aA
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad šita situacija, į kurią šalies ekonomika yra pakliuvusi dėl koronaviruso, yra neapibrėžta, ir akcentuoja, kad Vyriausybei svarbu užsitikrinti lankstumo taikyti įvairesnes priemones.

Parlamentarė pažymėjo, kad nepaisant to, kad iš tikro situacija Lietuvoje dabar skiriasi lyginant su 2008-2009 metais jau vien dėl to, kad Lietuva yra eurozonoje, tačiau yra ir panašumų. Delfi pateikia politikės atsakymus į žurnalistų klausimus Seime, kur buvo svarstomos priemonės, kaip padėti gyventojams ir verslui, kurie susiduria su sunkumais.

- Kaip vertinate svarstomą paketą?

- Daug kas mėgsta pabrėžti skirtumus (nuo 2008-2009 m. situacijos – Delfi), ir tikrai yra tų skirtumų. Vien tai, kad esame eurozonoje yra labai didelis skirtumas ir labai didelis saugumo tinklas mums. Bet vienas panašumas yra tas, kad mes nelabai žinome, kur yra tas dugnas, į kurį mėginame nusileisti, todėl patirsime daugiau tiesiog situacijai klostantis.

Mano pagrindinis pastebėjimas tam planui (labai nesiginčijant dėl priemonių) – kad Vyriausybė turėtų turėti daugiau lankstumo reaguoti į situaciją. Gali būti, kad neužteks to, kas yra. Tarkime, kalbėkime apie paramos formas kai kuriems verslams. Yra tokių verslų, kuriems 40 proc. darbo užmokesčio artimiausius mėnesius tiesiog nebus iš ko susimokėti.

Tada kyla klausimas, kokią mes turime riziką – ar mes tiesiog tuos verslus paliekame neapibrėžtą laikotarpį? Ir galbūt jie net bankrutuos. Ar mes turime nusimatyti daugiau lankstumo? Kitas dalykas – mokestinių paskolų sutartys, kurios dabar bus palaisvintos, bus galimybė atidėti Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą, kas yra tikrai gerai, bet klausimas – ar nereikėtų tiesiog padaryti horizontalų sprendimą bent jau smulkiam ir vidutiniam verslui? Nes, jeigu daug verslų vienu metu kreipsis į Mokesčių inspekciją, Socialinio draudimo fondo valdybą, dėl mokestinių paskolų sudarymo, administracinė našta bus labai didelė.

Ketinu to klausti ministro, tikiuosi, kad jis atsakys. Tikiuosi, kad pagalvos, kad šitomis aplinkybėmis Vyriausybei tiesiog reikia turėti daugiau lankstumo taikyti įvairesnes priemones, o ne įsivaryti save į kampą, o paskui vėl grįžti į Seimą taisyti tuos pačius įstatymus, matant, kad priemonių lankstumo nepakanka.

- Svarstoma galimybė skolintis? Kiek tai yra reali ir reikalinga galimybė?

- Jeigu pajamų surinkimas sutriks, o tokia tikimybė yra, o priemonių kaip tik reikės daugiau, ir finansavimo toms priemonėms – taip pat, tai mes nesame sukaupę tiek daug rezervų (nepaisant to, kuo mėgsta girtis Vyriausybė), kad galėtume labai ilgai palaikyti tuos poreikius. Vadinasi, skolinimais šitais atvejais deja bus neišvengiamas.

Tikiuosi, kad Vyriausybei bus paprasčiau negu buvo 2008-2009 m. – pirmiausia, dėl to, kad turime eurą ir esame eurozonos nariai, ir turime palyginus gerą reitingą. Bet labai bravūriškai į situaciją reaguoti nederėtų, nes daug kas priklausys nuo to, kaip atrodys padėtis pasaulinėse rinkose. Mes gauname visokių žinių kiekvieną dieną. (…) Iš principo greičiausiai nebus kito sprendimo, bet vėl viskas priklausys nuo to, kaip atrodys situacija kiekvieną dieną.

- Daug streso patiria turintys paskolas, nes jie nėra tikri dėl savo pajamų. Ar yra kokių nors galimų sprendimų ?

- Yra galimų sprendimų. Vienas iš sprendimų šiandien bus teikiamas – kad būtų šiek tiek pratęsti laikotarpiai, kurie jau dabar įstatymuose numatyti paskolų turėtojams, kada jiems staiga pasikeičia gyvenimo aplinkybės dėl nenumatytų priežasčių.

Dabar taip ir yra. Žmonės nekalti, kad Vyriausybė paskelbė karantiną, ir jie tiesiog negali teikti paslaugų. Pavyzdžiui, sporto klubo treneris, barmenas negali namuose dirbti. Tas yra numatyta, bet manau, kad Vyriausybė turi mintyje turėti ir poreikį galbūt teikti garantiją paskolų portfeliui, jeigu to laikotarpio nepakaktų, ir situacija negrįžtų į normalias vėžes per trumpesnį laikotarpį.

- Ar dabartinė situacija ar yra rimtesnė nei 2008 m.?

- Šiandien nežinios turime tiek pat, kiek turėjome po „Lehman (Brothers)“. Aš nesakau nei, kad ji rimtesnė, nei, kad nerimtesnė. Ji yra lygiai tiek pat neapibrėžta. Yra tikimybė, kad sunkumai užtruks trumpiau. Tada mūsų pagrindinis uždavinys yra išlaikyti tuos verslus, kuriems reikia tik tų kelių mėnesių, ir žmones, kurie ten dirba, tam, kad jie galėtų grįžti į normalų gyvenimą, ir pakeliui tiesiog nepražūtų.

Jeigu tai persiduos į realią ekonomiką, ir ypač, jeigu tarptautinė ekonominė padėtis dar labiau pastiprins spaudimą, tada iššūkių bus nemažai. Nors mes esame kažkuria prasme geriau pasirengę ir turime tuos saugumo tinklus, kurių neturėjome 2008-2009 m., vis dėlto situaciją reikėtų vertinti rimtai, ir Vyriausybė turi turėti kiek įmanoma lankstesnį priemonių arsenalą.

Kaip ten bebūtų, bankai Lietuvoje yra tie patys, kurie buvo 2008-2009 m. Bijau, kad jų politika irgi bus panaši, nepaisant to, ką sako LR prezidentas apie tai, kad esame visai kitoje padėtyje. Labai didelė dalis to priemonių plano remiasi būtent bankinės sistemos adaptyviu požiūriu į ekonomikos sunkumus – tai yra kreditavimu ir bendrai parama ekonomikos plėtrai. Iš 2008-2009 m. patirties žinome, kad tai nebūtinai bus tiesa. Todėl Vyriausybei reikia galvoti apie alternatyvius finansavimo šaltinius arba prieigą prie likvidumo tiems verslams, kurie neturės apie ką su bankais pasikalbėti, nes, kaip sako ekonomistai, bus toks rinkos sentimentas.

- Kitaip sakant, jeigu bankų kreditavimo potencialas dabar didinamas iki 2,5 mlrd., tai nereiškia, kad tiek jie ir..

- Žiūrėkite, tas pats buvo 2008 metais. Buvo sumažinti kapitalo pakankamumo reikalavimai, bet tokiais atvejais tai automatiškai netransmituojasi į realią ekonomiką, jeigu lūkesčiai tam nepadeda. Taip jau yra, kad ekonominio neapibrėžtumo laikais bankų noras skolinti nebūna toks, kokį paprastai įsivaizduoja to laikmečio politikai. Žinau tą iš savo patirties 2008-2009 m. , kada irgi didelė dalis plano (ir čia yra panašumų) rėmėsi teoriniu modeliu, kaip bankų reguliavimo palengvinimai turėtų persikelti padidėjusiu kreditu į realią ekonomiką, kuriai to kredito tuo metu trūko, nes bankai elgėsi priešingai – kreditą atitraukinėjo. Tai taip gali ir neįvykti. Todėl reikia galvoti ir apie kitas priemones.

- Ar galima sakyti, kad centriniams bankams nelieka įrankių? Amerikiečių FED'as (Federalinis rezervų bankas) sekmadienį drastiškai sumažino palūkanas, o vakar vis tiek finansų rinkos drastiškai važiavo žemyn.

- Tokiomis aplinkybėmis taip jau būna, kad daug kas sako, kad centriniai bankai visą jau išnaudojo, bet centriniai bankai (…) kartais suranda nekonvencinių metodų, ir kartais tie nekonvenciniai metodai neblogai suveikia. Tikiuosi, kad Europos centrinis bankas ir dabar ieškos nekonvencinių metodų.

- Dar vyksta pusiau filosofinė diskusija apie medicininių priemonių naudojimą – ar pasisakote už tai, kad būtų testuojami visi iš eilės, ar, kad reikėtų laikytis tokios politikos, kokios laikosi A. Veryga?

- Aš nežinau, kodėl tos politikos laikosi ministras. Bijau, kad sveikatos ministras laikosi tos politikos dėl to, kad nori pritempti realybę prie turimo fakto – tai yra prie tiek reagentų, kiek mes turime. Tai yra labai pavojinga.

Žinoma, dabar susigriebus, turint mintyje, kad visos valstybės to paties siekia, eina dideli užsakymai gamintojams iš didelių ekonomikų, yra rizika nepapildyti tų atsargų taip labai greitai. Mažiausiai norėčiau šitomis aplinkybėmis sėti sumaištį, bet, jeigu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri kitais atvejais ministrui Verygai yra labai didelis autoritetas, sako: „testuokite, testuokite, testuokite“, tai manau, kad turėtume ir šitą žinutę iš PSO girdėti.

Tiek, kiek apskritai galime to padaryti, tai turime padaryti. O jeigu negalime to padaryti dėl to, kad mums tiesiog nepakanka turimų atsargų, tuomet reikia tiesiai šviesiai taip ir sakyti, o ne sukti aplinkui, taip sukuriant nepaaiškinamą lauką, kur žmonės sukuria savo teorijas, ir nesupranta, kas vyksta. Manau, kad šitoje situacijoje yra labai svarbu, kad žmonės suprastų, kas vyksta.

- Individualiame lygmenyje, ką patartumėte tiems, kurie sprendžia, ką jiems daryti? Ar patartumėte jiems susiveržti diržus ir suvokti, kad neapibrėžtą laiką gali tekti išbūti su labai mažomis pajamomis, ar kažkaip kitaip elgtis?

- Manau, kad dauguma žmonių išmintingai tvarkosi savo šeimos finansus. Žinoma, yra apie ką reikia pagalvoti, jeigu turi banko paskolą arba kažkokių kitų ilgalaikių įsipareigojimų. Visa tai reikia turėti mintyje.

Svarbiausia yra nepanikuoti, atsisėsti prie balto lapo ir, kaip visada sako asmens finansų patarėjai, susirašyti savo išlaidas, apgalvoti, ko gali atsisakyti, pasižiūrėti, kiek šita situacija kelia riziką tavo darbo vietai ir tavo pajamoms. Nieko čia labai protingo nepatarsiu.

Turbūt išmintingiausias patarimas yra laikytis nurodymų, kuriuos mums teikia medikai, nenaudoti šito laiko nueiti ir nusipirkti kokį nors nebūtiną daiktą tose parduotuvėse, kurios vis dar veikia, o tiesiog ramiai gyventi savo gyvenimą, saugoti save ir savo artimuosius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(38 žmonės įvertino)
4.2632

Top naujienos

Koronaviruso pandemija pasaulį pakeis neatpažįstamai: 12 prognozių, kas mūsų laukia (125)

Ši pandemija neatpažįstamai pakeis pasaulį. „Foreign Policy“ paklausė 12 ekspertų nuomonės...

Atšaukus kelionę, vilnietė neatgauna pinigų: organizatorius perkelia datą, bet prašo primokėti (42)

Vilnietė Raminta „Delfi“ pasakojo balandžio 14 dieną turėjusi išvykti į Turkiją, tačiau...

Į šalį veršis arktinis oras, bus labai nemalonu (15)

Sekmadienio naktį prasidėjusios orų permainos, dieną tęsis. Per šalį slinks šaltasis...

Mirtys Ukmergės slaugos ligoninėje: negali palaidoti antradienį mirusios mamos (115)

„Aš kiekvieną vakarą atvykstu prie Ukmergės laidojimo namų, ten yra toks rūsys, jame...

Prie dezinfekcinio skysčio gamintojų prisijungia dar daugiau įmonių: smogs per nesąžiningų verslininkų kišenę (304)

Šią savaitę Lietuvos biodegalų gamintojams sudarytos galimybės gaminti dezinfekcinį skystį...

Lietuvoje patvirtinta dar 12 koronaviruso atvejų bendras skaičius – arti 400 (379)

Koronaviruso atvejų skaičius šalyje siekia jau 394. Tai reiškia, kad nuo paskutinio duomenų...

Putinas piktdžiugiškai stebi koronaviruso siaubiamus Vakarus: antrasis frontas jau atidarytas? (1206)

Europoje prasidėjo sąmyšis. Milijonai žmonių atsidūrė karantine, privatus sektorius –...

Grupė „The Roop“ nugalėjo tarptautiniame virtualiame „Eurovizijos“ konkurse (181)

Dėl koronaviruso atšaukus net ir pačius svarbiausius pasaulio renginius, Lietuva šiemet neteko...

Vilniuje nusileido specialus lėktuvas iš Londono: atvyko 208 keleiviai (137)

Šeštadienį prieš vidurnaktį Vilniuje nusileido specialaus lėktuvas su lietuviais iš Londono.

Kretingoje COVID-19 fiksuotas „Lidl“ dirbusiam apsauginiui, meras ragina nepanikuoti papildyta prekybos centro komentaru (30)

Kretingoje koronaviruso infekcija užfiksuota vienam LIDL darbuotojui, apie tai feisbuke pranešė...

|Maža didelių žinių kaina