aA
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį Seime atsakė į opozicinių frakcijų atstovų klausimus dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Šios sankcijos patvirtintos dar kovo viduryje, tačiau aštrios Maskvos reakcijos sulaukė jas pradėjus taikyti birželį.

Šimonytė: Vyriausybė kreipėsi į EK ir veikė pagal jų paaiškinimą

Opozicijos klausė – „Kokios pozicijos derybose dėl sankcijų ketvirtojo paketo, priimto kovo 15–ą dieną, laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybė? Kas ir kokius galimų tokio sprendimo rizikų vertinimus pateikė? Ar Lietuvos atstovai derybų metų dėl ketvirtojo sankcijų paketo aiškiai įgarsino galimas rizikas Lietuvos valstybei ir jos gyventojų saugumui? Ar Lietuvos pozicija buvo išsamiai išdiskutuota su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Gynybos taryba, parlamentinėmis frakcijomis? Kodėl tranzito ribojimų klausimai nebuvo aptarti Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose iki jų įgyvendinimo?“.

Ministrė pirmininkė pirmiausia pristatė tvarką – kaip derinamos pozicijos.

„Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad derybose dėl sankcijų Rusijai – tiek dėl ketvirtojo paketo, tiek ir dėl bet kokio kito – Lietuva (…) laikosi tų pozicijų, kurios yra suderintos pagal ES reikalų koordinavimo taisykles. Ir jos numato, kad tarp ministerijų suderinta poziciją patvirtinama Vyriausybės pasitarime.

Ir tada teikiama Seimui gauti mandatą atitinkamai Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete, kuriuose tikrai posėdžiauja visų parlamentinių partijų atstovai“, – sakė I. Šimonytė.

„2022 kovo 15 dienos ES sankcijų ketvirtasis paketas buvo priimtas remiantis EVT kovo 10–11 dienomis priimtomis išvadomis. (…) Tada buvo sakoma – esame pasiryžę toliau didinti spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, mes jau priėmėme reikšmingas sankcijas ir esame pasirengę greitai judėti su tolesnėmis sankcijomis“, – tikino premjerė.

I. Šimonytė Seime teigė, jog Lietuvos pozicija EVT tada buvo tokia – „pasisakome už tolesnes, pačias griežčiausias sankcijas, būtinas Rusijos tarptautinis izoliavimas“.

„Ir ši pozicija buvo patvirtinta VESK kovo 8 dieną, Vyriausybės pasitarime – kovo 9 dieną, o Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose kovo 9 dieną“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Ji pabrėžė, jog Lietuva nuosekliai laikėsi tvirtos pozicijos dėl kuo griežtesnių sankcijų Rusijai, bei jos nusikaltimų bendrininkei Baltarusijai.

„Kuo stipresnių sankcijų principas yra įtvirtintas ne vienoje Seimo rezoliucijoje Ukrainos klausimu. Nuo karo pradžios Seime yra priimtos 6 rezoliucijos Ukrainos klausimu, trys iš jų kalba apie sankcijas ir visos jos buvo priimtos vienbalsiai“, – sakė ministrė pirmininkė.

Ingrida Šimonytė
Ingrida Šimonytė
© DELFI / Andrius Ufartas

I. Šimonytė priminė, jog kai buvo priimtas ketvirtasis sankcijų paketas, virš Ukrainos sostinės užėmimo.

„Rusijos okupacinė kariuomenė buvo užėmusi Bučą, Irpinę – tuo metu vyko masinės miesto gyventojų žudynės, kurias Seimas yra patvirtintas genocidu“, – priminė ji.

Vyriausybės vadovė nusistebėjo, jog kartais visai pamirštama, kodėl buvo įvestos sankcijos Rusijai.

„Jos įvestos buvo dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, prieš taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, drįsčiau teigti – kad prieš demokratiją bendrąją prasme, tai ir prieš mus. Sankcijos skirtos tam, kad agresoriui būtų sunkiau finansuoti karą“, – teigė ministrė pirmininkė.

I. Šimonytė pabrėžė, jog sankcijos negali būti patogios arba neskausmingos Rusijai.

„Jų esmė – priversti agresorę sustoti vykdyti agresiją ir kitus tarptautinius nusikaltimus, o jei nesustoja – silpninti ekonomines galimybes toliau finansuoti karą“, – Seime sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė kalbėjo, jog jei yra manančių, kad ribojimai sankcionuotų prekių tranzitui kažkokiu būdu yra „Lietuvos sugalvoti“, vertinant šio klausimo subtilumą – „visą laiką stengėmės laikytis racionaliai, korektiškai, teisės raidės“.

Ministrė pirmininkė patvirtino, jog Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją ir vykdė aktyvias konsultacijas.

„Tam, kad būtų išsiaiškinti šitų apribojimų taikymo modalumai, sankcionuojamų prekių pervežimui iš Rusijos į Kaliningradą ir atvirkščiai. Tokius paaiškinimus Vyriausybė gavo ir tų paaiškinimų, sankcijoms įsigalios ir laikėsi. Kitų paaiškinimų iš Komisijos šiuo metu Vyriausybė neturi“, – sakė ji.

Suvalkų koridorius
Suvalkų koridorius

Ar Rusija žinojo ?

Parlamentarai iš opozicinių frakcijų taip pat savo klausimuose pažymėjo, kad nuo kovo 15–os dienos praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai. Jie klausė: „kokių veiksmų ėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama pasirengti birželio 17 dieną įsigaliojančioms sankcijoms? Kokių veiksmų imtasi siekiant valdyti išaugančias rizikas Lietuvos saugumui? Ar gautos papildomos saugumo garantijos iš NATO ir ES partnerių? Kokių priemonių imtasi koordinuojant komunikaciją, siekiant išvengti Rusijos propagandinių išpuolių? Kodėl nesuveikė strateginė komunikacija ir viešojoje erdvėje išplito melagingas Kaliningrado blokados naratyvas?“.

Premjerė pasikartojo, kad konsultacijos su EK prasidėjo netrukus po to, kai buvo priimtas ketvirtas, o vėliau, po skerdynių Bučoje ir kituose Kijevo priemiesčiuose, ir penktas paketas, susijęs su automobilių transportu. Vyriausybė, pasak jos, norėjo labai preciziškai ir labai konkrečiai suderinti reglamentų taikymą praktikoje su už jų interpretavimą atsakinga EK.

„Sankcijos šiaip jau yra įvedamos Rusijai, ne Lietuvos Respublikai, kaip kartais atrodo iš grasinančios retorikos, ir Rusija apie jai įvedamas sankcijas tikrai žino ir žinojo nuo kovo mėnesio, ir joms taip pat ruošėsi“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, tą iliustruotų ir mažėjanti sankcionuotų prekių krova, dar gerokai iki bet kokių sankcijų įsigaliojimo.

„Nuo 2021 m. lapkričio iki šių metų gegužės krovinių pervežimas geležinkeliais iš Rusijos į Kaliningradą palaipsniui mažėjo nuo 741 iki 300 kilotonų.

Lietuvos įmonės, kurios tiesiogiai dalyvauja sankcijų įgyvendinime, o tai būtent Lietuvos geležinkeliai, pranešė atitinkamai savo sutarčių šalims, Rusijos įmonių atstovams, apie tai, kad prekės, kurioms atskirais etapais įsigalioja sankcijos, negalės būti vežamos, jeigu jos pakrautos po sankcijų įsigaliojimo“, – paaiškino I. Šimonytė.

Apie rūpinimąsi saugumu

Premjerė tikino, kad Lietuva ir Vyriausybė nuolat rūpinasi Lietuvos nacionalinio saugumo reikalais.

„Tai buvo ir iki Rusijos invazijos į Ukrainą, tiek ir dabar, tiek tai bus ir ateityje. Vieningas ligšiolis susitarimas tarp visų valdžios šakų, tai yra ir prezidento, ir Seimo, ir Vyriausybės, dėl griežčiausių įmanomų sankcijų Rusijai, ir yra Lietuvos rūpinimasis nacionaliniu saugumu“, – dėstė I. Šimonytė.

Premjerė nelabai suprato, ką klausiantieji turėjo mintyje kalbėdami apie papildomas saugumo garantijas.

„Ar tai reiškia kažkokias abejones NATO sutarties 5 straipsniu, ir jame nustatytais įsipareigojimais? Ir kokių papildomų saugumo garantijų (…) turėtume iš kažko siekti? Bet, jeigu yra abejojančių NATO garantijomis, ko nesiūlyčiau daryti, rekomenduočiau ir įsiklausyti į aukščiausių mūsų partnerių vadovų, pareigūnų užtikrinimą dėl 5 straipsnio garantijų. Paskutinį kartą tokį užtikrinimą, jau vykstant šitoms diskusijoms dėl Kaliningrado tranzito, visi turėjo progą išgirsti užvakar: „5 straipsnio garantijos yra geležinės“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Be to, pasak premjerės, mes ir patys rodėme nemažai lyderystės, stiprindami savo saugumą, tiek siekdami didesnio mūsų partnerių buvimo regione, tiek ir dabar, vykstant diskusiją prieš NATO samitą ir NATO laikysenos būtiną pokytį, bet ir stiprindami savo visuomenės ir valdžios institucijų atsparumą, ir didindami krašto apsaugos finansavimą 0,5 proc. punkto nuo BVP, skirdami papildomus 50 mln. EUR priimančiosios šalies paramą dar šiais metais. Kas sudaro galimybes priimti daugiau sąjungininkų karių.

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad šie sprendimai buvo priimti vienbalsiai, dalyvaujant pozicijai ir opozicijai.

„Už tai esu labai labai dėkinga“, – teigė I. Šimonytė.

Šimonytė atsakė į klausimus dėl Kaliningrado
© Shutterstock

Apie propagandinius Rusijos išpuolius

Dėl propagandinių Rusijos išpuolių, premjerės nuomone, jau buvo ne viena proga įsitikinti, kad jų buvo, yra ir bus.

„Tai yra Rusijos hibridinio karo mašinos dalis, kuri yra viena iš geriau suteptų. Mes galime rinktis ne propagandą, o kaip į ją reaguoti. Reagavimas mums visiems, ir pozicijai, ir opozicijai, ir valdžios institucijoms, ir visuomenei, turbūt yra labai svarbus santūrus ir nuosaikus, kad nemaitintume pačios Rusijos kuriamų melagingų naratyvų, kurie vėliau išnaudojami mūsų pačių visuomenės gąsdinimui ar skaldymui“, – teigė I. Šimonytė.

Ji paaiškino, kad visa informacija apie ES priimamas ribojamas priemones yra vieša, ir ją visą galima rasti specialiame tinklapyje sanctionsmap.eu.

Kas bus ateityje?

Opozicija ministrės pirmininkės taip pat teiravosi ir apie pasiruošimą būsimoms sankcijoms. Jie klausė: „Liepos 10–ąją toks pat draudimas įsigalios cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, rugpjūčio 10–ąją – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusiškai naftai. Kokių veiksmų numato imtis Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekdama tinkamai pasirengti šių sankcijų įsigaliojimui?“.

I. Šimonytė teigė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ kartu su Lietuvos muitinės departamentu, kitomis institucijomis yra suderinę veiksmų algoritmą – kaip tikrinti prekes, kada informuoti krovinio siuntėjus, kad sankcijų taikymas vyktų kuo sklandžiau.

„Šiandien kai kurioje žiniasklaidoje pasirodė, kad neva, esamą prieštaravimo tarp mano teiginių ir Europos Komisijos pirmininkės atstovo spaudai. Kuris vakar kalbėdamas taip pat kalbėjo apie sankcijų kontrolę, proporcingumą, nacionalinių institucijų atsakomybę, bet jokio prieštaravimo čia nėra ir būti negali. Todėl, kad sankcijos, jei jos yra nustatytos, jos turi būti taikomos, tam, kad jos būtų taikomos, kažkas turi administruoti jų taikymą.

O tam reikalingi ir patikrinimai, bet jie, žinoma, turi būti tokie, kad apskritai nesukeltų grėsmės ekonominiams procesams, sklandžiam judėjimui, geležinkelio saugumui ir kitoms viešoms vertybėms“, – kalbėjo premjerė I. Šimonytė.

Užbaigdama atsakymus į klausimus, Vyriausybės vadovė pakomentavo ir plintančios propagandos naratyvą.

„Srautas prekių, kurių atžvilgiu dabar yra įsigalioję apribojimai, yra labai nedidelis, jis nesiekia 2 procentų nuo viso srauto. Didžioji dalis prekių ir toliau juda taip, kaip judėjo iki praėjusio savaitgalio, kai kurioms prekėms numatyti vėlesni įsigaliojimo terminai. Kitos prekės, ypatingai bazinių poreikių prekės, (…) jokie apribojimai nėra nustatyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji priminė, jog ir toliau vyksta keleivių tranzito schema.

„Tikrai Lietuva ne tik kad nedarė kliūčių šiam tranzitui, bet įgyvendino visus sprendimus, kurie leistų jam vykti netrukdomai ir nekeltų nereikalingų interpretacijų, ar spekuliacijų“, – sakė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė dar kartą pakartojo, jog iš Lietuvos Vyriausybės niekada „nebuvo, nėra ir nebus jokio tikslo kažkaip situaciją eskaluoti“.

Dar keli etapai

Lietuvos muitinės duomenimis, kovo 15–ąją priimtame ketvirtajame ES sankcijų pakete Rusijai įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17–osios, o nuo paėjusio šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.
Muitinės departamento duomenimis, liepos 10–ąją įsigalios draudimas tranzitu vežti cementą, alkoholį ir kitus produktus, rugpjūčio 10–ąją – anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, o nuo gruodžio 5 dienos – rusišką naftą.

Įteikė notą

Lietuvos užsienio reikalų ministerija Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui pirmadienį įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymą tranzitui tarp Kaliningrado srities ir Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

Lietuvos premjerės I. Šimonytės teigimu, nors ES, Rusijos ir Lietuvos susitarimuose dėl tranzito nėra numatyta išimčių prekėms ir paslaugoms, kurios gabenamos bet kokiomis sąlygomis, tačiau tai nustatyta reglamentuose. Anot jos, sutarta, kad jokių ribojimų negali būti taikoma būtiniausioms prekėms – maistui, vaistams ir pan.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(94 žmonės įvertino)
3.5426

Top naujienos

Į Lietuvą atkeliauja orų permainos: dienomis kai kur beliks 18, naktimis – vos 9 laipsniai

Pirmadienio dieną debesuotumas bus nepastovus, didesnėje šalies dalyje trumpai palis, vietomis...

Pajūrio užkandinėje dviejų sumuštinių laukė valandą, bet kai atnešė ir pravėrė dėžutes, suprato, kodėl čia plūsta žmonės (2)

Vasarą pajūris pritraukia daugybę žmonių iš visos Lietuvos – čia norisi patirti kuo daugiau...

Šaudynės prekybos centre Kopenhagoje: pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius 22 metų įtariamasis – sulaikytas (1)

Per šaudynes prekybos centre Kopenhagoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai spaudos...

Siaubingas keršto planas: pagalbos teisėsaugoje ieškojusi moteris patyrė itin dideles kančias

„Išeisiu į laisvę ir ją užversiu , nebus sudėtinga“, – įkalintas tardymo izoliatoriuje...

Delfi Plius DELFI

Buvęs Rusijos deputatas: manau, kad Putino dienos suskaičiuotos (12)

Buvęs Rusijos Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas paliko tėvynę po to, kai 2014 m. vienintelis...

Sprogus atominei bombai chemikas perspėja nedaryti vienos grubios klaidos: užteks muilo ir vandens (2)

Jeigu dėl vienokios ar kitokios priežasties atsidursite situacijoje, kai prireiks skubiai nuo savo...

Lietuviai pešasi dėl populiariausios šios vasaros atostogų krypties: skrenda per aplink, permoka už viešbučius

Lietuviai neatsilieka nuo visos Europos tendencijų. Šią vasarą populiariausia atostogų kryptimi...

Ekspertai paaiškino, ką reikia žinoti apie braškes: jokiais būdais neišmeskite jų kotelių

Turbūt dauguma sutiktų, kad pati populiariausia šiltojo sezono uoga yra braškė. Su tuo sutiktų...

Karas Ukrainoje. Zelenskis neigia, kad Rusija kontroliuoja Lysyčanską, bet Ukrainos kariai jau atsitraukė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paneigė Maskvos pareiškimą, kad Rusijos...

Gydytoja papasakojo apie vėžį, dažniau puolantį darbingo amžiaus žmones: atpažinti padės 6 požymiai

Melanoma yra vienas labiausiai paplitusių onkologinių susirgimų pasaulyje, kartu ir viena...