino NATO nares padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP;

  • iš kokių šaltinių bus bandoma didinti finansavimą gynybai, kol kas neaišku, daugiau aiškumo politikai žada pateikti pavasarį;

  • gruodį Vyriausybei padidinus skolinimosi limitą krašto apsaugos reikmėms, 2025-aisiais asignavimai gynybai sieks 4 proc. nuo BVP.

„Ir atleiskite, kad nesiveliu į tam tikrus samprotavimus, kaip gali būti, nes žmonės išgirdę politikų samprotavimus priima kaip gryną pinigą. Aš pasakysiu „galbūt“, o jau kitą dieną sakys, kažkas iš manęs atima indėlius“, – aiškino premjeras.

O dėl indėlių gąsdina G. Palucko koalicijos partneris. Remigijus Žemaitaitis ture po Lietuvą žmones įtikinėja, kad gynybos stiprinimas – tai afera; meluoja, neva prezidentas siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai; tauškia, kad reikėtų atšaukti sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.

„Ir atleiskite, kad nesiveliu į tam tikrus samprotavimus, kaip gali būti, nes žmonės išgirdę politikų samprotavimus priima kaip gryną pinigą. Aš pasakysiu „galbūt“, o jau kitą dieną sakys, kažkas iš manęs atima indėlius“, – aiškino premjeras.

„Jeigu eina trys vyrai susikabinę rankomis ir tas, kuris per vidurį, taškosi balose purvais, tai visi kiti lieka purvuose. Tai arba jie turi nuraminti tą, kuris mėgsta vartytis purvyne, arba apsispręsti, kiek purvo gali ant savęs nešti“, – kiek anksčiau yra sakęs prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

„Pirmiausiai reikia bendrauti, o ne tramdyti kažką. Kiekvieną kartą, kai mes aiškiname, kad kažkas neturi teisės kažko sakyti, kiekvieną kartą, kai kažkas turi būti tramdomas, kiekvieną kartą mes provokuojame konfliktą. Nereikia konflikto. Atsisėdus prie stalo galima išsiaiškinti daugybę dalykų“, – tikino G. Paluckas.

Gynybai skirti 5-6 procentus BVP valstybės gynimo taryba sutarė sausį, prieš pat Donaldo Trumpo inauguraciją.

Išsamiau žiūrėkite: