„Ugniavandenis“ – už milžinišką sumą

Ugniagesių gelbėtojų mokykla 2016 metų vasario mėnesį pasirašė viešojo pirkimo sutartį su konkurso laimėtoja, įmone VŠĮ „Rieduliai“. Skluptūrą kūrė žymus menininkas Tadas Gutauskas. Viešasis pirkimas skelbė, jog perkamas „skulptūros, ugniagesio gelbėtojo profesijai įprasminti, sukūrimas ir įgyvendinimas“. Sutarties vertė – 68 909 eurai.

Už tokią sumą skulptūra „ugniagesio gelbėtojo profesijai įprasminti“ visai neseniai buvo pastatyta ne miesto teritorijoje, o nuošaliame Valčiūnų kaime, Ugniagesių mokyklos teritorijoje.

Viešojo pirkimo sutartyje rašoma: „Skulptūros koncepcija: simbolis, įprasminantis ugniagesio gelbėtojo profesiją, asociatyvus, prasmingas, atpažįstamas, modernus.“ Pastatytoje žmogaus formos skulptūroje vienoje rankoje galima matyti ugnį, kitoje vandenį. Skulptūra pavadinta „Ugniavandeniu“.

Mano, kad prie šios skulptūros važiuos įsiamžinti net užsieniečiai

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas Valdas Krulikauskas DELFI teigė, kad tai yra menas, prie kurio važiuos įsiamžinti ir užsieniečiai.

„Idėja buvo brandinama jau gana seniai. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nelabai ir turi kuo pasidžiaugti, kad ugniagesio gelbėtojo profesija būtų įamžinta ar kažkas panašaus. Nors kaimyninėse šalyse tai labai dažnas atvejis, kai stovi paminklai ugniagesio gelbėtojo profesijai, didvyriams, pasižymėjusiems gaisre.

Pas mus daugiausiai buvo iš medžio išdrožtos statulėlės, kurios supūva, nuo lietaus, nuo saulės. Čia buvo ne ugniagesių gelbėtojų mokyklai šita skulptūra planuojama, o visai valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai“, - kalbėjo V. Krulikauskas.

- Kaip pasirinkta skulptūros vieta?

- Ji buvo pasirinkta su tam tikra intencija, kad ten bent kartą apsilanko kiekvienas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas.

- Tai galbūt ugniagesiams geriau būtų statyti skulptūrą ten, kur žmonės matytų, kažkokioje populiarioje vietoje?

- Ta vieta nuo žmonių neslepiama. Žmonių srauto ten nėra, bet pas mus mokosi ir žmonės, kurie ne mūsų tarnybos. Ateityje, kai bus pabaigta mūsų infrastruktūros plėtra Valčiūnuose, bus didžiuliai srautai ir tų, kurie civilinės saugos žinių semiasi. Pas mus dažnai būna ir moksleivių ekskursijos.

Jeigu būtų pastatyta kažkokioje miesto aikštėje, ji tiesiog pasimestų tarp pastatų urbanizuotoje aplinkoje. O čia yra išskirtinė mūsų šventovė.

- 69 tūkstančiai eurų jums ne per daug atrodo už skulptūrą? Gal gaisrininkai turėtų kaip prasmingiau tuos pinigus panaudoti?

- Tiesą sakant, mes puoselėdami šitą idėją laukėme tokių klausimų ir iš jūsų. Jūs vaikštote į teatrą, muziejus? Gal geriau neiti į teatrą, o nusipirkti dešros kilogramą? Čia lygiai toks pats klausimas. Kam nereikalingas maistas? Bet tada visuomenė yra pasmerkta žlugti, jeigu spjauti į meną, spjauti į dailę, į muziką.

- Bet žiūrėkite, jeigu aš neturiu už ką nusipirkti dešros, aš į teatrą tikrai neisiu. Klausimas ar gaisrininkai iš tiesų turi labai daug lėšų ir gali statytis skulptūras?

- Aš supratau jūsų užuominą. Mes pavyzdžiui, niekuomet nesiekėm kažko perteklinio. Jūs galite atlikti nors ir žurnalistinį tyrimą, savo metu mes organizavom viešųjų pirkimų konkursą specialaus fizinio parengimo kompleksui su baseinu narams mokyti. Čia buvo europinis projektas. Pirmas mūsų konkursas buvo kai kaina buvo daugiau nei 16 milijonų litų. Mes anuliavom tą konkursą, skelbėm jį iš naujo ir pasistatėme tą patį kompleksą už 11 milijonų. Mes niekuomet nešvaistėme lėšų veltui ir skaičiuojame kiekvieną centą.

Iš mūsų tų 68 tūkstančių eurų kažkam bus gražu. Aš esu įsitikinęs, mes turime daug svečių iš užsienio, tai čia bus vieta, kur kiekvienas norės pasižiūrėti, įsiamžinti. Galbūt neatsimins, kur jie buvo, bet prisimins, kad čia stovi ta skulptūra ir kaip ji atrodo.