aA
Vasaros ir žiemos laiko atsisakymas turėtų teigiamos įtakos Lietuvos gyventojų sveikatai, tačiau dėl tokio sprendimo Europos Komisija prieš Lietuvą galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.
Sezoninio laiko atsisakymas būtų palankus žmonių sveikatai, bet grėstų ES sankcijos
© Shutterstock nuotr.

Tokios specialistų nuomonės pateiktos Seimo komitetams, svarstantiems du nutarimo projektus, kuriais Vyriausybei siūloma atsisakyti laikrodžių rodyklių sukimo dukart per metus.

Balandį parlamentarai priėmė rezoliuciją dėl sezoninio laiko atsisakymo ir po pateikimo pritarė dviem nutarimo projektams, kuriais siūloma likti gyventi vasaros arba žiemos laiku. Pastaruosius ir svarsto Seimo komitetai.

Valstybinio psichikos sveikatos centro Ekonomikos komitetui pateiktoje išvadoje teigiama, kad specialių tyrimų, kokią įtaką žmonių psichikos sveikatai daro vasaros laiko taikymas, Lietuvoje nėra daryta. Tačiau remdamiesi užsienio kolegų žiniomis, Lietuvos psichiatrai tvirtina, kad laikrodžio rodyklių sukimas dukart per metus neigiamai veikia žmogaus psichiką.

"Nuolat kaitaliojant laiką, biologinis ir astronominis laikas ima nesutapti, sutrikdomas miego-budrumo ritmas, dažnėja nuotaikos svyravimai, išryškėja lėtinis nuovargis, depresijos, kurių ypač padažnėja pavasarį ir rudenį, t. y. jų pikai sutampa su sezoniniu astronominio laiko keitimu", - rašoma Valstybinio psichikos sveikatos centro išvadoje.

Anot jos, "nestabilus laikas laužo įprastinį biologinį ritmą ir įneša papildomą nestabilumo faktorių į psichologinę atmosferą visuomenėje".

"Manome, kad sezoninio laiko kaitaliojimo atsisakymas leistų išvengti daugelio negalavimų, kurie išryškėja, keičiant įprastus gyvenimo stereotipus. Valstybė turėtų gyventi laiku, atitinkančiu jos geografinę padėtį ir laiko juostą, o laikrodžio rodmenys turėtų atitikti astronominį laiką", - sakoma psichiatrų pateiktoje pozicijoje.

Tuo metu Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto specialistai pabrėžė nepritariantys, kad Lietuva liktų gyventi vasaros laiku, "nes tai neatitiktų valstybės geografinės padėties ir laiko juostos".

Europos teisės departamentas įspėja, kad ne Lietuvos valdžios valioje spręsti dėl sezoninio laiko atsisakymo. Tokie sprendimai, anot jo, "priklauso Europos Sąjungos, o ne valstybių narių kompetencijai".

"Lietuvos Vyriausybė galėtų nebent pasiūlyti Europos Komisijai pakeisti direktyvą kartu pateikdama moksliniais tyrimais pagrįstą nuomonę dėl sezoninio laiko netaikymo", - tvirtina teisininkai.

Jie atkreipė dėmesį, jog tvirtinimai esą baigė galioti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl vasaros laiko susitarimų yra netikslūs. Mat minėtame dokumente Europos Komisija įpareigota paskelbti analogišką komunikatą kas penkerius metus, todėl 2011-ųjų pabaigoje arba 2012-ųjų pradžioje bus paskelbtas naują komunikatas, kuriame bus nurodyta vasaros laiko pradžia ir pabaiga 2012-2015 metų laikotarpiui.

"Galiausiai norėtume priminti, kad dėl netinkamo ES teisės įgyvendinimo Komisija prieš Lietuvą gali pradėti pažeidimo procedūrą", - įspėjo Europos teisės departamentas.

Dabar Lietuvoje vasaros laikas, laikrodį pasukant valanda į priekį, įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Lietuvoje vasaros laikas Vyriausybės nutarimu kasmet įvedamas nuo 2003-iųjų, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų.

Daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 metais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 metais įsigaliojusi septintoji direktyva.

Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis - į antrąją laiko juostą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vokietija skambina pavojaus varpais dėl žmonių, kurių visai nepasiekia COVID-19 perspėjimai: užsimenama ir apie rytų europiečius skubiai pradėtas bandomasis projektas (142)

Kai vasario viduryje didžiausias Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė informaciją, jog tarp...

Atvejų mažiau, bet „biuletenių“ rekordas užfiksuotas pernai balandį – kokios priežastys tai lėmė? (9)

„ Sodra “ pernai fiksavo rekordinius išrašomų nedarbingumo pažymėjimų, vadinamųjų...

Vaidas Mikaitis | D+

Raudonųjų žibintų kvartale apsilankiusius lietuvius nustebino geidulių tenkinimo tvarka: pasijutome tarsi sporto salėje

Vienas protingas žmogus yra pasakęs, jog jei rašytojas nori būti gerai skaitomas, jis turi...

Žiaurumu visą Lietuvą šokiravęs 17-metės žudikas per daug kentėjo, todėl gaus solidžią kompensaciją (415)

Dėl įvykdyto šaltakraujiško nusikaltimo daugiau kaip prieš dešimt metų visą Lietuvą...

Po kvietimo panaudoti 100 „Litexpo“ likusių dozių – būrys norinčiųjų pasiskiepyti papildyta (543)

Šeštadienį likus 100 „ AstraZeneca “ dozių, Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis...

Naktį Vilniuje užsiliepsnojo į kelio atitvarą atsitrenkęs „Seat“ (7)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Vilniuje, Geležinio Vilko g., išvažiavęs iš tunelio,...

Šaltus pavasario orus staigiai pakeis vasariška šiluma (9)

Sulaukėme dar vienos šaltos gegužės nakties. Sekmadienio rytas auš taip pat vėsus, bet dieną...

XX amžiaus pradžioje gimęs interjero stilius, kuris mūsų namų nepalieka iki šių dienų: skoninga ir ne pigi elegancija (25)

Minimalistinis stilius pradėjo formuotis praėjusio amžiaus pradžioje. Tam neginčijamos...

Netrukus bus viešai skelbiamos vyrų ir moterų algos įmonėse: 4 patarimai darbdaviams (94)

Siekiant mažinti algų atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, „Sodra“ skelbs...

Intymi išpažintis: man 25-eri ir aš lig šiolei nežinau, kas yra orgazmas (79)

Kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“, t....