aA
Artėjantys prezidento rinkimai gerokai skirsis nuo pastarųjų dvejų. 2009-aisiais lyderis buvo aiškus ir nė neprireikė antrojo turo, 2014-aisiais antrasis turas vyko, bet didelės intrigos taip pat nebuvo. O šiemet bus išties įdomu – Daukanto aikštėje tikrai įsikurs naujas politikas. Ar tai paskatins rinkėjus aktyviau reikšti savo nuomonę per rinkimus?
Ingrida Šimonytė, Gitanas Nausėda
© DELFI montage

Prie balsadėžių suplūs gausiau?

„Ko ten eiti, jeigu rezultatas ir taip aiškus?“ – taip dalies rinkėjų nuomonę apie pastaruosius prezidento rinkimus apibendrino sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys.

Kad ne visi matė daug prasmės balsuoti pastaruosiuose prezidento rinkimuose, sakė ir Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.

„Per praėjusius rinkimus buvo kaip ir aiškus nugalėtojas. Tai buvo jau antra kadencija ir tarsi niekam nekilo abejonių. Tai aišku, kad į tokius rinkimus eiti galbūt kai kas ir nematė prasmės“, – LRT.lt teigė jis.

V. Gaidys spėjo, kad į 2019-ųjų prezidento rinkimus turėtų ateiti daugiau žmonių: „Manau, kad ateis daugiau. Tiesiog dveji rinkimai iš eilės buvo tokie, kad dominavo vienas kandidatas – Dalia Grybauskaitė, – kiti kandidatai buvo neryškūs.“

Panašią prielaidą darė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė. Tarp to priežasčių ji be didesnės intrigos ir išaugusių gyventojų lūkesčių minėjo tai, kad rinkėjai jau senokai turėjo progą pareikšti palaikymą vienai ar kitai politinei jėgai.

„Nuo Seimo rinkimų praėjo jau nemažai laiko ir, manau, kad atėjo tas metas, kai žmonės nori išreikšti tam tikras savo pasikeitusias ar nepasikeitusias politines preferencijas. Prezidento rinkimai irgi yra ta proga“, – aiškino profesorė.

Tačiau, pasak jos, kol „valstiečiai“ nėra iškėlę savo kandidato, iki šiol neaišku, ar prezidento rinkimai atspindės partinę konkurenciją: „Dabar dėliojasi ne visai partinis formatas.“

VU TSPMI profesorė minėjo kolegos Mažvydo Jastramskio analizę, kuri parodė, kad dalis rinkėjų per rinkimus elgiasi skirtingai – vieną kartą ateina, kitą – neateina.

„Jeigu juos tuometinė pasiūla tenkina, jeigu jie pamato naują įdomų kandidatą arba partiją, rinkimuose sudalyvauja, bet jeigu nusivilia tuo pasirinkimu, vėliau vėl nebedalyvauja. [...]

Įdomu, kaip jie vertins šią situaciją – ar dabar yra dėmesio vertų kandidatų, ar ne. Aišku, dabar, bent jau pirmaujantys kandidatai, yra pakankamai nauji. [...] Sakyčiau, pakankamai pasiūlos, kuri galėtų tuos retkarčiais ateinančius žmones šį kartą patraukti prie balsadėžių“, – LRT.lt komentavo ji.

Svarbu net ir tai, koks bus oras

Tačiau ne viskas taip vienareikšmiška. Rinkimų aktyvumui įtakos turi įvairūs faktoriai, o daug iš jų dar nėra aiškūs. Kaip minėjo S. Spurga, pavyzdžiui, svarbi netgi tokia „žemiška“ aplinkybė, koks tądien bus oras.

Visi trys LRT.lt pašnekovai minėjo, kad labai reikšmingas faktorius ir tai, kas taps „valstiečių“ kandidatu.

Pasak S. Spurgos, pirmi du reitingų viršūnėje besirikiuojantys kandidatai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda – yra labai panašūs ir apeliuoja į tą patį rinkėjų ratą. Tad kairiųjų pažiūrų politikas galėtų pritraukti daugiau balsuojančiųjų.

Tą kairiąją nišą, pasak A. Ramonaitės, tarsi bando užimti G. Nausėda. „Bet jeigu liktų tokia situacija, kokia yra dabar, dalis kairiųjų rinkėjų gali jaustis keistokai, jeigu reikės rinktis iš dviejų dešiniųjų kandidatų“, – sakė ji.

S. Spurga pabrėžė, kad nė vienas kandidatas dar nėra surinkęs reikiamų 200 tūkst. parašų – tik juos pateikę jie taps realiais pretendentais ir pilnu pajėgumu galės pradėti vykdyti rinkimų kampaniją.

„Be abejo, tai [rinkėjų aktyvumą] lemia ir gyventojų nusiteikimas, rinkimų kampanijos skambumas ir patrauklumas, pačių kandidatų pasirinkimas. Daugelio šitų faktorių dar nežinome“, – sakė politologas. Pasak jo, skambios rinkimų kampanijos reklamuoja ne tik kandidatus, bet ir pačius rinkimus.

A. Ramonaitė taip pat minėjo, kad norą aktyviai dalyvauti prezidento rinkimuose gali užgožti jų gausa: „Supuola net treji rinkimai. O tai truputį išblaško dėmesį.“

Apsispręsti gali paskutinę minutę

V. Gaidys, remdamasis „Vilmorus“ gyventojų apklausomis, sakė, kad nežinančių, už ką balsuos, arba neplanuojančių balsuoti šiuo metu yra 35–40 proc. Toks rezultatas iš bendro konteksto, pasak jo, labai neišsiskiria.

„Tikrai nemaža dalis žmonių apsisprendžia, pavyzdžiui, rinkimų dieną“, – akcentavo V. Gaidys.

A. Ramonaitė taip pat minėjo, kad Lietuvoje yra nemažai rinkėjų, kurie sprendimą, ar balsuos ir už ką, atidėlioja iki pat paskutinių dienų prieš rinkimus. Šiuo aspektu, pasak politologės, skiriamės nuo šalių, kuriose demokratija turi gilesnes šaknis.

„Senesnėse demokratijose būna ne tiek daug žmonių, kurie iš anksto nežinotų, už ką balsuos, ir apie tai spręstų iš rinkimų kampanijos.

Bet Lietuvoje tai kuo toliau, tuo labiau matosi. Vis daugiau žmonių išankstinių nuostatų turi mažai ir, viena vertus, žiūri į agitaciją, kita vertus, pasitaria su savo aplinka ir girdi, kokios aplinkinių žmonių nuotaikos. Tada, tarsi banga, plūsteli vieno ar kito kandidato naudai prieš pat rinkimus. Manau, kad ir šiuo atveju gali būti panašiai“, – aiškino ji.

S. Spurga kalbėjo, kad kadangi kandidatų sąraše yra nemažai naujų veidų, rinkėjų nuomonė iki rinkimų gali pasikeisti dar ne kartą.

Prognozuojant, koks gyventojų aktyvumas bus per prezidento rinkimus, aišku viena – jie turėtų būti aktyvesni už kitus rinkimus. Kaip pabrėžė V. Gaidys, prezidento rinkimai aktyviausi buvo visada. Svari to priežastis, pasak jo, yra prezidento rinkimų formatas „vienas prieš vieną“, antrasis turas, kuris kiek primena sporto varžybas.

„Visose šalyse prezidento rinkimai (jeigu jie tiesioginiai), be abejo, yra svarbiausi, įdomiausi ir akcentuoti“, – pabrėžė jis.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Miško Broliai. Bebaimiu žmogumi vadintą Vaidilą KGB kankino ilgiau nei pusmetį: skausmo jau nebejutau (39)

Su Jonu Čeponiu susitikome jo namuose, Panevėžyje. 94-erių senolis pasitiko sėdėdamas...

Lietuviai atrado rojų Tenerifėje: kuria verslus ir pardavinėja nekilnojamąjį turtą pasakoja apie pasakišką pelną (52)

Sklando toks gandas – taip nusprendė lėktuvų ekipažai, – pasaulyje viso labo tik trys vietos,...

Istorija, kuri, deja, nesugalvota: biurokratai įkalino vyrą oro uoste 18-ai metų (76)

Jei praėję metai jums atrodo nesėkmingi, ko gero vertėtų pažvelgti į savo gyvenimą su didesniu...

Perspėjo: bankomate paliktų svetimų pinigų paėmimas prilygsta vagystei (170)

Policija sako, kad bankomate paliktų svetimų paėmimas prilygsta vagystei.

Pavasaris aplankys Lietuvą: žada virš 10 laipsnių šilumos (54)

Savaitgalį Lietuva džiaugsis ne tik Vasario 16 -ąją, bet ir nuostabiais orais, žada sinoptikai....

Miestai Sibire nusidažė juodai: socialiniuose tinkluose – siurrealistiniai vaizdai (246)

Kemerovo srities (pietvakarių Sibire) prokuratūra ėmėsi tikrinti pranešimus apie juodą sniegą...

Politinių reklamų perliukai: kai kurių lietuviai pamiršti negali iki šiol (80)

Politinė reklama, kurioje TS-LKD kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybę Goda Karazijaitė...

Naujo tyrimo rezultatai nustebino: moterų smegenys keleriais metais jaunesnės už vyrų (73)

Kaip rodo JAV mokslininkų atlikti skenografijos tyrimai, pagal tai, kaip degina kurą, moterų...

Po incidento oro uoste – skandalingas teisėjo nutarimas: pareigūnės peržengė visas ribas (396)

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirbantys muitinės pareigūnai gali specialiai provokuoti į...

Ispanijoje – neregėtas Laprovittolos pasirodymas, nuskalpavęs „Baskonią“ (5)

Madride tęsiasi lemiamos Ispanijos Karaliaus taurės krepšinio turnyro batalijos. Penktadienio...