„Aš turbūt pasakysiu tai, kas nebūtinai patiks, bet pasakysiu, kad šiaip bendrai situacija yra priešinga, nes pagaliau po neplanuoto ir nenumatyto kainų šuolio rugsėjo mėnesį kelintą mėnesį iš eilės jau matome infliacijos lėtėjimą ir tą matysime toliau“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ kalbėjo premjerė.

Ji pabrėžė, kad svarbu suprasti, kodėl iš tiesų taip augo energijos, maisto ir kuro kainos.

„Žinau, kad nepatinka tokius dalykus girdėti, nes visą laiką norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet vis dėlto pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių, kitų žaliavų, aliejaus kainos buvo sušokusios į kosminius lygmenis. Taip, dabar jos yra šiek tiek nukritusios, bet jos vis tiek išlieka apie 50 proc. aukštesnės nei buvo iki 2021 metų“, – aiškino premjerė.

Jos teigimu, jeigu pažiūrėtume į supirkimo kainas, pamatytume, kad jos yra išaugusios nuo 50 iki 70 proc. Be to, yra darbo užmokesčio ir energetikos aspektai.

„Lietuvos bankas savo paskutinės ekonominės prognozės pristatymo metu pasakė, kad preliminariu vertinimu tos priežastys ir lemia šitą maisto prekių kainų šuolį“, – komentavo I. Šimonytė.

Ekonomiką krečia didelis šokas

Premjerė laidoje komentavo, kad panašią situaciją matome visoje Europoje: „Vienženklės infliacijos praktiškai neturi nė viena Europos Sąjungos (ES) valstybė. Taip, senoje Europoje infliacija yra labiau tarp 10–20, naujoje Europoje jau arčiau 20, bet klausimas, ar tu gali perlaužti kažkokiais sprendimais fundmentalius veiksnius. Pasakysiu, kad rimtų pasiūlymų man girdėti neteko.“

Ingrida Šimonytė

Pasak I. Šimonytės, jeigu vienintelis pasiūlymas yra sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams, tai galima pažiūrėti į Lenkijos, kuri PVM maisto produktams sumažino iki nulio, skaičius. „Lenkijos infliacija nėra tolima nuo mūsų, jinai yra apie 18 proc., mes turime 20 proc. Tai yra labai panašus dydis, nepaisant visų šitų priemonių, arti populizmo esančių sprendimų“, – kalbėjo premjerė.

„Taip pat galime paimti ir savo pavyzdį, kuris vadinasi maitinimo paslaugos, ir dėl kurių buvo kaitinama labai daug aistrų prieš biudžeto priėmimą. Lengvata buvo nustatyta, bet per visą tą laiką kainos tik didėjo. Jeigu jūs paklausite to verslo atstovų, jie jums išvardins šimtą priežasčių, kodėl taip atsitiko ir didžioji dalis tų priežasčių jums atrodys visiškai rimtos“, – pridūrė ji.

Nepaisant to, kad PVM mokestis čia sumažintas nuo 21 iki 9 proc., anot I. Šimonytės, šios paslaugos yra ketvirtoje vietoje tarp per metus brangusių labiausiai.

„Bėda yra paprasta. Tiesiog ekonomiką krečia didelis šokas ir nėra kažkokių paprastų būdų, kurie paimtų ir tas kainas kažkokiu būdu sumažintų arba atkeistų situaciją energetikos ar žaliavų rinkoje“, – teigė premjerė.

Šimonytė: PVM lengvatos kainų sumažėjimu nepavirsta

I. Šimonytė priminė, kad Vyriausybė biudžete numatė paketą paramos tam, kad žmonių kišenes kuo mažiau tuštintų išlaidos energetikai.

„Tą padaryti yra daug lengviau, todėl, kad tai yra reguliuojamos kainos, kurias nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ten tą kompensaciją atiduoti tiesiai vartotojui yra paprasta“, – kalbėjo premjerė.

Tuo metu, kai kalbame apie rinkos kainas, PVM lengvatos, jos teigimu, kainų mažėjimu nepavirsta. Pasak I. Šimonytės, jeigu daiktas kainuoja 10 eurų, net jeigu PVM sumažės, daiktas, tikėtina, ir toliau kainuos 10. „Kodėl jis turėtų sumažinti kainą, jeigu už 10 yra perkama. Dar kartą sakau – restoranų pavyzdys. Ar sumažėjo kainos? Ne, nesumažėjo. jos ne tik kad nesumažėjo, jos sparčiai didėja visą šitą laikotarpį“, – pastebėjo premjerė.

„Kolega Nerijus Mačiulis visiškai neseniai tą pasakė: jeigu daiktas yra perkamas už kažkokią kainą rinkoje, tai tada tokia ir yra daikto kaina. PVM lengvatos kainų sumažėjimu nepavirsta, bet jos pavirsta nuostoliu biudžetui, [negautų] lėšų valstybė negali panaudoti indeksavimui kažkokių išmokų, atlyginimų, pensijų ir įvairių kitų dydžių“, – teigė I. Šimonytė.

Pinigai

Anot jos, pagrindinis argumentas prieš PVM lengvatas ir yra tas, kad tai būtų didelis nuostolis biudžetui. „Mes kalbėtume apie šimtus milijonų, o kainų pokytis vartotojams, drįsčiau teigti, būtų neegzistuojantis“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

Jos teigimu, pasekmės būtų tokios, kad sumažėtų biudžeto pajamos, padidėtų deficitas: „Lietuvos skolinimasis kainuoja nebe tiek, kiek kainavo 2017 ar 2018 metais, kai mums primokėdavo už tai, kad mes pasiskolintume. Dabar mums jau reikia mokėti apie 4 proc. skolos aptarnavimo išlaidų už 10 metų. Tai yra daug. Tai yra nemalonus pokytis, kuris atsitiko dėl to, kad ekonomika pasiekė kitą ciklo stadiją, dėl to, kad centriniai bankai didina palūkanų normas, dėl to, kad rizikas rinkos vertina visiškai kitaip negu vertino prieš keletą metų.“

Lyginimąsi su Lenkija vadina neprofesionaliu

Į pastebėjimus, kad net to paties gamintojo prekės nulinį PVM maisto produktams taikančioje Lenkijoje kainuoja pigiau nei Lietuvoje, I. Šimonytė sureagavo atsakydama, kad lietuvių važinėjimas apsipirkti į Lenkiją nepaisant to nėra masinis reiškinys.

„Jis nėra masinis, todėl, kad mūsų prekybininkai į tai nereaguoja. Jeigu tai būtų masinis reiškinys, mūsų prekybininkai suprastų, kad tai yra jų konkurentai. Ir jeigu supranti, kad tai yra tavo konkurentai, tu esi priverstas mažinti kainas“, – pabrėžė I. Šimonytė.

„Lietuvoje konkurencija šitame sektoriuje, kaip ir kai kuriuose kituose sektoriuose, deja, yra maža, todėl, kad Lietuvoje yra maža rinka“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie situaciją Lenkijoje premjerė teigė, kad bandome pasilyginti su nelabai palyginamais dalykais: „Su šalimi, kuri yra didelė, kur yra didelė konkurencija, kur rinkoje daug didelių ir mažų žaidėjų, kurioje yra savo valiuta, kurios kursas „plaukioja“ euro atžvilgiu ir t. t. ir pan. Man atrodo, tas palyginimas nėra profesionalus. <...>

Mes skaičiuojame iš savo pusės, bet Lenkijoje gyvenantys žmonės skaičiuoja iš savo pusės. Tai dabar nepasaisant visų šitų sprendimų infliacijos rodiklis Lenkijoje yra praktiškai toks pats kaip mūsų. Jums atrodo, kad tenai veikia [sprendimas įvesti PVM lengvatą], Lenkijoje gyvenantiems žmonėms nebūtinai taip atrodo, nes kainos jų perkamosios galios atžvilgiu yra padidėjusios tiek pat, kiek pas mus.“

Ingrida Šimonytė

Vyriausybė vadovė atmetė, kad PVM lengvata maistui Lietuvoje galėtų būti trumpalaikis eksperimentas.

„Nemanau, kad tai yra tas eksperimentas, kur tu galėtum eksperimentuoti šimtais milijonų ir žiūrėti, kaip seksis. Vis dėlto tokių eksperimentų kaina tiems patiems mokesčių mokėtojams yra per didelė“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

Atkreipė dėmesį ir į augančias pajamas

Premjerė teigė, kad valdančiųjų prioritetas 2023 metams buvo pirmiausia tinkamai indeksuoti pajamas ir numatyti didelę paramą namų ūkiams tose srityse, kur yra didžioji išlaidų dalis.

„Pagrindiniai dalykai turbūt yra maistas ir būsto išlaikymas. Tai būsto išlaikymo paramai biudžete yra numatytas milijardas eurų gyventojams – tai yra ir elektros kainų kompensacija, ir dujų kainų kompensacija, šildymo PVM, plius išplėstas kompensacijų ratas tiems, kam šildymo sąskaita perlipa 10 proc. pajamų. Man atrodo, kad ten, kur valstybė tikrai gali pasiekti, nes yra mechanizmai, arba kainos reguliuojamos, arba paramos sistema yra sukurta, ten Vyriausybė turi pinigus ir dėti“, – teigė ji.

I. Šimonytė laidoje svarstė, kad galbūt ne visos šeimos dar ir naudojasi visa parama, kuri joms priklauso. „Ta pati šildymo kompensacija pagal dabar nustatytus mechanizmus, kai nevertinamas šeimos turtas, pajamos, kai yra daug žemesni slenksčiai aplikuoti į sąskaitų padengimą... Tai vidutiniokų šeima tikrai turi galimybę tomis kompensacijomis pasinaudoti ir apriboti išlaidas, kiek išleidžia savo būsto šildymui“, – pabrėžė premjerė.

Ji atkreipė dėmesį, kad, kalbant apie kylančias kainas, kartu reikia įvertinti ir tai, kad sparčiai augo gyventojų pajamos.

„Mes vieną dalį pasiimame, laužome galvą, plešiamės plaukus nuo galvos tarsi žmonių finansinė padėtis pajamų pusėje būtų tokia pati, kokia ji buvo. Vis dėlto svarbu matyti abi dalis ir darbo užmokesčio augimas 2021 metais Lietuvoje buvo sparčiausias ES ir turbūt du kartus aplenkė vidutinę infliaciją. Praėjusiais metais realios pajamos sumažėjo dėl to, kad infliacija buvo be galo sparti, tačiau vis tiek darbo užmokesčio augimas Lietuvoje bus vienas iš didžiausių pagal metinį rezultatą“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, šiais metais prognozuojama, kad darbo užmokesčio augimas šalyje bus artimas vidutinei infliacijai. „Reiškia, kad žmonių perkamoji galia labai nepagerės, bet ji neturėtų ir pablogėti“, – „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ teigė Vyriausybės vadovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (93)