Šiaulių bibliotekininkai žada visai uždaryti bibliotekas

Bibliotekų darbuotojai piktinasi, kad bene visą nepriklausomybės laikotarpį jie buvo beveik nevertinami, nors iš jų reikalaujama labai daug - jie baigę universitetus, kai kurie moka kelias kalbas, ne tik patys dirba, bet ir klientus moko dirbti keliomis kompiuterinėmis programomis, nuolat tobulinasi, kad atitiktų laikmečio reikalavimus, tačiau algos- vienos mažiausių šalyje, o pastaruoju metu sumažintos iki nekvalifikuoto pradedančio darbininko.

Šiaulietis bibliotekininkas Sergejus po sumažinimo gavęs algą ją pavadino bedarbio pašalpa.

Ilgiau kęsti tokios situacijos nebegalintys Šiaulių bibliotekininkai pagrasino, vos sužinoję, kad nėra iš ko mokėti algų, užrakins bibliotekas ir neis į darbą, nes pažadais nebetiki, o bedarbio pašalpai beveik prilygstanti alga – netenkina.

Profsąjungos įspėjo, kad viena kovos priemonių už darbą ir jam adekvatų ir sutartu laiku mokamą atlyginimą bus streikai.

Dar visai neseniai miesto administracijos direktorius Vladas Damulevičius, algų negaunančioms darželių darbuotojoms priekaištavęs, kad jos dėl to iš dalies pačios kaltos, mat nemoka taupyti, šį kartą bibliotekininkams dėl tokios pat situacijos kaltės nebevertė.

Išklausęs labai svarius bibliotekų darbuotojų argumentus politikas sutiko, kad visi jie pagrįsti.

Miesto administracijos direktorius net pripažino, kad taupyti, gaunant minimalią algą jau nebėra iš ko. Anot politiko, apie tai, kad algos nebus mokamos net tris mėnesius ir teks uždaryti bibliotekas , kol kas negali būti. Pinigų tikimasi rasti vasarą perskirstant biudžetą, kuris, esą renkamas geriau, nei planuoti pesimistiniai skaičiavimai.

Susitikime dalyvavusias profsąjungas šiek tiek šokiravo miesto valdžios teiginiai, esą ne vien bibliotekoms blogai, milijoninių skolų neatgauna vežėjai, šilumos tiekėjai...Pagyvenusi bibliotekininkė į tokius atsikalbinėjimus reagavo gan piktai. „O kaip man nuo to geriau gyventi, kai žinau, kad dar kažkas blogai gyvena?“ - ironizavo bibliotekininkė.

Profsąjungų atstovas premjerą Andrių Kubilių pavadino jungtinės profesinės sąjungos krikštatėviu, mat A. Kubiliaus diržų veržimo politikai įgavus pagreitį ir sparčiai skurstant žmonėms, pradėjo steigtis profsąjungos, padaugėjo raginimų ne kentėti, o spręsti problemas.

Anot profsąjungų, negalima šalies ekonominio pablogėjimo pasekmių suversti ant pensininkų , biudžetininkų ir gaunančių mažiausias algas, kurie dar ir verčiami mokėti už pabrangusią elektrą, šildymą ir kitas paslaugas.