Iš 878 registruotų mieste gimusių vaikų 457 berniukai ir 421 – mergaitė. O 2017-aisiais gimė daugiau mergaičių. Demografinės tendencijos ir toliau Aukštaitijos sostinei nesuteikia optimizmo – 2017 m. mieste gimė gerokai daugiau – 1015 mažųjų panevėžiečių.
L.Guokės teigimu, besikreipusių dėl vaikų registracijos tėvų pernai būta gausesnio būrio, tačiau paaiškėjus, kad dalis jų deklaravę gyvenamą vietą rajone, tėveliai nukreipti į rajono Savivaldybę, kur valstybės šimtmečio proga gavo dovanų kuponus mažyliui reikalingoms prekėms įsigyti.
Augs Bruknė ir Mėta
Tradiciškai netrūko naujagimiams duotų retesnių, įdomesnių vardų. Pernai Panevėžyje gimė Bruknė, Lilu, Tesa, Adeira, Deina, Nėja, Arielė, Iglė, Airinė, Neirita. Panevėžiečių šeimose augs Kvirinas, Rėtas, Tarijus, Domilis, Damiras. Daugumos šių mažylių abu tėvai – lietuviai.
Visgi populiariausi mergaičių ir berniukų vardai, pasak L. Guokės, nesikeičia.
„Berniukams suteikia daug hebrajiškų, šventų vardų, mergaitėms – daugiau lietuviškus, baltiškus“, – pastebi vedėja. Populiariausiais berniukų vardais išlieka Domas, Lukas, Aronas, Emilis, Dovydas, Joris, Gustas. Nemažai pernai gimusių panevėžiečių gavo Jono vardą. O 2018 m. gimusios mergaitės dažniausiai bus šaukiamos Mėta, Liepa, Smiltė, Emilija, Lėja, Amelija, Sofija. Šiemet Panevėžyje fiksuotas unikalus įvykis – gimęs ketvertukas. Pasak L. Guokės, 2018-aisiais Aukštaitijos sostinėje užderėjo ir dvynukų, ypač nemažai jų gimė metų pabaigoje. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pernai pasaulį išvydo net dešimt porų dvynių. O jauniausia mama tapo penkiolikmetė.
Tuokiasi daugiau
Ne pirmus metus mieste stebima nedžiuginanti demografinė padėtis – gimsta mažiau žmonių nei miršta. Praėjusiais metais amžino poilsio atgulė 1 228 panevėžiečių, o tai yra net pusketvirto šimto daugiau nei gimė kūdikių. Daugiau nei dvi dešimtys Panevėžio gyventojų mirė užsienyje. Liūdino ir kita statistika – pernai nutrūko net 8 nepilnamečių gyvybė.
Paguoda ta, jog 2017 metais mirčių mieste būta dar daugiau – 1 458.
O santuokų skaičius Aukštaitijos sostinėje išlieka stabilus. Pernai Mendelsono maršas skambėjo 580 panevėžiečių poroms. Tai tik viena daugiau nei 2017-aisiais. Septyniolika panevėžiečių aukso žiedus sumainė su užsienio piliečiais. „Turint omenyje tendenciją, kad Panevėžyje mažėja gyventojų, galima daryti prielaidą, kad tuokiamasi daugiau“, – svarsto L. Guokė.
75 procentai registruotų santuokų buvo civilinės, o 25 procentai – religinės. Toli gražu ne visada reikšmingam gyvenimo įvykiui jaunavedžiai renkasi savaitgalį. Pernai šeštadieniais mieste registruota 65 proc. santuokų, o likusios – darbo dienomis. Daugiausia tuoktuvių tradiciškai gražiausiu metų laiku – gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Pasak L. Guokės, anksčiau skyriaus darbuotojai matydavo kiek kitokią tendenciją – populiaresni mėnesiai vestuvėms būdavę rugpjūtis-rugsėjis.
Du vardai – retas reiškinys
Panevėžiui gero nežadančios demografinės tendencijos suteikia vilties rajonui. Praėjusiais metais rajone gimė 12-ka vaikų daugiau nei 2017-aisiais – 346.
Naujagimių būryje ir trys poros dvynių. „Vaikams suteikiami labai įvairūs vardai: ir labai seni lietuviški, ir naujesni, ir visiškai negirdėti“, – sako rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vyresnioji specialistė Zita Gasiūnienė. Anot jos, neįprastus lietuvio ausiai vardus dažniausiai gauna vaikai, gimę užsienyje arba tie, kurių vienas tėvų – užsienietis. Dalis tėvų mažyliams suteikia du vardus, nors tai gana retas reiškinys. Pastebėta, kad šitokią praktiką dažniau taiko mišrios šeimos. Paskutinė pernai rajone užregistruota mergaitė vardu Eglė. Pasak Z. Gasiūnienės, berniukams rajone 2018 m. suteikti Kajaus, Tajaus, Mato, Luko, Kipro, Nojaus, Gusto, Beno, Emilio, Gyčio vardai.
Taip pat gimė ne vienas Adas, Jonas, Dominykas, Jokūbas.
Rečiau sutinkamas Jorio vardas. Rajone augs ir Rokas, Šarūnas, Faustas, Valentinas, Adomas, Martynas, Ąžuolas, Armandas, Elijus. Pastarasis vardas, pasak Z. Gasiūnienės, gana retas. O dukras rajone registruoti tėveliai panoro šaukti Šantele, taip pat Lukrecija, Kamile, Rusne, Paula, Sofija, Emile, Fausta, Rugile, Kotryna, Lėja, Vilte, Elžbieta, Patricija, Karolina.
Rajone pernai gimė ir Olivija, Barbora, Elena, Izabela, Gabriela, Karilė, Magda, Melita, Unė Marija, Ona Liepa. Pasak Z. Gasiūnienės, šiais laikais naujagimėms Onos vardas suteikiamas ypač retai, o pernai jį gavo mergaitė, kurios tėtis užsienietis. Panevėžio rajone pernai susituokė 214 porų ir tai tik viena daugiau nei 2017 m. Kur kas sparčiau auga besiskiriančių rajono gyventojų gretos. 2017 m. rajone ištuokų registruota kiek daugiau nei šešios dešimtys, o pernai – jau daugiau nei 80.