292 tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų, iš jų 250 tūkstančių perduoti antstoliams. Nesumokėtos baudos ar mokesčiai tampa kilpa po kaklu: esama sistema ne tik neskatina dirbti ir grąžinti vis augančių skolų, bet ir neleidžia išgyventi norintiems legaliai dirbti.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Egidijus prisipažįsta į skolas įklimpęs dėl blogai pasirinkto gyvenimo būdo. „Vartojau narkotikus, reikėjo pinigų, prasidėjo vagystės, antstolinės skolos atsirado dėl baudų, turėjau reikalų su antstoliais įvairiuose miestuose. Baudų nemokėjau, taigi skolos pamažu augo, kol buvau kalėjime, kiek žinau, laiškus siuntė seneliui“, – kalbėjo Egidijus.

Egidijaus tvirtinimu, didžiąją skolų dalį sudaro ne pačios baudos, o antstolių už darbą prisiskaičiuoti pinigai bei palūkanos. „Nebūtų tiek pikta, jei būčiau paėmęs kreditų, o dabar viskas dėl baudų“, – teigia pašnekovas.

Vyras sako, kad jam dar likę apie 30 skolų. Šiandien Egidijus siekia, kad visas skolas administruotų ne 7 ar 8 esami, o vienas antstolis, tačiau to padaryti negalima. Tokiu atveju jis sutiktų legaliai dirbti ir mokėti skolas, tačiau kol kas patogiau rinktis darbą šešėlyje. Kitu atveju antstoliai atimtų didžiąją dalį atlyginimo.

„Legaliai nieko negaliu daryti. Mėginau dirbti sunkvežimio vairuotoju, tačiau visi darbdaviai sako, kad vokelių laikai praėjo ir pinigus nori mokėti legaliai. Taigi esu budintis vairuotojas – dirbu, kada prisireikia, tačiau nelegaliai“, – sakė jis. Vyras prisipažįsta gudraujantis – atsidarantis internetines sąskaitas, kad pajamų niekas nepastebėtų. Jis taip pat nelegaliai teikia pavežėjimo paslaugas.

Iš kvaišalų liūno išlipęs ir jau 20 metų skolose skendintis vyras norėtų grįžti į normalų gyvenimą, tačiau kol kas tam nemato galimybių. „Sutikčiau jiems atiduoti 30 proc. pajamų ir legalizuotis, bet man kol kas palankiau augintis skolas, spjauti ant visų sodrų, mokesčių ir gyventi taip“, – sakė jis.

Vyras nustebęs, kad, nepaisant skolų kupros, telekomunikacijų bendrovės jam siūlo išsimokėtinai įsigyti mobilųjį telefoną.

Skolininku tapo vos sulaukęs pilnametystės

Makso istorija dar kitokia. „Įsiskolinau ne dėl savo kaltės. Mirė močiutė, mama, gavome palikimą, teta tapo mūsų globėja, pardavė turtą, nupirko kitą turtą, globodama mus nemokėjo už butą, skolos augo, o kai suėjo 18, valstybė viską užkabino ant mūsų, nes buvome buto bendrasavininkiai“, – dėsto Maksas.

Pasak Makso, visiems buvo nusispjauti, kad pareigos neatliko teta, tačiau skolos užkrautos jam, sesei ir broliui. Vyras nesėkmingai bandė savo tiesą įrodyti teisme.

Skolos vilkosi maždaug šešerius metus, kol vieną dieną vyras nusprendė – reikia kažką daryti. Jis nelegaliai įsidarbino ir ėmė uždirbti juodus pinigus. „Jei būčiau dirbęs legaliai, būčiau turėjęs mokėti mokesčius, skolas būčiau atidavinėjęs ilgai ir nuobodžiai. Kai tu moki legaliai, man atrodo, netgi bandydamas atiduoti atiduosi mažiau nei ji užaugs, nes delspinigiai nesveiki, neįsivaizduoju, kaip tvarkingai pagal įstatymą skolos galima atsikratyti“, – sakė pašnekovas.

Per keletą metų uždirbtų 4000 eurų vyrui neužteko – dar teko skolintis, bet skolų kupros pavyko atsikratyti. Tuo metu du vaikus auginantis Makso brolis vis dar skęsta skolose ir nežino, ką reikės daryti. Maksas broliui pataria eiti dirbti nelegaliai.

Planšetę įbruko proto negalią turinčiai moteriai

„Tai – tipiniai atvejai, nes tokios didelės skolos, tokie dideli atskaitymai, kad jie visiškai neturi galimybių išgyventi. Nuo minimalios algos galima nuskaičiuoti 50 proc., o kas viršija minimalią algą – 70 proc. Taigi jei žmogus „į rankas“ turėtų gauti 600 eurų, jis realiai po atskaitymų gauna apie 250 eur. Jei gauna minimumą, atskaito 50 proc., tada lieka nepilni 200 eur. Taigi žmonės slepiasi, nedirba legaliai, nes jei viską turėtų susimokėti, neišgyventų“, – Egidijaus ir Makso istorijos nestebina Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorės Aistės Adomavičienės.

A. Adomavičienė irgi mato problemą, kad atskiras skolas administruoja vis kitas antstolis. Taip pačiam žmogui galiausiai tampa sunku suprasti, kiek įsiskolinimų turi. Pašnekovės aiškinimu, kol žmogus turi priklausomybių, jam mažai kas rūpi, o kai pradeda stotis ant kojų, įsidarbina, darbdaviui pradeda plaukti vykdomieji raštai – paaiškėja, kad skolų daug ir jos pas skirtingus antstolius.

„Tai blogai ir žmogui, ir darbdaviui, ypatingai smulkiam – pastarieji nuolat skundžiasi, kad dažniausiai teturi vieną buhalterį ir kiekvienas buhalteris turi apskaičiuoti kiekvienam antstoliui pervedamą sumą ir kiekvienam atskirai pervesti. Įsivaizduokite, kiek čia administracinių kaštų ir kaip turi rūpėti priimti tokį darbuotoją. Dažnai darbdaviai pasako, kad ateis bent vienas antstolis – tave atleisim. Taigi žmonės net nebando darbintis, tai opi problema“, – problemas vardijo A. Adomavičienė.

Šiems žmonėms dirbti neapsimoka: šimtai tūkstančių įstrigę situacijose be išeities
© Shutterstock nuotr.

Pasitaiko, kada žmogus dirba trumpą laiką – tada skaičiuojama, kiek jis uždirbo, o antstoliams tenka pervesti, pavyzdžiui, po 47 centus. Tuo metu vien vienas pavedimas kainuoja 23 centus. Taip, sako ji, nukenčia ir patys kreditoriai – dalis sumos, kuria būtų galima padengti skolą, nueina administravimo kaštams, taigi antstoliams.

Pašnekovė patvirtina, kad telekomunikacijų bendrovės netikrina klientų mokumo ir siūlo išsimokėtinai įsigyti mobilųjį telefoną. A. Adomavičienė žino atvejį, kada proto negalią turinčiai merginai paskambinę pardavėjai įsiūlė nusipirkti planšetę. Mergina planšete nemoka naudotis, jos pajamos minimalios, taigi šioje situacijoje gelbėjo socialinė darbuotoja – pasirūpino, kad nereikalingas daiktas būtų parduotas ir už jį nereikėtų mokėti.

„Neatsakingas skolinimas Lietuvoje dar labai gajus. Taip negali būti – vienareikšmiškai reikia tikrinti žmogaus kreditingumą“, – paplitusia neatsakingo skolinimo praktika stebisi pašnekovė.

Nuo visų įsiskolinimų greitųjų kreditų aukos sudaro 8 proc. A. Adomavičienės atveju, minėti atvejai finansiškai skaudūs, nes palūkanos auga žvėriškai, be to, greitųjų kreditų bendrovės išieškojimo kreipiasi ne iš karto – laukia, kol suma paaugs. „Žmonės, būna, ir būstų netenka, su greitaisiais kreditais istorijos labai skaudžios, nes sumos tampa milžiniškos, nuo 500 eurų išauga iki tūkstančių“, – kalbėjo A. Adomavičienė.

Prislėgti skolų, tampa pašalpų gavėjais

„292 tūkstančiai Lietuvos gyventojų turi įsiskolinimų, iš jų 250 tūkstančių perduota antstoliams. 150 tūkstančių skolininkų turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, iš viso Lietuvoje yra daugiau nei milijonas tokių bylų. Kaip matome, įsiskolinimų mastas yra didžiulis, ir tai nestebina – esame skurdi valstybė, su didele socialine atskirtimi.

Tačiau kur kas liūdniau, kad tik kas dešimtas skolų turintis žmogus sėkmingai su jomis susitvarko. Ir tai taip pat nestebina – esant dabartinei tvarkai, kai nuskaičiuojama pusė minimalios algos, kai žmogui pragyventi kartais lieka 59 eurai, buhalteriai nenori vargti pervedinėdami keliems antstoliams, žmonės praranda darbus, mėgina eiti į šešėlį ir gauti algą vokelyje, emigruoja, krenta žemiau skurdo ribos ir tampa pašalpų gavėjais. Tai šito nei suprasti, nei pateisinti negalima“, – DELFI sakė Seimo narė Dovilė Šakalienė.

Jos aiškinimu, antstolių argumentai, kad skolų grąžinimo procesas išsitęs ir pabrangs, neturi jokios prasmės, kada dauguma žmonių nesugeba grąžinti tų skolų. „Kas geriau – po truputį grąžinama skola ir nesulaužytas žmogaus gyvenimas, ar drakoniški atskaitymai trumpą laiką ir žlugęs, jokių šansų likusią sumą išmokėti neturintis skolininkas“, – retoriškai klausia D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė
Dovilė Šakalienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Šiuo metu Seime svarstomos D. Šakalienės drauge su Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu parengtos Civilinio kodekso pataisos, kurios padėtų skurstantiems žmonėms išlipti iš skolų.

Jose siūloma vieno skolininko bylas priskirti vienam antstoliui. Šiuo metu, kaip jau minėta, kiekvieną skolą administruoja skirtingas antstolis, tad neproporcingai didelė lėšų dalis skiriama sumokėti už antstolių paslaugas, o ne grąžinti skolas.

Taip pat siūloma leisti skoloms atskaičiuoti ne daugiau 20 proc. lėšų iš darbo užmokesčio ar išmokų, neviršijančių minimalios algos. Šiuo metu atskaitymai gali sudaryti iki 50 proc. Nuo pajamų, viršijančių minimalią algą, siūloma nuskaityti ne daugiau nei 50 proc., nors šiuo metu leidžiama iki 70 proc. Projekto autorių teigimu, dideli atskaitymai žlugdo skolininkus, skatina imtis nelegalaus darbo, slėpti pajamas.

Dar vienas siūlymas – neleisti išieškoti skolos iškraustant iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skola gali būti išmokėta per 24 mėnesius. Dabar terminas yra 6 mėnesiai, bet jis, aiškina D. Šakalienė, pernelyg trumpas. Būsto netekimas išstumia žmogų į užribį, dalis skolininkų dėl tokio reguliavimo tampa benamiais.

Panašias pataisas yra registravusi Teisingumo ministerija, tik jos siūlomi išskaičiavimai kiek didesni nei numatoma D. Šakalienės projekte.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, šiuo metu bendra išieškomų skolų suma siekia apie 3,8 mlrd. eurų.

Priimti pataisas skatina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, kurio platinamą peticiją yra pasirašę per 1200 asmenų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mokyklą baigę lietuviai ryžosi avantiūrai, nors aplinkiniai bandė atkalbėti (4)

„Mama, tėti, baigęs mokyklą iškeliausiu, studijuosiu vėliau“, – tokia, tėvus iš kojų...

Ilgiau nei planuota bendravę Trumpas ir Putinas rengia bendrą spaudos konferenciją atnaujinta 17:40 (540)

Pirmadienį Helsinkyje susitinka JAV ir Rusijos vadovai. Tai pirmasis dvišalis Donaldo Trumpo...

Didžiausios įgriuvos Vilniuje galėjo nebūti: miestiečiai buvo įspėję prieš 2 mėnesius (104)

Po praėjusią savaitę Vilnių nuplovusių liūčių vienoje vietoje susidarė įspūdinga ir...

Britanijoje panaudota nervus paralyžiuojanti medžiaga buvo kvepalų buteliuke (20)

Britas , apsinuodijęs Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „...

Emigrantų atostogos virto košmaru: grįždami į Lietuvą pakliuvo į keistą avariją (135)

Sekmadienio rytą, 10 val., Lenkijoje įvyko avarija, kurioje nukentėjo net penki lietuviai. Du iš...

Breste – neeilinis sujudimas: Maradona ištesėjo duotą pažadą ir atvyko į Baltarusiją apsaugoje – rimtai atrodantys, tatuiruoti vyrukai (45)

Pirmadienis Breste – ypatinga diena ne tik visam miestui, futbolo klubo „Dinamo“ bendruomenei,...

Skelbime – „namu“ virtęs II pasaulinio karo laikų bunkeris (64)

Slėptuvių, kurios apsaugotų kilus kariniam konfliktui, galėtų atlaikyti net ir tiesioginius...

Tai reikia pamatyti – keturių vaikų mama lėkštėse kuria meno šedevrus (2)

Keturių vaikų mama iš Honkongo Anne Widya neturi bėdų dėl to, kad jos vaikai ko nors nevalgo....

CNN: Trumpas neplanuoja stabdyti JAV karinių pratybų Baltijos šalyse (124)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas , pirmadienį pradėjęs derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru...

Kieme tvenkinį įsirengė vos už 34 eurus: beveik viską rado namuose

Kartais ką nors padaryti savo namuose reikia daugiau noro nei didelių investicijų. Lietuvių šeima...