Neformaliame premjerų susitikime, kuris tradiciškai kasmet vyksta Šiaurės Tarybos (ŠT) sesijos išvakarėse, buvo diskutuojama ir apie Kaliningrado srities demilitarizavimą. Šis klausimas vėl iškilo, rugsėjo viduryje į Lietuvą atklydus ir sudužus ginkluotam Rusijos naikintuvui "Su-27".
Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas susitikime pabrėžė, kad Kaliningrado demilitarizavimo klausimas rūpi ne tik Lietuvai.
"Kaliningrado demilitarizavimo klausimas nėra išgalvotas atskirų Lietuvos politikų klausimas. Be jokių abejonių, visų pirma, tai yra Rusijos valstybės reikalas, tačiau pasigirsta labai daug balsų apie tai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse", - sakė Lietuvos premjeras.
Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas "Su-27", ginkluotas keturioms "oras-oras" tipo kovinėmis raketomis, sudužo rugsėjo 15-ąją Šakių rajone, pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, maždaug už pusšimčio kilometrų nuo Kauno. Pilotas saugiai katapultavosi ir nusileido su parašiutu kaimyniniame Jurbarko rajone. Aukų išvengta, nes lėktuvas nukrito laukuose atokiau nuo gyvenviečių.
Naikintuvo katastrofą tyrusi tarpžinybinė komisija konstatavo, jog "Su-27" įskridimą į Lietuvos oro erdvę ir sudužimą nulėmė "techninių, organizacinių ir žmogiškų veiksmų visuma".
Šiaurės ir Baltijos premjerų susitikime aptarta ir dar viena Lietuvai opi tema - Rusijos ir Vokietijos susitarimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį aplenkiant Baltijos valstybes bei Lenkiją.
"Ne viena Lietuva neigiamai pasisako šiuo klausimu. Pasisako neigiamai ir Lenkija, Baltijos kaimyninės valstybės, nes mes tikėjomės, kad šitas dujotiekis galėjo eiti Baltijos jūros pakrante", - sakė A.Brazauskas.
Rugsėjo pradžioje Rusijos ir Vokietijos vadovai pasirašė susitarimą dėl dujotiekio, kuriuo į Vakarų Europą ketinama transportuoti Rusijos dujas, tiesimo Baltijos jūros dugnu. Baltijos šalys ir Lenkija siekė, jog dujotiekis būtų tiesiamas jų teritorija. Tokiu atveju, jos būtų garantuotos, jog Rusija nepanaudos prieš jas energetinės blokados ar nesiims manipuliuoti kainomis.
Šiaurės ir Baltijos šalių premjerų neformaliu susitikimu prasidėjo ŠT eilinė sesija, kurios oficialus atidarymas įvyks antradienį po pietų. Tarp Lietuvai rūpimų ŠT darbotvarkės klausimų - tolimesnio ŠT bei BA bendradarbiavimo planai, pozicija ŠT ir Baltijos valstybėms kaimyninių ne ES šalių - Rusijos, Baltarusijos - atžvilgiu, Baltijos jūros apsauga, kova su terorizmu ir prekyba žmonėmis.
Antradienį oficialiai atidaromoje 57-ojoje ŠT sesijoje svečių teisėmis dalyvauja ir Baltijos asamblėjos prezidiumo nariai, tarp jų - Lietuvos parlamentarai Valerijus Simulikas bei Valentinas Mazuronis.
1952 metais įkurta ŠT yra Šiaurės šalių tarpparlamentinio bendradarbiavimo forumas, kurį sudaro 87 parlamentarai iš Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Islandijos bei autonominių regionų - Alandų, Grenlandijos ir Farerų salų.
Nuo 1996 metų ŠT kiekvieną rudenį renkasi į eilinę sesiją.
Baltijos ir Šiaurės šalis, išskyrus Norvegiją ir Islandiją, vienija narystė ES.