aA
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius laidoje „DELFI diena“ pripažino, kad J.Noreikos lentelės nukabinimas tokį ankstyvą šeštadienio rytą buvo klaida. Anot mero, lentelė turėjo būti nukabinta, bet tikrai ne tokiu metu. Taip pat meras laidoje įvardijo, kokių veikėjų atminimo Vilniuje turėtų nelikti.

Atminimo lentelė J. Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje mero R. Šimašiaus sprendimu nuimta ankstų šeštadienio rytą. K. Škirpos alėja Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimu pervadinta į Trispalvės taip pat šią savaitę.

Pripažino klaidą

„Pradėkime nuo svarbiausių dalykų. Ar reikėjo nukabinti? Taip, reikėjo, nes tas žmogus, nors ir padarė daug, bet peržengė ribą, kurios negali peržengti joks žmogus, jeigu nori tapti herojumi. Kodėl šeštadienį iš ryto? Todėl, kad būtų kuo mažiau trikdomas vilniečių gyvenimas, kad būtų sklandžiai įvykdytas darbas, dėl to rytas. Turiu pripažinti, kad ne visai elegantiškai tai buvo padaryta, tai sukėlė daliai žmonių negerus jausmus.

Dar šiandien kol kas nespėjau rimtai pasikalbėti apie tai su „Grindos“ vadovu. Tai, kad tiems žmonėms pasirodė, kad nieko tokio, jog tai buvo padaryta 5 ryto, o ne 7 val. ryto, kaip turėjo būti, tai, manau, tiesiog buvo neįvertinta, kad situacija yra labai jautri. Manau, kad tai buvo per ankstyvas metas, tai turėjo būti padaryta 7 valandą ryte“, – laidoje DELFI sakė Vilniaus meras.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Karolina Pansevič

Laidoje meras taip pat pabrėžė, kad Noreika nėra ištrintas iš Lietuvos istorijos, bet jis neturėtų sulaukti išskirtinio dėmesio būtent Vilniuje.

„Man atrodo, kad svarbu nepamesti svarbiausių klausimų, nagrinėjant antraeilius klausimus dėl elegancijos nukėlimo. Tikrai galėjo būti geriau, o lentą reikėjo nukabinti dėl to, kad ji simbolizavo dalykus, kurie neturėtų būti diegiami kaip vertybės mūsų vaikams, jeigu norime atviro miesto. Generolas Vėtra, kuris padarė daug gerų darbų, jis peržengė ribą. Jis vykdė nacių nurodymus, prisiėmė atsakomybę uždaryti Šiaulių miesto žydus į getą ir konfiskuoti jų turtą.

Puikiai žinome, kas nutiko beveik visiems tiems žydams – jie buvo nužudyti. Natūralu, kad sakyti, kad tai buvo nesvarbu, tai būtų klaida, mes kalbame ne tik apie istorijos sudėtingumą, bet ir žinią, kokią siunčiame į ateitį. Noreika nėra ištrintas iš Lietuvos istorijos, bet būtent dėl to dalyko jis neturėtų sulaukti išskirtinio dėmesio Vilniuje. Čia yra esmių esmė, kodėl tai yra padaryta“, – DELFI kalbėjo meras.

Sprendimą priėmė meras

R.Šimašius užtikrino, kad sprendimą priėmė pats po ilgų diskusijų.

„Sprendimą priėmiau aš po ilgų diskusijų. Dėl Vėtros nuo 2015 metų vidurio vyko labai intensyvios diskusijos su Mokslų akademija, buvo bendros diskusijos visuomenėje. Aš nesiginu, nes man nėra dėl ko gintis. Diskusijas organizavo ir savivaldybė, ir aš pats“, – sakė meras.

Šimašius pasakė, kurių veikėjų atminimo ženklų Vilniuje greičiausiai neliks
© DELFI / Karolina Pansevič

„Vieniems žmonėms norėtųsi dar daugiau diskusijų, sprendimų, viešumo. (...) Aš suprantu jų jausmus, kai jie vertina gerus darbus, bet suprantama ir tai, kad norint padaryti darbą, tai turėtų būti atlikta sklandžiai, o ne sukeliant dar daugiau diskusijų ir audrų. 7 val. ryto būtų normalus laikas. (…) Tai yra klaida ir apie tai aš pasikalbėsiu su „Grindos“ vadovu. Tai klaida, kad būtent 5 ryto“, – sakė meras.

Paklaustas apie tai, kodėl nebuvo informuoti Vrublevskių bibliotekos darbuotojai, meras tikino, kad vienintelė klaida, kuri buvo padaryta - ankstyvas metas.

„Nuo 2015 metų pokalbiai su Vrublevskių bibliotekos vadovais, mes susirašinėjome, tuo metu mes neturėjome dokumento, kad ta lenta priklauso savivaldybei, tai paaiškėjo tik gegužės mėnėsį šių metų. Tuo metu kilo daug klausimų. Vrublevskių biblioteka ir Mokslų akademija labai aiškiai išsižadėjo ir sakė, kad darykite, ką norite, tai buvo labai aiški žinia. Manau, kad su tuo ir susiję, kad penkta valanda ryto nėra pats tinkamiausias laikas“, – kalbėjo R.Šimašius.

Sureagavo į Roko Masiulio pareiškimus

Pasipiktinimą tokiu Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu „Facebook“ tinkle išreiškė ir Rokas Masiulis.

„Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą“, – „Facebook“ tinkle rašė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Remigijus Šimašius
Remigijus Šimašius
© DELFI / Andrius Ufartas

R. Masiulis teigia, kad jo paties senelis ne tik kalėjo kartu su Generolu Vėtra, bet kartu buvo ir teisiamas.

Laidoje „DELFI diena“ Vilniaus meras tikino, kad supranta ministro žodžius, tačiau nereikia pamiršti ir tų žmonių, kurie nukentėjo.

„Aš labai suprantu ministrą, jeigu su tuo susijusi jo asmeninė istorija. Daugybė žmonių turi asmenines istorijas, tik man atrodo, kad nereikia užmiršti asmeninių istorijų tų žmonių, kurių seneliai buvo nužudyti gete, kuris buvo suformuotas vadovaujant Jonui Noreikai. Tas emocinis vaidmuo svarbus“, – tikino R.Šimašius.

Įvardijo, kurios lentelės ir paminklai yra savivaldybės dėmesio centre

Meras tikina, kad ateityje bus nukabinta ir daugiau atminimo lentelių.

„Yra dar dvi asmenybės, kurios yra Vilniuje įamžintos arba pagerbtos, kurios bendradarbiavo su sovietais. Ne tik pašlovino vienu ar kitu eilėraščiu, bet jie įdavė kitus žmones saugumui. Tai yra Valerija Volsiūnienė, kuriai lenta bus netrukus nukabinta ir Petras Cvirka, kuris savo kolegą poetą irgi įdavė saugumui pats asmeniškai“, – tikino R.Šimašius.

Paklaustas, ar jam netruko poetei Salomėjai Nėriai skirtas paminklas, jis tikino, kad jį vertina dviprasmiškai.

„Salomėjos Nėries paminklas man ne tai, kad netrukdo, jis man kelia dviprasmiškų jausmų, šis paminklas ir gatvė, bet aš nežinau tokių faktų, kad ji būtų pasiuntusi myriop kitus žmones ar kažkaip išdavusi. Aš jų nežinau, gal jų buvo“, – sakė meras.

Anot jo, Cvirkos paminklo nukėlimas užtruks gerokai ilgiau.

„Akivaizdu, kad tai bus ilgesnis procesas, kaip ir su Žaliojo tilto skulptūromis“, – sakė meras.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(90 žmonių įvertino)
2.6000

Top naujienos

Namuose atsilaikiusi „Sūduva“ savo likimą spręs Vengrijoje (232)

Marijampolės „Sūduvą“ nuo istorinio patekimo į UEFA Europos lygos grupių etapą galimai...

30 metų po Baltijos kelio: Mauricas parodė, kaip toli už nugarų palikome kitas posovietines valstybes (651)

Baltijos šalys yra vienintelės iš anksčiau Tarybų Sąjungai priklausiusių šalių, kurių...

Marijampolėje apsilankęs Nausėda: mūsų meilė futbolui yra giliai užslėpta (19)

Ketvirtadienį didelio susidomėjimo sulaukusias Europos lygos atrankos rungtynes tarp vietos...

Virginijus Sinkevičius: netrukus jau bus kalbama apie konkretų portfelį (60)

Ketvirtadienį Seimui pritarus ekonomikos ir inovacijų ministro Virginijaus Sinkevičiaus...

Prie „Titaniko“ panėrė po 15 metų pertraukos: vaizdas – šokiruojančiai nykus (15)

Aplankę „Titaniką“ po 15-os metų pertraukos, mokslininkai išvydo „šokiruojančiai“...

Atsidėkoti sirgaliams siekęs Čeburinas: negalėjome parodyti to, ką norėjome

Pirmasis UEFA Europos lygos atrankos mačas tarp Marijampolės „Sūduvos“ ir Budapešto...

Nuo mikroelementų trūkumo iki vėžinių susirgimų: ką gali parodyti bendrasis kraujo tyrimas (11)

Bene vienas pirmųjų atliekamų tyrimų, kai jaučiamės blogai ar ateiname profilaktiškai...

Nemuno dugną naršęs kaunietis rado sprogmenį (9)

Ketvirtadienį šalia Trijų Mergelių tilto esančiame paplūdimyje poilsiavusiems kauniečiams teko...

Lietuvių pamėgtuose kalnuose per audrą žuvo 5 žmonės: stichija vos nepalietė ir ten poilsiavusių tautiečių (16)

Tatrų kalnuose, per kuriuos eina Lenkijos ir Slovakijos siena, mažiausiai penki žmonės, įskaitant...

Parfumerijos tinklas „Douglas“ Europoje uždaro 70 parduotuvių (14)

Vokietijos parfumerijos tinklas „ Douglas “ Europoje uždaro 70 parduotuvių.