„Iš esmės reikia atsiversti žemėlapį, pažiūrėti į Baltijos jūrą ir suprasti, kaip svarbu, kad faktiškai visos šalys aplink Baltijos jūrą tampa vieno gynybinio aljanso narėmis. Nėra taip, kad šiuo metu bendradarbiavimas su Švedijos ir Suomijos karinėmis pajėgomis bei politikais, atsakingais už gynybą, nevyktų – tikrai vyksta, ir pakankamai intensyvus, nes regiono saugumas yra bendras rūpestis, bet šių šalių dalyvavimas NATO bloke tiesiog reikštų, kad tai yra bendri įsipareigojimai“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, Lietuva sveikintų tokį žingsnį, jei jis būtų žengtas. I. Šimonytė pakomentavo ir Kremliaus grasinimus Kaliningrade dislokuoti branduolinį užtaisą.
„Kaliningradas yra labai militarizuota zona jau labai daug metų ir jis yra Baltijos regione. Kad Rusija grasina yra nieko naujo“, – pridūrė premjerė.
Anušauskas: tai gąsdinimo priemonė
Rusijos svarstymai dislokuoti branduolinį ginklą Karaliaučiuje „atrodo gana keistai“, nes jis „visada buvo laikomas Kaliningrado srityje“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, kai žinom, kad, nesant dabartinės saugumo situacijos, jie tą ginklą laiko 100 kilometrų nuo Lietuvos sienos“, – pridūrė jis.
„Branduolinis ginklas buvo visada laikomas Kaliningrado srityje“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Dėl Švedijos ir Suomijos – Medvedevo grasinimai
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Baltijos regione dislokuosiantis branduolinę ginkluotę – toks esą būtų atsakas į Suomijos ir Švedijos tapimą NATO narėmis.
„Ir kaip mes turėtume į tai reaguoti? Atsakymas labai aiškus: be jokių emocijų, šalta galva. Kiek ten valstybių NATO – trisdešimt ar trisdešimt dvi, iš esmės ne taip jau ir svarbu. Dviem daugiau ar dviem mažiau – nei dėl jų svarbos, nei dėl gyventojų skaičiaus didelio skirtumo tikrai nėra. Kitas dalykas, kad, jeigu Švedija ir Suomija įstos į NATO, tuomet daugiau nei du kartus prailgės Aljanso sausumos siena su Rusijos Federacija.
Natūralu, kad tas sienas reikės stiprinti. Pastebimai stiprinti sausumos pajėgų dislokavimą ir priešraketinę gynybą, išplėsti karines jūrų pajėgas Suomijos įlankos akvatorijoje. Tokiu atveju apie jokį Baltijos regiono ne branduolinio ginklo statusą negali būti nė kalbos – pusiausvyra privalės būti atkurta“, – „Telegram“ parašė D. Medvedevas.
Kaip skelbė AFP, Rusijos invazijos į Ukrainą sukrėsta Suomija pradeda diskusijas, kurios gali atverti kelią toliau siekti narystės NATO. Tai jau kelia Maskvos įtūžį. Rusijos karas Ukrainoje radikaliai pakeitė Suomijos ir kaimyninės Švedijos visuomenių bei politikų nuomonę dėl nepriklausymo jokioms gynybinėms organizacijoms.
Jų bandymas įstoti į NATO beveik neabejotinai būtų vertinamas kaip provokacija Maskvoje, kuriai Aljanso plėtra ir artėjimas prie jos sienų kelia didžiausią nepasitenkinimą. Vyriausybės užsakymu atliktoje trečiadienį skelbiamoje ataskaitoje bus pristatyta išanalizuota „iš esmės pasikeitusi“ saugumo aplinka, skelbia Suomijos užsienio reikalų ministerija.
Ataskaita bus pristatyta parlamentui. Po savaitės planuojama pradėti diskusijas. Tikimasi, kad ataskaitoje bus išanalizuotos kelios saugumo užtikrinimo galimybės 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinčiai šaliai.
Buvęs suomių premjeras ir ilgametis NATO šalininkas Alexander'as Stubbas mano, kad Suomijos paraiškos dėl narystės teikimas yra „jau priimtas sprendimas“. Tuo metu dabartinė Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin.
Suomija yra seniai istoriškai susijusi su Rusija. 1809–1917 metais Rusijai priklausiusi Suomija 1917 paskelbė nepriklausomybę nuo Maskvos. Per Antrąjį pasaulinį karą Suomija stojo prieš su sovietų invaziją, nepaisant turėtų gerokai mažesnių karinių pajėgų, o paliaubų susitarimu perleido Sovietų Sąjungai keletą savo pasienio teritorijų.
Šaltojo karo metais Suomija laikėsi neutralumo pozicijos, mainais į Maskvos garantijas, kad ji daugiau nesikėsins į šią šalį. Dar prieš keletą mėnesių toks visuomenės nuomonės dėl NATO pasikeitimas būtų buvęs neįsivaizduojamas. Sausį S. Marin tvirtino, kad jos per jos kadenciją šalies stojimas į šį gynybinį Aljansą yra „labai mažai tikėtinas“.
Narystę NATO palaikanti visuomenės dalis, du dešimtmečius stabiliai siekusi 20-30 procentų, prasidėjus karui Ukrainoje šoktelėjo iki 60 procentų, rodo visuomenės apklausos. Sprendžiant iš laikraščio „Helsingin Sanomat“ surinktų viešų pareiškimų, pusė iš 200 Suomijos parlamentarų dabar palaiko narystę, ir tik 12 pasisako prieš ją.
Kiti žada paskelbti savo poziciją po išsamių diskusijų. Vyriausybė pareiškė, kad per ateinančias savaites tikisi pasiekti parlamentinį sutarimą, nors parlamentarai dar turės išklausyti virtinės saugumo ekspertų.
S. Marin tikisi, kad galutinis sprendimas bus priimtas „iki vidurvasario“, o daugelis apžvalgininkų sako, kad prašymą dėl narystės Aljanse Suomija galėtų pateikti birželį numatytam NATO viršūnių susitikimui. Bet kokiam narystės siekiui turi vienbalsiai pritarti visos 30 NATO valstybių. Šis procesas gali užtrukti nuo keturių mėnesių iki metų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra viešai patikinęs, kad durys į Aljansą Suomijai yra atviros. Jos narystei pritaria kelios NATO narės.
