Anot jo, Vyriausybė, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) turėtų įsikišti tik tais atvejais, jei savivaldybėms nepavyksta susitvarkyti pačioms.
„Kodėl mes geltoną režimą įvedėme prieš mėnesį? Būtent todėl, kad verslas turėtų saugią galimybę veikti. Būtent versle atsirado pirmieji atvejai. Tarkim, visa pamaina izoliuojasi. Kur buvo sistemos klaida? Tos pamainos darbuotojo sutuoktinis be jokio perspėjimo galėjo eiti į savo darbą ir toliau krėsti kitus. Mes Šiauliuose šitą vietą sutvarkėme ir iš karto galima turėti rezultatą. Šita vieta pati pavojingiausia“, – laidoje „Delfi diena“ sako A. Visockas.
„Būtent antrinis kontaktas yra pats didžiausias pavojus“, – akcentuoja Šiaulių meras.
Jis teigia apie tai kalbėjęs ir su premjero komanda, ir su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, tačiau nesulaukęs jokios reakcijos.
„Savu laiku mano šitas patarimas galėjo duoti milžinišką naudą. Šitą patarimą daviau, beje, tiek premjero komandai, tiek pačiam Verygai. Į tai nebuvo sureaguota“, – pasakoja A. Visockas.
Pasak jo, kadangi Šiaulių savivaldybė ribojimus įvedė prieš mėnesį, šiandien situacija sąlyginai suvaldyta.
„Mūsų visų pagrindinis tikslas yra, kad veiktų gamyba ir ligoninės. <...> Jau prieš mėnesį padarėme, kad 6–12 klasių mokiniai turi nuotolinį mokymą, ir jau prieš savaitę sugrąžinome 12 klasę, nes didysis pavojus praėjo. Dabar turim 1500 kontaktų per dieną – nulis problemų. Globos namuose – nulis problemų. Ten kur savivalda turi pilnas rankas, pas mus iš principo problemų nėra“, – tikina A. Visockas.
Mero nuomone, jam lengviau ir įtikinti žmones, kad ribojimų reikia laikytis, nes pavasarį aiškiai įvardijo, kurie iš jų – pertekliniai.
„Man sekasi susikalbėti su žmonėm, nes savu laiku, kai Lietuvoje buvo daromi pertekliniai ribojimai, kuriuos aš pavadinau „vienas miške naktį vis tiek turi būti su kauke“, aš demonstravau, kad tai perteklinis [ribojimas], todėl dabar man palyginus lengvai pavyksta įtikinti žmones laikytis tam tikrų ribojimų. Žmonės laikosi, nes logiškai supranta, ko reikia laikytis“, – aiškina Šiaulių meras.
A. Visockas tegia, kad pagrindinės klaidos buvo padarytos dar vasarą.
„Jeigu manęs paklaustumėt, kaip aš būčiau daręs, kad Kalėdos būtų šventė, būčiau daręs šitaip: liepos mėnesį pasakęs savivaldybėms, kad nuo šiol jūs atsakingos už Covid’o valdymą, duočiau galimybę tikrintis tam tikru masteliu ir viskas būtų išspręsta. Mūsų pagrindinė klaidą yra visiškai atsipalaidavusi vasara ir nepadaryti tam tikri paruošiamieji darbai siekiant suvaldyti antrąją bangą“, – aiškina jis.
Grubliauskas: džiaugsmo tikrai nėra
Tuo tarpu Klaipėdoje situacija visiškai kitokia – trečiadienį čia įvestas karantinas. Miesto meras Vytautas Grubliauskas sako suprantantis, kad tokia situacija neišvengiama, nerimauja, kad žmonės per daug atsipalaidavo. „Buvom pasiruošę beveik lygiai prieš savaitę, kadangi supratom, kad tai neišvengiama“, – laidoje „Delfi diena“ kalba V. Grubliauskas.
„Jeigu visi žmonės laikytųsi ribojimų, kurie galioja šiandien, toks sunkiai suvaldomas plitimas būtų gerokai mažesnis, bet daug kas į tai žiūri skeptiškai, kaukes užsideda tik paraginti. Čia yra didžioji bėda“, – įsitikinęs meras.
Anot jo, sprendžiant dėl ribojimų daugiau reikėtų klausyti medikų, specialistų, sprendimai turėtų būti ekspertiniai.
„Džiaugsmo [dėl karantino įvedimo] tikrai nėra. Suprantama, kad ribojimai sukelia pasekmes. Kita kalba, kiek jie būtini, kiek pertekliniai. Manau, reikėtų ieškoti racionalaus požiūrio. Ne politikų, o medikų, specialistų“, – kalba V. Grubliauskas.
Kita problema, pasak V. Grubliausko, ta, kad žmonės į ribojimus žiūri atsainiai, jų nesilaiko. „Galim įvedinėti pačius griežčiausius karantinus, bet jei žmonės žiūrės į juos pro pirštus, efektas bus tikrai ne toks, kokio visi tikisi“, – pabrėžia jis.
Įvedus privalomą registraciją restoranuose, kavinėse, baruose klaipėdiečiai, pasak mero, tvarkos laikosi, nors kai kurie žiūri skeptiškai: „Natūralu, žmonės žiūri pakankamai skeptiškai, bet didžioji dalis vis tik supranta, kad tai daroma ne iš neturėjimo ką veikti.“
Skundų meras pasakoja sulaukiantis ir iš mokytojų, ir barų, restoranų savininkų, taip pat sporto klubų savininkų bei renginių organizatorių. Meras neatmeta galimybės, kad vienos nuotolinio mokymosi savaitės moksleiviams gali neužtekti, o Kalėdų eglutę šiemet tikriausiai teks įžiebti nuotoliniu būdu.
„Ar užteks tos kitos savaitės nuotolinio mokymo, sunku kalbėti, matyt, parodys kitos savaitės statistika. Neatmesčiau galimybės, kad gali būti ir pratęsta“, – kalba V. Grubliauskas.
„Eglutė bus įžiebta, tikėtina, kad tai bus padaryta nuotoliniu būdu, Kalėdos tikrai ateis, bet reikia padaryti viską, kad jos ateitų ir išeitų saugiai“, – laidoje „Delfi diena“ sako jis.