„I. Gridnevas, intensyviai kviesdamas nukentėjusįjį, turėjo tikslą ne draugiškai su juo išgerti, o atkeršyti už žmonos išprievartavimą“, – konstatavo teisėjo Lino Šiukštos pirmininkaujama Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Už tai, kad bendrininkaudami nužudė sugėrovą, I. Gridnevas buvo nuteistas kalėti 10 metų 6 mėnesiams, o E. Voiniušas – 9 metams. Be to, jie nukentėjusiojo šeimai įpareigoti sumokėti daugiau kaip 17 tūkstančių eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei daugiau kaip 6,5 tūkst. Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą ligoninėje.
Bylos duomenimis, vilnietis Jaroslavas buvo sumuštas dar 2020 m. gruodžio 8 d. vakarą Vilniuje, netoli Kuršių gatvės esančiame miškelyje. Į čia jį išgerti pakvietė I. Gridnevas – vyras prieš kelias dienas sužinojo, kad prieš daugybę metų Jaroslavas išprievartavo jo žmoną. Apie tai jis išgirdo iš vieno bičiulio, kuriam buvo prasitarusi šio žmona. Tiesa, pačiam sutuoktiniui ji apie įvykį, kai šio draugas panaudojo seksualinę prievartą, moteris nesakė.
Miškelyje vyrai išgėrė, o tada ir kilo konfliktas – I. Gridnevas panoro išsiaiškinti, kodėl Jaroslavas lindo prie jo žmonos. O šis ir neneigė, kad buvo ja permiegojęs.
Kas įvyko toliau, žino tik I. Gridnevas ir kartu su juo girtavęs E. Voiniušas, tačiau jų pasakojimai yra labai prieštaringi, todėl teismas nustatė, kad jie veikdami bendrininkų grupėje nukentėjusiajam kartu sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, iš kurių mažiausiai du smūgius į galvą ir vieną smūgį į dešinį šoną. Dėl to Jaroslavui lūžo šonkauliai, skruostikaulis, nosis, žandikaulis, o po galvos smegenų kietuoju dangalu išsiliejo kraujas, dėl ko vyras paniro į smegenų komą ir nuo patirtų galvos sužalojimų praėjus daugiau kaip trims savaitėms mirė gydymo įstaigoje.
Abu baudžiamojon atsakomybėn patraukti vyrai pripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį, tik I. Gridnevas bandė įrodyti, jog jo suduoti smūgiai negalėjo sukelti mirties. Maža to, jis pareiškė, kad tądien, kai Jaroslavas buvo sumuštas, jis sirgo koronavirusu, todėl esą dėl šios pavojingos infekcijos ligoninėje galėjo ir mirti, nes jam buvo kilęs plaučių uždegimas, pasireiškęs progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.
I. Gridnevas taip pat nesutiko, kad turėjo motyvą smurtauti prieš Jaroslavą, nes šis prieš daugelį metų buvo išprievartavęs jo sutuoktinę.
„Taip, su Jaroslavu prieš kelias dienas iki įvykio buvome apsipykę, tačiau tikrai ne dėl žmonos, nes apie išprievartavimą aš tuo metu dar nieko nežinojau, – aiškino I. Gridnevas. – Tą dieną susipykome tik todėl, kad aš nenorėjau, kad jis kartu su mumis gertų ir lįstų į mano automobilį.“
Nuteistasis taip pat pabrėžė, kad apie tai, jog Jaroslavas buvo išprievartavęs jo žmoną, pirmą kartą išgirdo būtent per išgertuves miškelyje.
„Anksčiau apie tai aš nieko nežinojau, todėl ir nebuvo jokio išankstinio plano sumušti Jaroslavą“, – sakė jis.
Vyras tikino, kad traukdamas Jaroslavą iš automobilio jam sudavė keletą smūgių į nugaros ar šono sritį, tačiau esą į galvą jo nemušė. O į galvą, anot jo, nukentėjusiajam sudavė kartu girtavęs E. Voiniušas, todėl esą jis turėtų būti išteisintas dėl nužudymo bendrininkaujant. Be to, jis buvo įsitikinęs, kad nepagrįstai buvo nubaustas griežtesne bausme nei jo bendrininkas.
„Teismas nusprendė, kad būtent aš buvau kažkoks tai organizatorius, o E. Voiniušo vaidmuo buvo antraeilis ir todėl jam skirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, – skųsdamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį nurodė I. Gridnevas. – Manau, kad sunkinanti aplinkybė bendrininkavimas turėtų būti panaikinta ir net jei neįmanoma nustatyti, nuo kurio smūgių mirė nukentėjusysis, man skirta bausmė neturėtų skirtis nuo bausmės, kurią teismas skyrė mano tariamam bendrininkui E. Voiniušai. Teismas turėtų įvertinti ir tai, kad aš esu vedęs, turiu keturis mažamečius vaikus ir iki suėmimo juos išlaikiau.“
Nemažai dėmesio savo skunde I. Gridnevas skyrė ir savo sutuoktinei, dėl kurios liudijimo teisme policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl melagingų parodymų davimo – įtariama, kad bandydama išgelbėti sutuoktinį nuo gresiančios baudžiamosios atsakomybės, moteris su juo suderino parodymus ir dėl patirto psichologinio smurto melagingai apkaltino policijos pareigūnus.
„Jokio spaudimo žmonai nedariau, jokių parodymų nederinau, visą laiką tik prašiau, kad ji pasakytų tiesą apie įvykį, – nurodė nuteistasis. – Priešingai, pagal jos pasakojimą ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas psichologinis spaudimas, buvo grasinama, kad gali būti patraukta atsakomybėn kaip bendravykdytoja, buvo grasinama atimti vaikus ir vien todėl ikiteisminio tyrimo metu ji davė neteisingus parodymus.“
Anot vyro, per apklausą sutuoktinė parodymus pasirašė jų neskaičiusi, nes esą „prieš tai spaudimą patyrė iš operatyvinio darbuotojo, kuris, veždamas ją apklausai, galimai jai grasino ir davė suprasti, kad jei ji neduos parodymų prieš savo vyrą, tai gali būti pati patraukta baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininkė, iš jos bus paimti vaikai ir pan.“.
„Vien jau liudytojo paėmimas iš namų ir vežimas apklausai, paliekant mažamečius vaikus, vertintinas kaip aiškus psichologinis spaudimas“, – aiškino jis.
„Aš savo kaltę pripažinau, suvokiu savo veiksmų neigiamas pasekmes, nuoširdžiai gailiuosi, įkalinimo įstaigoje lankau kursus apie alkoholio daromą žalą“, – teismui nurodė dviejų vaikų tėvas.
Tačiau abiejų nuteistųjų skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti – apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nekyla abejonių, kad I. Gridnevas ir E. Voiniušas nužudė kitą žmogų bendrininkaudami.
Teisėjai įvertino ne tik abiejų nuteistųjų, bet ir liudytojų parodymus, taip pat atsižvelgė į tyrimo metu slapta užfiksuotus pokalbius telefonu. Vieno jų metu I. Gridnevo sutuoktinė su E. Voiniušiu tarėsi, kokius duoti parodymus, šis jai pažymėjo, kad neprisipažins, jog nužudė Jaroslavą, tačiau tuo pabrėžė, kad su juo buvo pasielgta „pagal taisykles“.
Kad sumušė Jaroslavą, E. Voiniušas taip pat buvo prisipažino Jaroslavo seseriai, kuriai jis taip pat pagrasino, jog jeigu ši pasiskųs policijai, šią ištiks brolio likimas.
„Man naktį buvo skambinta iš nepažįstamo numerio, – teisme kalbėjo Jaroslavo sesuo. – Ryte perskambinau, atsiliepė mergina, ji pasakė, kad Jaroslavas komoj, ligoninėj. Jį sumušė.“
Sužinojusi, kas smurtavo prieš jos brolį, moteris nusprendė pati su jais pasikalbėti ir gavo E. Voiniušo telefono numerį, nors anksčiau jo nepažinojo: „Paskambinau jam, jis atsiliepė. Klausiu, tu žinai, ką tu padarei. Sako taip, žinau, teisingai padariau.“
Anot nukentėjusiosios, E. Voiniušas po to numetė ragelį, tačiau po kelių valandų vėl perskambino: „Jis tada man sako, kad nelįsčiau, kur nereikia, nes bus man taip pat. Sako, Naujininkuose vaikščiok atsargiai.“
Nužudytojo sesuo netikėjo nužudymu kaltinamų vyrų kalbomis, esą brolis sumuštas buvo dėl prieš dešimtmetį įvykdyto išprievartavimo. Ji papasakojo, kad nesutarimų priežastis galėjo būti ir kita.
„Jis man sakė, kad jį vadinami draugai buvo išvežę į mišką, liepė kasti duobę, – sakė ji. – Ir po to jis yra prašęs duoti 3 tūkst. eurų. Jie kažkada visi draugiškai užsiiminėjo aferomis ir kažkokių pinigų nepasidalino.“
Tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė, o atmesdamas I. Grindevo skundo teiginius, kad Jaroslavas galėjo mirti, nes sirgo koronavirusu, nurodė, jog ekspertai savo išvadose nustatė, kad jo mirties priežastis – patirta sunki galvos trauma.
„Nors Jaroslavas mirė nuo galvos sumušimo pasėkoje išsivysčiusių komplikacijų, t. y. kvėpavimo nepakankamumo, tačiau šias komplikacijas sukėlė ne COVID-19 infekcija ir ne kokios nors kitos aplinkybės, o tas komplikacijas sukėlė pačių nuteistųjų nukentėjusiajam padarytas galvos sumušimas“, – pabrėžė teismas.
Anot teisėjų, nors byloje nenustatyta, kuris iš nuteistųjų sudavė Jaroslavui ne mažiau kaip du smūgius į galvą ir vieną į šoną, tačiau nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo abu.
Be to, teismo teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad I. Gridnevas iš anksto planavo sumušti Jaroslavą.
„Dar iki įvykio I. Gridnevas žinojo apie žmonos išprievartavimą ir įvykio metu jis kartu su E. Voiniušiu veikė turėdami išankstinį susitarimą sumušti Jaroslavą“, – teismo teigimu, I. Gridnevo sutuoktinė vyrui nebuvo sakiusi apie išprievartavimą, tačiau apie tai pasakojo kitam pažįstamam, iš kurio I. Gridnevas ir galėjo sužinoti, kad Jaroslavas kažkada išprievartavo jo žmoną.
