„Tai labai svarbus istorinio ir humaniško teisingumo klausimas, - manau, šis ieškinys pagrįstas“, - įsitikinęs europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Ieškinį dėl žalos atlyginimo Rusijos Federacijai ruošiantis Teisės projektų ir tyrimų centro advokatas Kęstutis Čilinskas neabejoja, kad Lietuvos teismai yra pajėgūs įpareigoti Rusiją atlyginti ne tik turtinę, bet ir moralinę žalą Rainiuose (Telšių r.) 1941-ųjų birželio 24-25 dienomis žiauriai nukankintų 76 kalinių artimiesiems.
Per pavienius atvejus galima atkurti istorinį teisingumą
Istorines žudynes organizavo Telšių apskrities NKGB skyriaus, 8-osios armijos ir Telšių apskrities vykdomojo komiteto komisija.
Telšių kalėjime laikomus politinius kalinius bolševikai ir Raudonosios armijos kareiviai svilino ant laužo, degino elektra, plikė verdančiu vandeniu, pjaustė ir badė durtuvais, laužė jų kaulus. Kai kuriems jų gyviems lupo odą, nupjaustė nosis ir ausis, išbadė akis, ištraukė liežuvius. Daugumai aukų sudaužyti galvos kiaušai, ištaškytos smegenys. Be to, buvo sužaloti lyties organai, kai kuriems nupjauti ir sukišti į burnas.
Kaliniai buvo užkasti miškelyje, košmariško vaizdo masinį kapą po kelių dienų juos atsitiktinai aptiko vienas ugniagesys. Lavonai buvo įmesti į užmaskuotas duobes, tačiau iš jų kyšojo nužudytųjų rankos ir kojos, buvo matyti iš skausmo iškreipti veidai.
„Iš istorijos žinome, kad tai buvo siaubo naktis ir kad tai – sovietų karo nusikaltimas, - DELFI sakė signatarą palaikantis prof. V.Landsbergis. – Dideles kančias ir išgyvenimus Telšių kalėjime patyrė ir signataro L.Simučio tėvas. Dar būdamas vaikas jis matė išdarkytus ir sunkiai atpažįstamus lavonus. Tai buvo didžiulė tragedija ir todėl jis pasiryžęs šį klausimą išspręsti teisiniame lygmenyje“.
Vieną Rainių žudynių iniciatorių bei organizatorių – buvusį Telšių NKVD viršininką Petrą Raslaną dėl genocido Lietuvos teismai yra nuteisę iki gyvos galvos, tačiau bausmės jis išvengė išvykęs į Rusiją.
L. Simutį 1955 m. čekistai suėmė už dalyvavimą Lietuvos laisvės kovos Sąjūdyje ir nuteisė griežčiausia bausme – sušaudyti. 131 dieną mirtininkų kameroje praleidęs partizanas sužinojo, kad Maskva bausmę sušvelnino – skyrė 25 metus nelaisvės. Sovietiniuose konclageriuose už Lietuvos laisvę kovojusiam savanoriui teko praleisti 22 metus.
V.Landsbergis įsitikinęs, kad Rusijos federacijai signataro reiškiamas ieškinys dėl neteisėtomis represijomis Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos padarytos žalos atlyginimo yra pagrįstas.
„Yra daug žmonių, kurie baisiai nukentėjo, - sakė politikas. - Jų artimieji buvo tremiami, žudomi, kentėjo nuo okupantų savivalės. Nesvarbu, kad Rusija žalos nepripažįsta. Žodžiais galima nepripažinti, jeigu jiems taip patogiau, tegul apsimeta šlangomis. Tačiau tai yra principiniai dalykai, kurie liečia sovietų totalitarizmo nusikaltimų vertinimą. Per pavienius atvejus galima siekti atkurti istorinį teisingumą“.
Europarlamentaras įsitikinęs, kad atgarsiai apie reiškiamus Rusijai ieškinius dėl okupacijos metais padarytos žalos netrukus turėtų pasiekti visą Europą.
„Tai viskas priklausys nuo mūsų teismų sprendimų, - sakė V.Landsbergis. – Jeigu jie negins žmogaus teisių, visi galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą“.
Į pareikštą 500 tūkst. eurų ieškinį dar neatsakė
Signataro L.Simučio ieškinys turėtų būti antrasis, pasieksiantis teismą. DELFI jau skelbė, kad Lietuvos politikams delsiant su Rusija pradėti derybas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo, nuo represijų nukentėję žmonės žalą iš Rusijos Federacijos siekia prisiteisti per Lietuvos teismus.
Kauno apygardos teismą jau pasiekė byla prieš Rusiją dėl neteisėtomis represijomis Lietuvą okupavusios Sovietų Sąjungos padarytos žalos.
Ieškinį pateikė Akmenės rajone, Papilės kaime gyvenusios, tačiau dabar jau mirusios Onos Puskunigienės vaikai bei anūkė. Į Gulagą ištremtos moters vaikai žalą įvertino 500 tūkst. eurų (1 mln. 725 tūkst. litų).
Pasak advokato K.Čilinsko, bylą nagrinėsiantis teismas ieškinį, tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai, perdavė Rusijos ambasadai.
„Teismas dar negavo atsiliepimo, todėl kol kas negali pradėti nagrinėti bylos“, - teisininkas įsitikinęs, kad ieškinių Rusijai turėtų daugėti – bylinėtis nusprendę nukentėjusieji renkasi teismui reikalingus dokumentus.
Iš Rusijos reikalaujama atlyginti žalą už neteisėtą Lietuvos pilietės O.Puskunigienės ir jos turto areštą, pilietinių teisių atėmimą, nuteisimą ir laisvės atėmimą bei išvežimą į Rusijos Gulagą. Išsivadavus iš okupacijos ir atkūrus Lietuvos valstybę ir demokratinę santvarką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 metais nustatė, kad O.Puskunigienė okupacijos metais buvo represuota ir neteisėtai nuteista.
Pasak ieškovų, Sovietų Sąjunga pažeidė tarptautinės teisės reikalavimus, okupuodama Lietuvą ir į Rusijos Gulago lagerius 1944-1952 metais išveždama šimtus tūkstančių, o už antisovietinę agitaciją nuteisdama ir išveždama dešimtis tūkstančių lietuvių.
„O.Puskunigienės nuteisimas už antitarybinę agitaciją buvo ne teisingumo aktas, o sovietinės valdžios vykdytų represijų dalis“, - pabrėžė Teisės projektų ir tyrimų centro advokatas K.Čilinskas.
Teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad Lietuvos okupacijos metu, 1951 metais Šiaulių srities teismas O.Puskunigienę nuteisė 25 metais laisvės atėmimo bausme už antitarybinę agitaciją pagal tuo metu galiojusį Rusijos Baudžiamąjį kodeksą. Esą ji „šmeižė tarybinę armiją, platino antitarybinio turinio foto nuotraukas, 1947-1951 metais sistemingai skleidė provokacinius gandus apie greitai kilsiantį karą tarp Amerikos ir Tarybų Sąjungos ir iškraipė tarybinę tikrovę.“
Bausmę atlikti O.Puskunigienė buvo išvežta į Permės sritį. Tačiau net grįžusi į Lietuvą ji ilgą laiką buvo persekiojama KGB darbuotojų.
Rusija yra įsipareigojusi pripažinti Lietuvos teismų sprendimus
Teisės projektų ir tyrimų centras pažymi, kad Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos faktą bei Sovietų Sąjungos režimo neteisėtumą pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Rusijos Federacijos pareiga atlyginti Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu už neteisėta represija padarytą žalą kyla iš Rusijos Federacijos tarptautinių įsipareigojimų. Mat Rusija pagal tarptautinę teisę yra pripažinta Sovietų Sąjungos teisių ir pareigų perėmėja.
Tačiau Rusija formaliai turi galimybę pareikšti, kad ją saugo imunitetas nuo Lietuvos Respublikos teismų sprendimų.
Tokio pareiškimo Lietuvos teismas gali nepripažinti, nes jis pažeistų 1992 metų Lietuvos Respublikos ir Rusijos dvišalę sutartį, kuria Lietuva ir Rusija įsipareigojo pripažinti ir vykdyti įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose.
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“ įpareigoja visas Lietuvos Respublikos institucijas, taigi ir teismą, siekti, kad Rusijos Federacija atlygintų Lietuvos žmonėms ir Lietuvos valstybei Sovietinės okupacijos padarytąją žalą.
DELFI primena, kad dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo dar 2000-ųjų birželio 13 dieną Lietuvos Seimas priėmė įstatymą ir įpareigojo Vyriausybę sudaryti derybų su Rusijos Federacija delegaciją, patikslinti ir užbaigti SSRS okupacijos žalos skaičiavimus, apie tai informuoti Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Tarybą ir Europos Sąjungą bei visas kitas tarptautines organizacijas ir siekti jų paramos šiuo klausimu.
„Belieka tik apgailestauti, kad kai kurie įstatymai Lietuvoje nėra vykdomi“, - DELFI sakė V.Landsbergis.