Anot ekspertų, susirgimų kreivė rodo, kad trečioji banga savo piką jau pasiekė. Ministrė pirmininkė I. Šimonytė „Žinių radijo“ eteryje teigė, jog skaičiai mažėja gana žymiai.
„Aš su atsargiu optimizmu žiūriu į skaičius. Kadangi tai nėra kelių dienų geresni rezultatai, mes jau galime sakyti, kad tai – tam tikra tendencija. Testavimo apimtys didelės, bet skaičiai naujų atvejų mažesni gana žymiai. Labai norėtųsi tikėtis, kad nebus vėl pliūpsnio dėl kokių nors masiškesnių susibūrimų“, – tikėjosi Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė svarstė, kad šis atvejų mažėjimas turėtų būti tiesiogiai siejamas su vis spartesniu vakcinavimu.
„Jau turbūt galime sakyti, kad imuniteto lygis, kurį visuomenė turi iš dalies, būdama paskiepyta, padeda veikti pačią pandemijos dinamiką. Todėl ta kreivė neužkilo taip aukštai. <…>. Aišku, mes labai daug testuojame paskutinį pusantro mėnesio, tai leidžia greitai nustatyti tuos atvejus, neleisti jiems plisti, bet, manau, kad skiepijimas čia yra pagrindinis atsakymas; skiepijimo tempai Lietuvoje gana geri.
Mūsų vertinimu, mes dabar pagal savo skiepijimo tempus esame maždaug ten, kur JK buvo prieš pusantro mėnesio. Ten epidemiologinė situacija pasitaisė, tokį lygį pasiekus. Norėtųsi tikėtis, kad ką nors panašaus pamatysime ir Lietuvoje“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji sakė besitikinti, kad jokios mutacijos kojos nepakiš.
Marijampolės savivaldybė žada prizais motyvuoti skiepytis. Premjerė I. Šimonytė teigė, kad diskusinis klausimas, kaip skiepytis įtikinti į vakciną skeptiškiau žvelgiančius asmenis.
„Manau, kad tai nėra originali idėja, tokių idėjų teko girdėti iš kitų šalių. Bet pirmiausia ir svarbiausia yra žmonių suvokimas, kokia skiepijimosi nauda. Tikėčiausi, kad tie žmonės, kurie, remiantis apklausomis, buvo nusiteikę tikrai ar veikiau skiepytis, pozityviai nusiteikę, skiepysis. Tai – ne tokia maža dalis visuomenės.
Ką daryti su tais, kurie labiau linkę nesiskiepyti, kokiais būdas juos įtikinti, ar tai – prizai, ar galimybės keliauti, kur nors dalyvauti. Čia yra diskusijų klausimas. Bet kiekvienas žmogus turėtų pats suvokti, kokia yra nauda, o ji akivaizdi“, – tikino ministrė pirmininkė.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys trečiadienį tikino, kad nenori tokios vasaros, kokia buvo pernai.
Vyriausybė spręs kitą savaitę, ką toliau daryti su karantinu. I. Šimonytė tikino, jog tam tikri veiklos apribojimai dar liks ir vasaros metu.
„Su tuo karantinu tokia gana sudėtinga situacija. Turinį reikia vertinti, nes karantinas yra, bet klausimas – ko žmonės negali daryti. Manau, dar kurį laiką didesni renginiai, ypač uždarose erdvėse, nevyks taip, kad nusiperki bilietą, ateini, dalyvauji.
Vis tiek gal bus skaičiaus apribojimai. Didesni renginiai galės vykti, kai auditorija yra paskiepyta, turinti imunitetą arba bent jau pasidariusi neseną testą su Galimybių pasu. Visa tai yra karantinas arba ekstremali situacija, nes veiklos apribojimų tam tikrų dar bus“, – laidoje sakė ministrė pirmininkė.
Ji aiškino, kad pagrindinis kriterijus, ar liks karantinas, – visuomenės imuniteto lygis. O ar karantinas tęsis visą vasarą, Vyriausybės vadovė pasakyti negalėjo.
„Pagrindinis kriterijus, į kurį mes turime orientuotis, tai yra visuomenės imuniteto laipsnis. Ir jei įvertinę imunitetą turinčius asmenis mes priartėsime prie 70 procentų ribos, nors kai kurie ekspertai sako, kad reikėtų daugiau, atsižvelgus į viruso mutacijas, jau apribojimų specialus reguliavimas turės vis mažiau pridedamosios vertės.
Bet kol kas mes ten dar nesame. Todėl manau, kad vasaros pradžioje bent dalis apribojimų liks. Kada jų bus galima atsisakyti, kokiu mastu ir ar iš viso per vasarą, tarkime, ar rugpjūčio mėnesį galėsim kokių nors ypatingų reikalavimų neturėti, pasakyti sunku. Nes sunku pasakyti, kada reikės pradėti sukti revakcinavimo ratą“, – „Žinių radijo“ eteryje ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
