aA
„Visa tai, kas man atrodė labai aišku prieš porą mėnesių, kai aš maniau, kad mano gyvenime bus dar daugiau to paties ir aš dar 10 metų mažiausiai slaugysiu savo mamą ir veiksiu, ką dabar veikiu, tai dabar aplinkybės pasikeitė, man yra proga apmąstyti savo planus iš naujo“, – į klausimą apie savo ateities planus atsakė Seimo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narė Ingrida Šimonytė.

Laidoje „DELFI diena“ I.Šimonytė įvardijo pagrindines problemas, kurias mato dabartinėje politinėje padangėje. Anot jos, pagrindines socialines, politines, švietimo ir sveikatos sričių problemas dažnai sieja nesusikalbėjimas.

Įvertino Nausėdos pasiūlymus

Laidos pradžioje pasiteiravus, kaip vertina ir kokius esminius dalykus pastebi prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymuose, I.Šimonytė tikino, kad galimai G.Nausėda tiesiog paskubėjo.

„Šiek tiek apie juos girdėjau, bet nemačiau detalių. Viskas atrodo kaip atskirų galbūt fragmentų bandymas sudėti į kažkokį paveiksliuką – gal reikia daugiau pinigų pensijoms, tai kur čia guli daugiau pinigų?

Tie patys pensininkai didžiausią dalį savo pajamų išleidžia maistui, brangesnis kuras yra maisto kainų sudėtinė dalis ir t.t. Vertindama šiuos siūlymus sakyčiau, kad prezidentas galbūt šiek tiek paskubėjo. Matyt, jo, kaip valstybės vadovo, telkiančio žmogaus užduotis, būtų pradėti ne nuo kažkokių mikro vadybos dalykų kitų metų biudžete, o pradėti tą diskusiją, kuri visą laiką nusistumia į pašalį apie esminius pokyčius švietime, sveikatos ir socialinėje sistemose“, – DELFI laidoje sakė I.Šimonytė.

Gerovės valstybės sąvokoje pasigenda aiškumo

Ant jos, terminas „gerovės valstybė“ yra kiek sunkiai suprantamas, nes daugelis žmonių šiuos du žodžius supranta visiškai skirtingai.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Aš turbūt ir per rinkimų kampaniją tą patį sakiau, kad gerovės valstybė yra kažkuria prasme pavojingas memas. Jeigu jūs paklaustumėte žmonių, kas yra prieš gerovės valstybę, tai nebus nė vieno sveiko proto žmogaus, kuris būtų prieš. Gerovės valstybė – tai tik du žodžiai. Gerovė yra gerai, valstybė yra gerai, o gerovės valstybė yra gerai kvadratu. Kai mes pradedame kalbėti apie turinį, suprantame, kad kalbame apie gerovės valstybę, bet vartojame visiškai skirtingas sąvokas“, – įsitikinusi politikė.

„Man atrodo, kad gerovės valstybė reiškia tai, kai žmonės supranta, už ką jie atsakingi patys kaip individai, kaip šeimos ir bendruomenės, o už ką mes esame atsakingi bendrai“, – laidoje patikslino I.Šimonytė.

Paklausta, ką mano apie mokesčių suvienodinimą pagal rūšį, ji tikino, kad žmogaus indėlis turėtų priklausyti nuo jo galimybių.

„Apie tai buvo kalbėta, kai buvo vykdyta ta įžymioji mūsų mokesčių reforma, kurią Vyriausybė, noriu priminti, atliko ne taip jau seniai, praėjusiais metais, birželio mėnesį. Mes jau tuomet sakėme, kad vienas iš svarbiausių dalykų turbūt, jeigu mes kalbame apie vakarietiškų pajamų mokesčių sistemą, yra tas, kad apmokestinimas neturi priklausyti nuo veiklos, iš kurios tu tas pajamas gauni. Tavo galimybės, tavo indėlis veikiau turi priklausyti nuo to, kokios tavo pajamos.

Arnas Mazėtis, Ingrida Šimonytė
Arnas Mazėtis, Ingrida Šimonytė
© DELFI / Karolina Pansevič

Tam suvienodinimui pagrindo buvo jau ir anksčiau, bet tai neturi būti vien aritmetinis suvienodinimas dėl suvienodinimo. Tuomet mums reiktų užduoti ir daugiau klausimų. Jeigu mes tokiais šunkeliais bandome judėti į vakarietišką pajamų apmokestinimo sistemą, galbūt mes turėtume galvoti apie bendrą šeimos pajamų deklaravimą, apie NPD, kuris taikomas šeimoms. Nuo šeimos gyvenimo aplinkybių, nuo jo išlaikytinių skaičiaus priklauso jo moralinė pareiga prisidėti prie bendro gėrio. Jeigu mes norime kalbėti apie rimtesnę reformą, tai atsisėskime ir kalbėkime apie konkrečią reformą“, – aiškino I.Šimonytė.

Šimonytė apie švietimą: čia moralės klausimas

Viena iš didžiausių šių dienų problemų – švietimas. Anot I.Šimonytės, problemų sprendimas prasideda tada, kai jos yra pripažįstamos.

„Man atrodo, kad bet kokių problemų sprendimas, kaip yra dažnai sakoma, prasideda nuo pripažinimo. Mes turime pripažinti problemą, kad su tais ištekliais, kuriuos dabar skiriame bendrajam ugdymui, mes negalime išlaikyti kokybiško mokyklų tinklo, tokio, kokį turime dabar. Sprendimai yra du – vienas būdas yra mažesnis tinklas, o kitas yra didesni ištekliai. Yra ir trečias būdas – kompromisas per vidurį, kai tu derini ir vieną, ir kitą: tinklas kažkiek mažėja, bet ir išteklių kažkiek daugiau. Akivaizdu, kad būtų absurdas, jeigu mes padarytume vieną labai gerą mokyklą Vilniaus mieste, į kurią perkeltume visus išteklius ir visus vaikus. To negali būti dėl sveiko proto priežasčių. Tam tikri dalykai, kurie yra susiję su vaikų sveikata, su tuo, kelintą valandą jiems reikia keltis, kiek jam yra metų, kiek jam reikia važiutoi iki tos mokyklos“, – DELFI kalbėjo I.Šimonytė.

Paklausta, ar reikia pagaliau pripažinti, kad pusę mokyklų reiktų uždaryti, ji tikino, jog pirmiausia turėtume kalbėti apie moralės klausimą.

„Aš nežinau, ar pusę. Aš galiu pasakyti, kad jeigu mes toliau važiuosime, kaip ir iki dabar važiavome, kitaip sakant, nepripažinsime problemos, o mes problemos nepripažįstame, tai akivaizdu, kad ir toliau turėsime tas pačias pasekmes – mieste vaikai gaus vienokį išsilavinimą ir vienokias galimybes. O vaikai, kurie gyvena ne kažkokiose centrinėse lokacijose, iš jų tiesiog atimsime bilietą į ateitį. Čia yra moralės klausimas“, – mano I.Šimonytė.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Karolina Pansevič

Politikės teigimu, jau dabar būtina ieškoti sprendimų, kurie būtų geriausi vaikams.

„Iš kur tų specialistų gali atsirasti? Kiekviename kaime nebus geros mokyklos. Reikia tiesiog atviromis akimis į tai žiūrėti, bet kai mokytojo darbas yra vertinamas taip, kaip jis yra vertinamas ir mokytojas turi dirbti bent šešiuose darbuose, kad susirinktų savo krūvį, tai labai sunku įsivaizduoti, kad būtų galima turėti tą kokybišką ugdymą ir matytume daug entuziastų, kurie norėtų dirbti kur nors rajono ar kitokioje mokykoje. Akivaizdu, kad čia yra klasikinis išteklių ir norų neatitikimo atvejis.

Problema, kuri, manau, yra ir su gydymo tinklu, kad atsistoja koks nors valdančiosios daugumos politikas ar ministras ir sako, kad jeigu jūs būtumėte valdžioje, jūs irgi tą patį darytumėte. Tuos klausimus reiktų atsakinėti, kas bebūtų valdžioje, bet tai nėra pagrindas pasakyti, kad jūs darytumėte tą patį. Ateikite ir kalbėkime, ieškokime kažkokio sprendimo, kuris nepriverstų vaikų keltis 5 valandą ryto ir važiuoti nežinia kur, nes tik ten yra gera mokykla. Reikia numatyti adekvačius išteklius, kurie reikalingi, jeigu reikia tankesnio mokymo tinklo“, – aiškino I.Šimonytė.

Sukritikavo pasiūlymą dėl slaugos ligoninių

Dar viena dideles aistras kelianti problema – ligoninių situacija ir siūlymai steigti slaugos ligonines vietoje rajoninių.

„Dabar viskas yra tokioje kampo pozicijoje, kai kažkas susistūmęs į kampą bando neigti ir sako, kad ne, mes nieko neuždarinėsime. Akivaizdu, kad tinklo problemų yra. Klausimas yra toks – ką daryti su tuo tinklu ir ką daryti su kompetencija? Mes galime prieiti tokią situaciją ir sakyti, kad mes visas kompetencijas kaupiame didžiuosiuose centruose, ir jūs man pasakykite, ar ten koks senelis ar močiutė, gyvenantys Kaišiadorių rajone, su plaučių uždegimu, kurį reikia palaikyti dvi savaites ant antibiotikų ligoninės palatoje, ar jis yra labai įdomus pacientas Santaros klinikoms, ar tikrai jį ten reikia gabenti, o gal galima suteikti pagalbą ir arčiau. Ministerija tuomet sako, kad padarysime slaugos ligoninių, bet net ir iš savo patirties žinau, kad slaugos ligoninių trūksta ne provincijoje, ne rajonuose, o miestuose, kur yra daug žmonių, kuriais reikia pasirūpinti, o kartais pagalbos reikia jų artimiesiems. Tai, kad bus įsteigta slaugos ligoninė vietoje kažkokios rajono ligoninės, tai didžiųjų miestų ligoniams nuo to lengviau nepasidarys, nes žmonės paprastai nori tokius dalykus turėti arti“, – mano I.Šimonytė.

Paklausus, ką, jos manymu, derėtų daryti su ligoninių tinklu, ji pabrėžė, kad pirmiausia reikia ieškoti bendro sutarimo.

„Reikia kalbėtis su ligonių vadovais, tarp kurių yra tikrai labai šviesaus proto žmonių ir su savivaldos vadovais. Jeigu tos ligoninės, kurios tame „mirtininkų sąraše“ buvo įrašytos, yra kaip tik tuose rajonuose, kur mes turime daugiausiai senų žmonių, tai akivaizdu, kad mes negalime visose tose ligoninėse turėti smegenų chirurgijos ar kažkokių kitų sudėtingų paslaugų, bet nereikia mestis į kraštutinumą ir sakyti, kad mums reikia tik slaugos ligoninių ir tuos žmones nukaršinti. Tuos žmones reikia gydyti, todėl kalbėkime ir ieškokime sprendimo.

Aš žinau, ką daryčiau valdžios vietoje. Pirmas adresatas, pas kurį eičiau, tai būtų opozicija, o ne stovėjimas tribūnoje ir sakymas, kad jūs vis tiek tą patį darytumėte“, – sakė I.Šimonytė. „Viskas vyksta taip, kad neva niekas nekainuoja. Pasirinkimai nekainuoja. Dėl to Lietuvoje politika ir yra tokia, kad niekas nenori įvardyti pasirinkimų kainų ir neleidžia žmonėms pasirinkti“, – apibendrina politikė.

Prabilo apie ateitį

Paklausta apie savo ateitį ir ar jau priėmė sprendimą dėl stojimo į TS-LKD, politikė neslėpė, kad šiuo metu po mamos mirties jaučiasi sutrikusi.

„Turbūt, priėmiau daug sprendimų, bet dabar noriu su visais sprendimais pagyventi ir dar kartą pasitikrinti, kad mano sprendimai yra teisingi. Ne paslaptis, pirmadienį apie tai daug kas rašė, kad mano asmeninis gyvenimas labai pasikeitė, aš tiesiog esu truputėlį kitoje realybėje. Nori ar nenori ta kita realybė šiek tiek verčia nuo tokios kasdienos ir galbūt net kasdienės politikos bei galbūt šiek tiek rimčiau apmąstyti savo kaip žmogaus vietą visatoje“, – kalbėjo I.Šimonytė.

„Man jau rugsėjo 2 dieną skambino žurnalistai ir klausė, ar pasakysiu, o aš sakiau, kad pasakysiu rudenį. Šiandien jau ruduo, rugsėjo 17 diena, bet palikite man tų planų įgarsinimą tada, kai jausiuosi, kad esu emociškai pajėgi priimti sprendimą“, – sakė ji.

Pasiteiravus, ar sutiktų vesti rinkimų sąrašą, ji teigė, jog dabar gana sunku pasakyti, kaip elgsis ateityje.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Visa tai, kas man atrodė labai aišku prieš porą mėnesių, kai aš maniau, kad mano gyvenime bus dar daugiau to paties ir aš dar 10 metų mažiausiai slaugysiu savo mamą ir veiksiu, ką dabar veikiu, tai aplinkybės pasikeitė, man yra proga apmąstyti savo planus iš naujo.

„Aš tikrai nemaniau, kad mano gyvenimas taip pasikeis, aš tikrai nesitikėjau to“, – laidoje sakė I.Šimonytė.

Laidos pabaigoje politikės paklausus, kaip vertina konservatorių programą, ji tikino, kad linkėtų konservatoriams ir kitiems politikams galvoti, kuo jie yra geri, o ne kuo geresni už kitus.

„Manau, ko nereikėtų programoje, tai nereikėtų bandyti pateikti savęs kaip žmonių, kurie turi atsakymus į visus klausimus. Pirmiausia reikia teisingai užduoti sau klausimus ir pripažinti problemas. Pripažinti galėjimą ieškoti kompromiso su žmonėmis, kurie kartais galbūt bus priešingoje pozicijoje nei tu.

Manau, kad Tėvynės sąjungai pirmiausia reikia pasakyti, kuo jie yra geri, o ne kuo yra geresni nei kažkas, kas yra blogas. Šio Seimo trikdanti savybė, kad buvo labai didelė viena frakcija, to jau seniai nebuvo. Kai tu esi toks didelis, tada truputėlį tas ryšio jausmas su realybe kartais nutrūksta“, – DELFI laidoje aiškino I.Šimonytė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(131 žmogus įvertino)
4.5115

Top naujienos

Adamkus apie Grybauskaitės ir Nausėdos skirtumus: ji išsišoko su naujomis idėjomis, kurios mus sukrėtė (3)

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad šimtas dienų yra per mažai, jog būtų...

Tomas Sinickis. Lengvatas ūkininkams būtina maksimizuoti (20)

Vakar aš labai supykau, nes perskaičiau kelis p. Lisausko komentarus apie tai, kad ūkininkai...

Alytuje degančios įmonės vadovas: gauti 30 tūkst. eurų ir uždegti savo gamyklą – nesąmonė

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pranešė, kad dėl trečiadienį kilusio gaisro Alytaus...

„Aro“ pareigūnai atvyko į Vilniaus oro uostą: vyro krepšyje rasta dūminė granata (1)

Trečiadienį Vilniaus oro uoste buvo įvestas planas „Skydas“ . Pranešama, kad vyro krepšyje...

Iš Erdogano – akibrokštas amerikiečiams: nesusitiksiu su jais (48)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad per JAV viceprezidento...

Šaltiniai: po slapto susirinkimo prezidentūroje ruošiamasi „šnipų mainams“ su Rusija papildyta 15:41 (13)

Lietuva ir Rusija susitarė apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, BNS patvirtino...

Strazdauskaitės budelio advokatas: jis siūlė paleisti, nežudyti (56)

Ketvirtadienį Kauno apygardos teisme ketinama toliau nagrinėti vieną kraupiausių pastarojo meto...

Zelenskis: lauksime septynias dienas įvardijo „Steinmeierio formulės“ įgyvendinimo sąlygas (7)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pažymėjo, kad tam tikruose karo...

Aistros dėl Pranckiečio nerimsta – Seimo etikos sargai imasi tirti ar procedūros buvo teisėtos papildyta komisijos vadovo komentaru (78)

Seimo Etikos sargai trečiadienį svarstė, ar teisėtai antradienį buvo surengtas Seimo valdybos...

Rusijos žurnalistai – amerikiečių karinėje bazėje: Manbidžas mūsų (68)

Rusijos žurnalistai dalijasi filmuotais vaizdais iš paskubomis amerikiečių apleistos karinės...