aA
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad vakcinacijos tempams sulėtėjus bandymai įtikinti žmones skiepytis jau neveikia. Pasak jos, artimiausiu metu reikėtų tikėtis sprendimų dėl to, kad nepasiskiepijusiems kai kada tektų susimokėti už testavimą. Diskutuojama, kad ir nauji ribojimai, jei tokių vėl prireiktų, galėtų būti įvedami tik nepasiskiepijusiems.

Daliai testai taps mokami

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu mažiausiai pasiskiepijusių yra tarp jaunų žmonių ir vyriausių, kuriems per 80 metų. Premjerės manymu, daug 20–40 metų amžiaus žmonių, kurių bent pusė yra nepasiskiepiję, sprendimą atidėlioja galvodami, kad gavę vakciną vėlliau šaltuoju metu laiku ilgiau turės imunitetą.

„Tame yra nemažai klaidingo įsitikinimo, kad pasiskiepijai ir turi imunitetą tuoj pat. Akivaizdu, kad jei nori skiepytis „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinomis (kurios, žmonės įsitikinę, kad yra patikimesnės ir kai kurie moksliniai tyrimai taip pat rodo labai gerą tų vakcinų apsaugą), tai reikia pasilikti tarpą ir tarp dviejų skiepų, ir pačiam imunitetui susiformuoti. Tai jei kažkas nori imuniteto rudeniui, dabar yra geriausias laikas skiepytis“, – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbi su Daiva Žeimyte-Biliene“ kalbėjo I. Šimonytė.

Kalbėdama apie galimus sprendimus, kuriais galima būtų paskatinti gyventojus skiepytis, premjerė teigė, kad visiems turint galimybę pasiskiepyti jau sunkiai pateisinamas tampa nemokamas testavimas, kuris reikalingas, pavyzdžiui, keliaujant, einant į renginius.

„Sakyčiau, dabar vienas iš sprendimų, kuris bus priimtas, kad testai taps mokami tiems žmonėms, kurie turi galimybę pasiskiepyti ir nesiskiepija“, – sakė ji.

Bus ir pokyčių kai kuriems darbuotojams. „Tikrai esame pasirengę pasiūlyti skiepijimą darbo vietose, ypač didesniems kolektyvams. Yra tam tikrų profesijų, kur matome, kad skiepijimosi mastas gerokai mažesnis nei vidutinis, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojų, kuriems ir testavimo sąlygos buvo taikomos laisvesnės. Dabar sakome, kad tos laisvės nebebus, testavimas bus privalomas, nuolatinis.

Šitie sprendimai jau priimti ir įsigalios kitą savaitę. Manyčiau, tai gali būti gera paskata tiems žmonėms pasiskiepyti, kad nereikėtų kiekvieną kartą spręsti klausimo su darbdaviu, ar testuosis ar ne, nes nesitestavimas reiškia nušalinimą nuo darbo be atlyginimo“, – kalbėjo premjerė.

Šimonytė apie rudenį: karantino reikėtų jau tam, kad būtų nustatyta pareiga visiems dėvėti kaukes uždaroje patalpoje
© DELFI / Josvydas Elinskas

Jos teigimu, bandymas įtikinti žmones šiuo metu jau nebeveikia: „Iki šiol galbūt įkalbinėjimo metodas veikė, kol situacija gerėjo ir galima buvo galvoti, kad situacija gerės toliau, o žmonės vakcinuosis aktyviai, tačiau matome, kad elgesys pasikeitė ir situacija tuo pačiu metu pradėjo prastėti anksčiau nei atsidarė mokyklos, su kuo aš pati asmeniškai siejau epidemiologinės situacijos prastėjimą.“

Apie tai, kad ateityje daugiau galimybių būtų siejamos tik su galimybių pasu, kalba ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, galimybių pase net svarstoma atsisakyti testavimo sąlygos.

Visgi kai kurioms šalims imantis vis griežtesnių sprendimų dėl vakcinacijos, I. Šimonytė sako neįsivaizduojanti, kad skiepijimasis galėtų tapti privalomas.

„Priverstinio skiepijimo įstatymo, kuris pasakys, kad visi privalo būti pasiskiepiję, aš neįsivaizduoju ir tose šalyse, kuriose eina kalba apie privalomą skiepijimą, kalbama apie tam tikros profesijos žmonės, kurie dirba su didesnės rizikos pacientais. Tam, manau, argumentų yra“, – kalbėjo premjerė.

Tik nepasiskiepijusiems gali būti grąžinami ir ribojimai

Atsakydama į klausimus apie tai, ar rudenį vėl turėtume tikėtis naujo karantino, I. Šimonytė aiškino, kad jį įvesti reikėtų net tada, jei būtų nuspręsta sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose patalpose.

„Karantino reikėtų jau tam, kad būtų nustatyta pareiga visiems dėvėti kaukes uždaroje patalpoje, nes tokiam reikalavimui ekstremalios situacijos nepakanka. Tai įsivaizduokite, jei tokį reikalavimą Vyriausybė nustatytų, – čia karantinas ar ne? Techniškai karantinas. Ar dėl to labai smarkiai pasikeistų žmonių gyvenimas? Taip, turbūt būtų šiokio tokio nepatogumo tiems, kurie dabartinę primygtinę rekomendaciją supranta kaip nesvarbų dalyką. Dabar reikalavimus mes galime taikyti tik tada, kai yra paslaugų teikimas, kontaktas“, – aiškino ministrė pirmininkė.

Pasak jos, ir kitose valstybėse linkstama prie to, kad nauji ribojimai, jei tokie būtų įvedami, daugiau galiotų tiems, kurie nėra vakcinavęsi.

„Dabar jau drįsčiau sakyti, kad iki rudens tikrai dauguma žmonių Lietuvos bus pasiskiepiję pilnai, vadinasi, ar mažesnioji dalis daugumai galėtų primesti savo pasirinkimų pasekmes? Manau, kad ne. Kiek tenka diskutuoti su kolegomis kitų valstybių vyriausybių vadovais, visi laikosi labai panašaus požiūrio, jog apribojimai, jei juos reikėtų nustatyti, greičiausiai reikštų tam tikrus apribojimus pirmiausia tiems, kurie pasirinkę nesiskiepyti. Galimybės dalyvauti renginiuose, kažkur eiti, dalyvauti būtų susietos su žmogaus statusu, ar jis turi imunitetą“, – teigė I. Šimonytė.

Ji dar kartą pabrėžė, kad pagrindinis rodiklis, į kurį daugiausia bus žiūrima priimant sprendimus dėl karantino įvedimo, bus dinamika šalies ligoninėse.

Arūnas Dulkys, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
Arūnas Dulkys, Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
© LRPK

Nausėdos kritika nenustebino

Po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę išsakė kritikos Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) veiklai, I. Šimonytė sako jokių sprendimų dėl ministro Arūno Dulkio priimti neketinanti.

„Vien dėl kritikos – tikrai ne. Prezidentas niekada neslėpė savo kritiško požiūrio į mano pasirinkimą ir siūlymą teikti A. Dulkį ministru, tai čia nėra nieko naujo. Turbūt dar Vyriausybė nebuvo suformuota, kai tą kritiką girdėjome. Aš tiesiog vertinu tai kaip nuoseklią prezidento nuomonę dėl konkretaus žmogaus“, – sakė premjerė.

Ji įvardijo, kur mato pagrindinę takoskyrą tarp prezidentūros ir Vyriausybės.

„Mes galbūt kartais skirtingai skaitome Konstituciją, nes Prezidentūrai kaip institucijai (gal labiau prezidento patarėjams) galbūt atrodo, kad jie turi kažkokią galimybę vadovauti Vyriausybei ir ministrams, tai tikrai taip nėra. Vyriausybė yra atskaitinga Seimui“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Mes vis dėlto esame parlamentinė respublika ir tautai atstovauja taip pat ir parlamentas ir jo suformuota Vyriausybė. Procesai, kaip Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kaip veikia ir kam atsiskaito, man atrodo, žmonėms, kurie politikoje yra ilgesnį laiką, absoliučiai aiškūs. Žmonėms, kurie prisijungė ne taip seniai, gal iš pradžių klausimų ir kyla, nes gali atrodyti, kad kadangi esi valstybės vadovas, tai tarsi gali kažkaip „mikrovadovauti“ kažkokiems procesams“, – „Delfi TV“ laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte-Biliene“ sakė premjerė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(165 žmonės įvertino)
3.0303

Top naujienos

Mitalas: dabar yra migrantai, ateityje gali būti ir pavojingesni dalykai (264)

Laisvės partijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva, susidūrusi su...

Aistė Žebrauskienė | D+

Vilnietis sužinojo įspūdingą savo buto vertės šuolį: pavyzdžiai, kaip per metus pakito kainos (4)

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) kainoms išaugus bene labiausiai Europoje, prieš metus butus...

Prezidentūra paaiškino, kodėl apie Nausėdos vizitą Dieveniškėse nebuvo skelbta (78)

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė Šalčininkų rajone, Dieveniškėse...

Už rekordinę sumą parduodamas Stasio Povilaičio namas Palangoje: jį įsigijusiems dirbti daugiau niekada nebereikės (129)

Vaikštinėjant Palangoje visai netoli Basanavičiaus gatvės, ne vienam poilsiautojui į akis krenta...

Dalies sovietmečio daugiabučių stogai – apverktinos būklės: gali nepadėti ir renovacija (29)

Vien sostinėje suskaičiuojama daugiau kaip 6 tūkst. sovietmečiu statytų daugiabučių namų....

Galingai finišavęs Griškonis pateko į finalą ir kovos dėl olimpinio medalio – jaučiasi džiugiai specialiai Delfi iš Tokijo (19)

Jūros miško keliu pavadintame Tokijo olimpiniame irklavimo kanale vienintelis iš lietuvių likęs...

Turistų mėgiamus Turkijos kurortus apgaubė tiršti dūmai (1)

Turkijos pietuose dešimtys žmonių trečiadienį buvo hospitalizuoti dėl apsinuodijimo dūmais arba...

Trečiadienį sulaikyta 114 migrantų, iš Baltarusijos patekusių irakiečių skaičius perkopė 2 tūkst.

Per parą , t. y. visą trečiadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 118 iš...

Arūnas Spraunius | D+

Po Šaltojo karo stojusi pauzė baigėsi: pasaulis stebi Putino neadekvatumą ir ginkluojasi

Rusijos prezidentas „tiesioginėje linijoje“ su Rusijos liaudimi birželio 30-ąją pareiškė,...