„Man atrodo, kad šiandien mes turime kur kas geresnę situaciją: turime papildomų įrankių, Lietuva turi pačius įvairiausius testus, įvairius testavimo algoritmus, Lietuva turi skiepų, ko turi ne visos pasaulio valstybės. Ir mes tiesiog galime naudotis visais tais įrankiais. Galimybių pasas yra tik vienas iš įrankių, kaip kurti saugią aplinką, įveikti pandemiją, nes kokia alternatyva – alternatyva viską uždaryti? Matyt, kad ne. Taip, kaip žinot, tame senovės laive, 40 dienų visos valstybės uždaryti neįmanoma, ir dabar nereikia, nes mes tam turime įrankių“, – kalba A. Dulkys.
Jis patikino, kad su visomis visuomenės dalimis kalbamasi, tik ne visos leidžia pasakyti.
„Man atrodo, mes stengiamės kalbėti ir skleidžiame informaciją, na, bet ne visi formatai veikia. Jūs patys žinote, kaip kai kurios diskusijos virsta net nesiklausymu. Aš važinėju po visą Lietuvą, stengiuosi kalbėtis, bet, žinote, kartais tau ir neleidžia nieko pasakyti“, – tikina A. Dulkys.
Jis pabrėžė, kad prisiimta rizika atvėrus kontaktinį ugdymą ir švietimą, tai sukurs papildomų rizikų.
„Be to, mes dar turime nemažai nepasiskiepijusių, ir, deja, delta daro savo darbą, virusas kovoja, o dabar dar prisideda ir kontaktinis ugdymas, manau, kad dvi keturias savaites turėsime sunkesnes. Bet jei naudosimės visais įrankiais, stengsimės kaip galima situaciją stabilizuoti, neturėsime tokio gruodžio-sausio, kaip turėjome pernai metais“, – pabrėžė ministras.
Šimonytė: kas turėtų prisiimti atsakomybę už 10 neskiepytų žmonių, kurie mirė vakar
Premjerė Ingrida Šimonytė klausė, kas turėtų prisiimti atsakomybę už mirštančius neskiepytus žmones.
„Aš norėčiau paklausti, o kas turėtų prisiimti atsakomybę už 10 neskiepytų žmonių, kurie mirė vakar? Tai yra 10 neskiepytų žmonių, tarp jų buvo vienas neturintis nė 30 metų, kitam nebuvo 50 metų. Tai užduokime sau klausimą, ar mes visi padarėme viską, kad to nebūtų? Žmonės man sako, kad turiu mokytis iš Danijos ar Švedijos, aš mielai mokysiuosi iš Danijos ir Švedijos tą pačią dieną, kai Lietuvos vakcinavimo rodikliai bus tokie patys kaip Danijoje ir Švedijoje.
Natūralu, kad Vyriausybės veiksmai kažkam atrodo nepagrįsti, kažkam atrodo, kad pažeidžiamos laisvės nesiskiepyti.
Bet reikia nepamiršti, kad žmonės ne tik turi laisvę nesiskiepyti, bet kiti turi laisvę neužsikrėsti, turi teisę gauti medicinos paslaugas, kurias tuoj reikės pradėti riboti, nes reanimacijose užimtų lovų skaičius jau tuoj pasieks 100 ir jį viršys. Manau, kad tai yra dienų klausimas.
Užduokime sau klausimą, ar čia tik dalis visuomenės turi teises, ar vis dėlto mes visi turime tam tikras teises ir laisves ir jas reikėtų kaip nors tarpusavyje suderinti. Vyriausybė stengiasi tą padaryti geriausiu, jos nuomone, įmanomu būdu“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Nemato jokio pagrindo atleisti ministrų
I. Šimonytė patikino, kad nemato jokio pagrindo atleisti nė vieno ministro, kaip reikalauja protestuotojai.
Jie taip pat reikalauja, kad, jei ministrai nebus atleisti, būtų paleistas Seimas.
„Na, jei pasileis Seimas, tai visi ministrai atsileis, kodėl čia „arba arba“. Turbūt kad turi teisę to reikalauti, tiek tik galiu pakomentuoti. Bet Seimas pasileisti, kaip žinia, gali tik pagal Konstituciją, tai yra, už tai turi balsuoti atitinkamas Seimo narių skaičius, o ministrų atstatydinimas irgi numatytas Konstitucijoje. Tai arba jie dirba darbą netinkamai ministro pirmininko vertinimu, arba patys pasiprašo atleidžiami, arba juos atleidžia Seimas per interpeliacijos procesus“, – kalbėjo premjerė.
Paklausta, kaip vertina kritiką dėl per didelės apsaugos, ji patikino, kad dėl to sprendžia ne politikai.
„Aš tikrai negaliu vertinti tokių dalykų, tą vertina institucijos, atsakingos už saugumą ir už tai, kad nebūtų kokių nors ekscesų ar nenumatytų situacijų. Ar apsauga perteklinė, ar neperteklinė, aš negaliu atsakyti, nes neturiu tam kompetencijos. Manau, kad institucijos ruošėsi pagal tą informaciją, kurią turėjo, pagal tas rizikas, kurias galima numatyti, ir tiesiog priėmė sprendimus, kuriuos turėjo priimti, ir tikrai ne politikai priima šiuos sprendimus“, – patikino I. Šimonytė.
Ji atmetė ir priekaištus, kurie ministrams esą kyla valdančiosios frakcijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, viduje.
„Jeigu konservatorių partija jūs laikote gerbiamą Audronių Ažubalį, tai gal per daug garbės vienam žmogui jį laikyti partija. Natūralu, kad žmonės, kurie yra dviejų šiuo metu vykstančių krizių epicentre, kritikos susilaukia daugiausia, dėl to aš visiškai nesistebiu, bet tikrai matau, kiek ministrai dirba, ką dirba, ir esu jų darbu patenkinta“, – patikino I. Šimonytė.
Dialogo su visuomene nepasigenda: sudėtinga kalbėtis, kai tik reikalaujama eiti lauk
Ji atmetė priekaištus dėl dialogo su visuomene trūkumo ir patikino, kad Vyriausybė teikia tiek daug informacijos, kiek tik įmanoma.
„Ir kuo daugiau jos teikia, tuo daugiau, atrodo, į keistesnes diskusijas vis įveliama. Kad ir apie tą pačią vakcinų naudą, kai žmonės, radę Vyriausybės argumentus, mato reikalą juos kokiu nors būdu neigti, sakyti, kad tie skaičiai, Vyriausybės argumentai rodo kažką kita. Man atrodo, visos diskusijos vertingos tol, kol yra diskusijų objektas. Kai diskusijų objektas yra „jūs mums nepatinkate, eikit lauk“, tai turbūt sudėtinga diskusiją dalykiškai ta tema palaikyti“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Kalbėdama apie Seimo rudens sesiją ir svarbiausius kylančius iššūkius, premjerė išskyrė biudžetą, dėl kurio turėtų kilti daug diskusijų.
„Gana nelengva situacija bus išlaviruoti tarp to, kad ekonominė situacija tikrai atrodo neblogai, plėtros perspektyvos irgi atrodo neblogos, tad galima spręsti daugybę problemų. Bet daugelis linksta užmiršti, kad šiais metais mes turime tikrai gan didelį viešųjų finansų deficitą ir jį reikia mažinti. Skolos augimas taip pat yra problema. Vadinasi, beatodairiškai gyventi skolon tokiu pačiu mastu kaip šiais arba praėjusiais metais, mes tikrai negalime“, – tikina I. Šimonytė.
Pasak jos, prisiimti vienkartines pandemijos ar krizių suvaldymo išlaidas nėra tas pats, kaip didinti darbo užmokestį, kurti investicijas, kurias vėliau reiktų išlaikyti, – tai jau nuolatinės išlaidos. Premjerė apgailestavo, kad diskusija dažniausiai vyksta tik apie tai, jog mokesčius galima tik mažinti, o išlaidas – tik didinti: „Kils įvairių nuomonių ir tos diskusijos nebūtinai bus labai lengvos.“
Nausėda ragino Seimą „jėgą, bizūną ar įstatymų buldozerį pakeisti diskusija“
Sveikindamas į rudens sesiją susirinkusį Seimą prezidentas Gitanas Nausėda ragino atsisakyti priešpriešos ir galios demonstravimo.
Pasak jo, Lietuva yra lyg nesibaigiančioje kryžkelėje, kai, kaskart žengus žingsnį, atrodo, privalu ką nors rinktis: visuomenės sveikatą arba žmogaus teises, valstybės sienų apsaugą ar nelegalių migrantų teisę į teisingumą, šeimos vertybes ar partnerystės įteisinimą, nepaisant lyties.
„Šie pasirinkimai, ypač kai jie svarstomi paskubomis, girdint tik savo argumentus, kelia priešpriešą visuomenėje, o jos emocijos išsilieja pykčio ir protesto bangomis“, – sakydamas sveikinimą teigė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Seimo, kaip Tautos atstovybės, užduotis yra neleisti šioms priešpriešoms gilėti, reikia siekti dialogo.
„Jėgą, bizūną ar įstatymų buldozerį privalo pakeisti argumentuota diskusija. Kiekvienas mūsų turime savo požiūrį ir vertybes, tačiau stenkimės girdėti ir kitus“, – tvirtino prezidentas.
Jis ragino sprendžiant neatidėliotinus klausimus nepamiršti ilgalaikės valstybės raidos perspektyvos.
„Mokesčių, sveikatos sistemos reformos, merų rinkimų tvarka, referendumo įstatymas, švietimo susitarimo įgyvendinimas, krašto apsaugos biudžeto didinimas laikantis nacionaliniame susitarime nubrėžtų gairių – tai tik keletas sutarimo reikalaujančių iššūkių. Tai, kaip juos įveiksime, turės ilgalaikį poveikį mūsų valstybei“, – tvirtino G. Nausėda.
Jis sakė Seimo rudens sesijoje siūlysiąs Viešųjų pirkimų, Teismų įstatymų pataisas, papildomų socialinės atskirties mažinimo priemonių, su aplinkos apsauga, poveikio aplinkai vertinimu susijusių priemonių, taip pat pokyčių mokslo ir studijų srityje.
Penktadienį Seimas pradėjo rudens sesiją. Ji truks iki gruodžio 23 dienos.
