Tačiau Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas mano, kad būtent pinigai tapo viena iš priežasčių, kodėl R. Šimašius nusprendė antrąkart mero posto siekti nebe su partija. E. Gentvilas įtaria, kad vienas iš R. Šimašiaus sprendimą lėmusių argumentų yra tas, kad rinkimų komitetas teoriškai gali surinkti daugiau pinigų nei politinė partija.

„2017 metais partija (Liberalų sąjūdis – DELFI) pasiskolino 87 tūkst. eurų iš įvairių partijos skyrių partijos reikmėms, sekretoriato išlaikymui. Iš tų 87 tūkst. eurų, 25 tūkst. buvo pasiskolinta iš Vilniaus skyriaus subsąskaitos. Lapkričio 15 d. mes gauname biudžeto dotaciją ir 1 proc. paramą, maždaug 211 tūkst. eurų, taigi iš viso bus virš 600 tūkst. eurų. Mes skyriams grąžinsime pasiskolintus pinigus, Vilniaus skyriui grąžinsime 25 tūkst. eurų. (…)

Tada Vilniaus skyrius bendroje sumoje turės apie 40 tūkst. eurų savo reikmėms. Tai galiu pasakyti, kad, pavyzdžiui, 2015 metais Vilniaus mero rinkimai kainavo minimum 82 tūkst. eurų. Žmogus (R. Šimašius – DELFI) mato, kad Vilniaus skyrius dabar tiek tikrai neturės pinigų, tai mano manymu, čia vienas iš jo sprendimų motyvų – eiti ten, kur galima sutelkti didesnius pinigus. Tai mes kaip partija, sąžiningai sakau, negalime užtikrinti masyvios rinkimų kampanijos Vilniaus mero rinkimams, kokios norėtų Šimašius“, – DELFI sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Eugenijus Gentvilas

Nors rinkimų komitetui nuo jo įsiregistravimo VRK dienos negali aukoti juridiniai asmenys, politikai randa būdų šį draudimą apeiti. Jeigu rinkimų komitetas įsteigiamas ne kaip savarankiškas darinys, o nevyriausybinėje organizacijoje arba visuomeniniame judėjime, jis gali netiesiogiai naudotis juridinių asmenų pinigais. Schema paprasta: juridiniai asmenys gali remti nevyriausybinę organizaciją arba visuomeninį judėjimą, o rinkimų komitetas gali pasinaudoti šiais pinigais. Tiesa, tai nėra teisėta.

Nepaisant to, tai netrukdo kai kuriems judėjimams pažeisti įstatymo. DELFI primena, kad dar 2015 metų liepos mėnesį VRK pripažino, kad visuomeninei organizacijai „Vieningas Kaunas“ apmokėjus visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ politinės reklamos skelbimą buvo šiurkščiai pažeistas Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas. Tai yra visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ ir jo kandidato į Kauno miesto savivaldybės tarybos narius – merus Visvaldo Matijošaičio politinė kampanija finansuota per trečiuosius asmenis. Dėl to „Vieningas Kaunas“ neatgavo savivaldos rinkimų užstato.

Šimašiaus atstovai: jokio formalaus judėjimo nebus

Tačiau R. Šimašiaus atstovai atmeta buvusio jo partijos kolegos įtarimus, kad rinkimų komitetas buvo įsteigtas dėl pinigų. Anot jų, Vilniaus meras įsteigė būtent rinkimų komitetą, o ne visuomeninį judėjimą, taigi ir negalės rinkti paramos iš juridinių asmenų. Negana to, jie perdavė R. Šimašiaus komentarą DELFI, kad jokio formalaus judėjimo savivaldos rinkimams šis nekuria ir neplanuoja kurti.

Kaip sakė R. Šimašiaus štabo vadovas Simonas Girdzijauskas, šiuo metu R. Šimašiaus rinkimų komitetas tik pradeda veiklą ir neturi jokių finansinių resursų.

„Pagal Lietuvos įstatymus kandidatas ir rinkimų komitetas turi galimybę rinkti aukas iš Lietuvos gyventojų, taip pat aukoti gali patys kandidatai: tai yra vieninteliai galimi finansavimo šaltiniai. Jaučiame žmonių palaikymą Remigijaus Šimašiaus ir komandos „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ vykdomiems darbams ir keliamoms idėjoms. Vos tik bus baigti tvarkyti formalumai, kreipsimės į palaikytojus pagal galimybes prisidėti ir finansiškai. Rinkimų kampanijos išlaidas planuosime realistiškai bei atsižvelgdami surenkamų aukų apimtis“, – sako jis.

Pasak S. Girdzijausko, nors Vilniaus meras planuoja vykdyti reklaminę kampaniją, tačiau didesnį dėmesį jis skirs tiesioginiam bendravimui su vilniečiais.

„Neabejojame, kad mūsų kandidatai, pradedant meru R. Šimašiumi, baigiant visais kitais, skirs savo asmeninį dėmesį bei laiką ir tiesiogiai pristatys mūsų idėjas žmonėms susitikimuose, renginiuose ir kitomis formomis“, – sako R. Šimašiaus štabo vadovas.

Anot jo, R. Šimašiaus rinkimų komitetas negalės gauti paramos iš juridinių asmenų, mat nuo 2012 metų Lietuvoje juridiniams asmenims yra draudžiama finansuoti politines kampanijas.

„Jokių juridinių asmenų paramos negalime planuoti ir neplanuojame. Pagal įstatymus, komitetų finansavimui aukoms taikomi analogiški apribojimai, kaip ir partijų keliamiems kandidatams bei jų sąrašams“, – sakė S. Girdzijauskas.

Atmeta kaltinimus švaistant savivaldybės lėšas

Prieš kelias savaites viešumoje pasigirdo nuogąstavimų, kad R. Šimašius savo rinkiminei kampanijai gali panaudoti savivaldybės lėšas, mat augo savivaldybės ryšiams su visuomene skirtas biudžetas. Tačiau savivaldybės atstovai tikina, kad jokių papildomų pinigų šiai sričiai skirta nebuvo, biudžetas augo dėl sutaupytų lėšų.

„Rinkodaros ir komunikacijos skyrius metams baigiantis savo iniciatyva peržiūrėjo visus pagal 2018 m. pirkimų planą numatytus, bet neįgyvendintus mažos vertės pirkimus, taip pat sutaupytus pinigus po jau šiais metais įvykdytų pirkimų, kai paslaugos įsigytos pigiau nei planuota. Tokiu būdu susidarė 65.000 eurų (be PVM) suma, t. y. jokia papildoma suma komunikacijos biudžetams nebuvo skirta, o atsirado dėl efektyvaus darbo įgyvendinant ankstesnes komunikacijos kampanijas šiemet“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Pasak jų, skyriaus iniciatyva susikaupusi suma buvo apjungta ir skirta pirkimui, kuris buvo suplanuotas vykdyti šių metų IV ketvirtyje, supaprastinto viešojo pirkimo būdu. Sutartis bus pasirašoma su tuo tiekėju, kuris pasiūlys mažiausią kainą, maksimali sutarties suma kaip ir suplanuota – 65 tūkst. Eur be PVM.

Rinkimų komitetus gali remti tik jų nariai ar privatūs asmenys

Kaip DELFI paaiškino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narė Aistė Žilinskienė, nuo rinkimų komiteto įsisteigimo dienos jis negali naudotis juridinių asmenų lėšomis. Rinkimų komitetams gali aukoti arba privatūs asmenys, arba paties komiteto nariai. Tiesa, yra aukų limitai.

„Rinkimų komitetas gali tiesiog susiburti ir gali susiburti kažkokioje visuomeninėje ar nevyriausybinėje organizacijoje, bet jie turi registruotis atskirai VRK ir pateikti savo kandidatų sąrašą. Tas rinkimų komitetas, kai jis užsiregistruoja VRK, naudoti lėšų jokio kito juridinio asmens negali ir juos gali remti arba patys nariai, arba privatūs asmenys“, – paaiškino A. Žilinskienė.

Aistė Žilinskienė

Pasak jos, jeigu žmogus nėra deklaravęs savo pajamų, tai tokį rinkimų komitetą galėtų remti maksimaliai 12 eurų suma. Jeigu pajamas žmogus yra deklaravęs, tai gali komitetui paaukoti iki 10 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), kas šiuo metu sudarytų 8850 eurų. Tai yra didžiausia suma, kurią gali paaukoti toks asmuo, tačiau ši suma negali sudaryti daugiau nei 10 proc. jo gautų per metus pajamų.

Paties komiteto nariams galioja kitos taisyklės. Nariai, bet ne kandidatai, gali skirti taip pat iki 10 VMDU, o jeigu žmogus yra ir kandidatas, yra sąraše, jis gali komitetui paaukoti iki 20 VMDU, kas šiuo metu sudarytų 17 700 eurų.

Pasak A. Žilinskienės, jeigu komitetas įsisteigia visuomeninėje ar nevyriausybinėje organizacijoje, jis po registravimosi VRK vis tiek negali naudoti juridinių asmenų lėšų. Jeigu taip darytų – tai būtų pažeidimas.

„Komitetas turi atsidaryti atskirą sąskaitą ir gali finansuotis patys arba priimti aukas iš fizinių asmenų. Jie viską turi deklaruoti VRK, ir tik iš tos sąskaitos jie gali mokėti už savo rinkiminę kampaniją“, – paaiškino VRK narė.

Randa būdų draudimą apeiti

Tačiau Seimo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Andrius Kupčinskas teigia, kad šiuo metu galiojančios taisyklės neužkerta kelio piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, įkuria visuomeninę organizaciją ar asociaciją ir pradeda naudoti jos lėšas politinei kampanijai dar iki to paties ar panašaus pavadinimo komiteto įregistravimo VRK – žiniasklaidoje pasirodo reklamos ir politinė agitacija, kurios niekas neseka ir neprižiūri.

„Tas pats pavadinimas, netgi tos pačios emblemos naudojamos ar logotipas skelbiant vieną ar kitą informaciją, reklamuojant vieną ar kitą kandidatą. Sąskaitos apmokamos žiniasklaidoje iš tų asociacijų lėšų, o jų niekas netikrina, nes jos veikia kaip paprastos asociacijos ar visuomeninės organizacijos. Jos registruotos yra Registrų centre, tuo metu komitetai registruojami yra VRK. O VRK asociacijų tokiu pačiu pavadinimu visiškai nekontroliuoja ir neprižiūri, žiūri tik VMI tas metines ataskaitas ir pan.“, – paaiškina A. Kupčinskas.

Andrius Kupčinskas

Jis registravo pataisas, kurios užkirstų kelią tokio pobūdžio piktnaudžiavimui, tačiau jos Seimo palaikymo nesulaukė.

„Mes puikiai suprantame, kad rinkimų kampanija prasideda gerokai anksčiau, negu tie trys mėnesiai iki rinkimų. Tai viena pataisų nuostata buvo ta, kad komitetai turėtų registruotis pusmetį prieš rinkimus, o kita nuostata, kad metus iki rinkimų būtų atliekamas reklamos monitoringas, kad būtų teikiamos ataskaitos, kur reklamavosi komitetai dar iki rinkiminės kampanijos pradžios“, – siūlė konservatorius.

Anot jo, trūksta pačios VRK principinės pozicijos šiuo klausimu, mat Kauno atveju, kai vienas komitetas 2015 m. su atitinkama reklama buvo viršijęs limitus ir neapmokėjo sąskaitų, tai ta pati VRK leido komitetui apmokėti jas iš visuomeninės organizacijos, asociacijos lėšų.