Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.

Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies Vakarų (Klaipėdos ir Telšių apskrityse) bei Rytų regionuose (Vilniaus ir Utenos apskrityse).

Kas dešimtas suaugęs šalies gyventojas atsakė, kad jam tai nesvarbu, neaktualu arba neturi aiškios nuomonės, kurį variantą pasirinkti. Taip dažniau atsakė jaunimas iki 30 metų, besimokantis jaunimas, vadovai ir pensininkai, nedirbantys gyventojai.

Tokį nuomonių pasiskirstymą parodė reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa, kurioje buvo apklausti 1029 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Respondentai buvo atrinkti pagal metodiką, leidžiančią atspindėti visų šalies gyventojų pagal pagrindines socialines demografines charakteristikas (gyvenamą vietovę, lytį, amžių ir pan.) nuomonę. Tyrimas vyko 108 atrankos taškuose.

Sukaupta informacija bus naudinga Lietuvai diskutuojant su Baltijos regiono šalimis dėl galutinio bendro apsisprendimo.

Baltijos šalių ministrai pirmininkai pirmadienį (gruodžio 17 d.) Vilniuje sutarė išlaikyti bendrą laiko juostą, kai ES atsisakys kasmetinio laikrodžių sukiojimo - tikėtina, tai įvyks ne anksčiau kaip 2021 metais.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, laiko sukiojimo klausimas nukeltas į 2021 metus. Prie kurio laiko - vasaras ar žiemos - pasirinks pasilikti valstybės dar nėra aišku, nes pirmiausia tai turi būti suderinta su gyventojų norais.

,,Dėl laiko kaitaliojimų sprendimai atidėti į 2021 metus. Šiandien su ministrais diskutavome bei apsikeitėme nuomonėmis, kokios yra visų valstybių narių gyventojų nuomonės. Pozicijos yra tos, kad bendras laikas nebūtų kaitaliojamas. Antra pozicija, kad visos trys valstybės būtume toje pačioje laiko juostoje“, - po susitikimo su Latvijos bei Estijos premjerais teigė S. Skvernelis.

Lietuvos premjerui pritarė tiek Latvijos premjeras Maris Kučinskis, tiek Estijos premjeras Juris Ratas.

,,Reikia išvengti tokių situacijų, kai vienose šalyse yra vienas laikas, o kitose kitas. Palaikau likti prie vienos laiko juostos. Tai būtų protingas sprendimas. Estija palaiko ir tą mintį, kad laikas būtų tas pats visame Baltijos regione. Tikimės, kad ir Suomija galėtų pasirinkti tokį sprendimą“, - teigė Estijos ministras pirmininkas.

Šių metų vasarą Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Lietuvos bei Suomijos prašymus, dėl sezoninio laiko keitimo surengė viešą ES gyventojų apklausą, kurioje didžioji dalis - 84 proc. respondentų pritarė, kad būtų atsisakyta laiko keitimo. Atsižvelgdama į viešosios konsultacijos rezultatus, šių metų rugsėjo 13 d. Europos Komisija pasiūlė ES mastu panaikinti sezoninį, t. y. vasaros ir žiemos, laiko keitimą.

Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Vasaros laiko įvedimo ES tvarkaraštis buvo nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų, siekiant užtikrinti sklandų ES vidaus rinkos veikimą.