aA
Vladimiro Putino nuostatos apie Ukrainą remiasi istoriniu konceptu, kuris pirmą kartą buvo išdėstytas 1674 m. rašytiniame slavų veikale „Synopsis, arba trumpas pasakojimas apie rusų liaudies pradžią“.
© AFP/Scanpix

Kaip teigia buvęs V. Putino patarėjas Andrejus Illarionovas, pagal šį senovinį konceptą rusų liaudis yra suskilusi į tris šakas – didžiuosius rusus, mažuosius rusus ir baltuosius rusus. Jie galiausiai turi būti suvienyti į vieną valstybę.

Ši idėja, pasak A. Illarionovo, atgimė šiuolaikinėje Rusijoje. Dėl šios priežasties Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nelaiko ukrainiečių savarankiška tauta ir nemano, kad Ukraina iš principo turi teisę egzistuoti. Tiesa, galiausiai išimtis padaryta vakarų ukrainiečiams.

„V. Putino požiūriu, nėra tokios tautos kaip ukrainiečiai, jis mano, kad tai tokie patys rusai. Tokia buvo pirminė prielaida. Paskui jis priėjo prie išvados, kad gal vakarų ukrainiečiai, arba zapadencai, kurie gyvena Galicijoje ar Voluinėje yra specifinė grupė, prie kurios formavimosi Pirmojo pasaulinio karo metais prisidėjo Austrijos specialiosios tarnybos, paskui Lenkijos. Taigi, jis nusprendė: gerai, tam tikra prasme tai atskira tauta, bet visi likę yra didžiosios rusų tautos dalis“ - interviu DELFI pasakojo A. Illarionovas.

A. Illarionovas viešėjo Vilniuje vykusiame neformaliame Rytų Europos studijų centro surengtame intelektualų forume apie šiuolaikinę Rusiją.

Kijeve gimė svarbus veikalas

A. Illarionovas pasakoja, kad veikalas „Synopsis“ buvo parašytas Kijeve 1674 m. – praėjus dvidešimčiai metų po Pereslavlio sutarties, pagal kurią Ukrainos kazokai pasiprašė Maskvos didžiosios kunigaikštystės globos ir kairiakrantė Ukraina buvo prijungta prie Rusijos.

Lietuva ir Lenkija aptariamu laikotarpiu buvo sudariusios uniją, tačiau jungtinės valstybės politiniam elitui nepakako politinės valios ir įžvalgumo pertvarkyti Abiejų Tautų Respublikos į Trijų Tautų Respubliką, trečia lygiateise tauta pripažįstant stačiatikius kazokus arba ukrainiečius.

1648 m. kilo didžiulis kazokų sukilimas, vadovaujamas Bogdano Chmelnickio. Sukilimai baigėsi tuo, kad kazokai metėsi į Rusijos glėbį. Rusijos imperijai sustiprėjus Abiejų Tautų Respublika galiausiai buvo padalinta.

Pasak A. Illarionovo, Kijeve pasirodęs senovinis veikalas yra vienas svarbiausių Rusijos užsienio politikos ideologijos pagrindų.

Andrejus Illarionovas
Andrejus Illarionovas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Jis nėra gerai žinomas nei jums, nei Rusijos gyventojams. Jeigu rusų paklaustumėte gatvėje apie „Synopsis“, jie pasakytų, kad niekad apie tai negirdėjo. Šis dokumentas žinomas tik mažam istorikų ratui“, - sakė buvęs V. Putino patarėjas, šiuo metu dirbantis Vašingtone įsikūrusiame Cato institute.

Anot A. Illarionovo, Abiejų Tautų Respublikoje šiuolaikinių ukrainiečių pirmtakai jautė svetimumą katalikams lenkams ir lietuviams, nes buvo stačiatikiai ortodoksai.

„Dabar mes negalime suprasti religijos svarbos tais laikais, bet tai buvo labai svarbus veiksnys. Kai pasirėmus religiniais skirtumais sutartis dėl trijų tautų valstybės nebuvo patvirtinta, ukrainiečiai pasijuto apleisti, jie nebuvo pripažinti nei lietuvių, nei lenkų ir galiausiai tai atvedė į B. Chmelnickio sukilimą Tas sukilimas buvo ilgas ir kruvinas: kai galiausiai kazokai suprato, kad neatlaikys puolimo iš Lenkijos, sudarė uniją su Maskva, o tai iš esmės pakeitė visą tuometinį politinį Rytų Europos peizažą ir, galiausiai, Žečpospolita buvo padalinta dalimis“, - pasakojo A. Illarionovas.

Kaip tekstas tapo užsienio politikos pagrindu

Taigi šiuo istoriniu laikotarpiu Kijeve dienos šviesą išvydo veikalas „Synopsis“, kuriame aprašomas slavų atsiradimas ir gyvenimo būdas, išdėstoma Kijevo Rusios istorija, aprašomos Maskvos kovos prieš mongolus, Krymo totorius, Lenkiją ir Lietuvą, keliama prielaida, kad Rusijos carai yra Kijevo Rusios kunigaikščių įpėdiniai. Kitaip tariant, veikalas pagrindžia Rusijos teisę valdyti ukrainietiškas žemes, kurios po Pereslavlio sutarties atiteko Maskvai.

Šiame istoriniame veikale, pasak A. Illarionovo, pirmą kartą suformuluojami didžiųjų rusų, mažųjų rusų ir baltųjų rusų terminai.

Andrejus Illarionovas
Andrejus Illarionovas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Taigi labiausiai išsilavinę ir protingiausi žmonės iš esmės priėjo prie išvados, kad nėra tokių tautų kaip ukrainiečiai ar baltarusiai (tiesą sakant, tais laikais baltarusiams vadinti buvo vartojamas terminas „litvin“). Jie nusprendė, kad yra trys vienos nacijos šakos: rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai. Todėl istorinė Maskvos misija yra jas suvienyti“, - pasakojo pašnekovas.

A. Illarionovo teigimu, aptariamas veikalas buvo toks populiarus, kad buvo perleistas keletą dešimčių kartų ir padėjo pagrindus ateities Rusijos užsienio politikai.

„Autoriai norėjo sukurti intelektinį ginklą, kuris turėjo padėti priešintis lenkams ir lietuviams. Tais laikais religija buvo pats svarbiausias dalykas, todėl žmonėms buvo svarbu, kad jie būtų pavaldūs tam pačiam patriarchatui, niekas nekreipė dėmesio į pilietines ar politines teises. Jiems buvo svarbu gyventi valstybėje su vieninga religija. Šis veikalas sukūrė intelektinį pagrindą Maskvos užsienio politikai keliems ateinantiems amžiams“, - sakė pašnekovas.

Maskvai įvykdžius istorinę misiją ir po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų suvienijus slaviškas žemes veikalas „Synopsis“ buvo užmirštas.

Sena idėja atgimė ir evoliucionavo V. Putino galvoje

„Tačiau apytiksliai prieš vienuolika metų Rusijoje atgimė sena idėja, kuri galėjo būti pritaikyta naujai situacijai. Kai kurie žmonės pradėjo sakyti, jog nėra normalu, kad Rusija, Ukraina ir Baltarusija yra atskiros valstybės, jei jose gyvena ta pati tauta. Bėda tik ta, kad didžiąją tėvynę suskaldė piktosios jėgos, bet jau dabar ne Lenkija ir Lietuva, o JAV ar Europos Sąjunga. Jų nuomone, tai neteisinga. Ir nepriimkite to kaip juoko, tai absoliučiai rimtas dalykas. Jei mes XXI amžiuje manome, kad ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai yra atskiros tautos, tai šiems žmonėms tai viena tauta“, - sakė A. Illarionovas.

Buvęs Rusijos prezidento patarėjas teigia, kad šiuo senu-nauju konceptu ir vadovaujasi V. Putinas, kišdamasis į Ukrainos vidaus politikos reikalus.

„Jūs klausiate apie tikslą - ir aš jums pateikiu intelektinį ir ideologinį jo veikimo pagrindą. Moderniems žmonėms tai gali skambėti labai keistai, bet tik ne V. Putinui“, - sakė A. Illarionovas.

Andrejus Illarionovas
Andrejus Illarionovas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jis pateikė analogiją su nacių lyderiu Adolfu Hitleriu, kuris irgi siekė sutelkti vokiečių apgyvendintas teritorijas ir 1938-1939 m. prisijungė Austriją, Sudetų kraštą bei Klaipėdos kraštą.

Pasak pašnekovo, V. Putino mąstymą apie vieną išskaidytą tautą dar labiau sustiprina paprastas faktas, kad Ukrainoje ir Baltarusijoje didelės visuomenės grupės kalba rusiškai.

„Žmonės manęs dažnai klausia: V. Putinas pasiėmė Krymą, ar jam to pakaks, ar jis eis toliau? Ar pasiims Donbasą ir čia sustos, ar judės toliau? Kokie jo ilgo ar trumpo laikotarpio tikslai? Tačiau svarbiausia yra suprasti pagrindinį veikimo principą, kai jį suvokti, tampa kur kas aiškiau“, - pridūrė buvęs V. Putino patarėjas.

Klausiamas, ar į skirtingų rusų tautos šakų vienijimo konceptą patenka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenantys rusai ir rusakalbiai, A. Illarionovas sako, kad šioms šalims labiau taikoma „rusiškijo pasaulio“ (Russkij mir) ideologija, kuri evoliucionavo iš artimojo užsienio koncepto.

„Artimo užsienio konceptas jau yra pasenęs, naujoji versija – rusiškas pasaulis. Jų skirtumas tas, kad pagal artimojo užsienio konceptą Rusija pripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos teisę egzistuoti kaip nepriklausomoms valstybėms, nors jos ir traktuojamos kitaip nei JAV, Jungtinė Karalystė ar Lenkija. Tuo tarpu rusiškojo pasaulio konceptas nepripažįsta net ribotos jūsų teisės egzistuoti. Tai evoliucionavęs požiūris. Pagal jį, rusiškam pasauliui priklauso teritorijos, kur gyvena rusai ar rusakalbiai, taip pat žmonės ar jų palikuonys, kurie kada nors anksčiau gyveno Sovietų Sąjungoje ar Rusijos imperijoje – visi jie turi būti suvienyti po viena karūna“, - teigė A. Illarionovas.

A. Illarionovas 2000 m. balandžio mėnesį tapo prezidento V. Putino vyriausiuoju patarėju ekonomikos klausimais. Tais pačiais metais gegužę jis paskirtas Rusijos prezidento atstovu Didžiojo aštuoneto (G-8) valstybių susitikimams.

Iš pareigų jis atsistatydino 2005 m. Kaip aiškino vėliau, taip pasielgė todėl, kad Rusija tapo nedemokratine ir nelaisva valstybe: „Vienas dalykas yra dirbti iš dalies laisvoje šalyje, kokia Rusija buvo prieš šešetą metų. Tačiau visai kas kita dirbti šalyje, kuri tapo politiškai nelaisva".

Šiuo metu jis dirba Vašingtone įsikūrusiame Cato instituto Pasaulinės laisvės ir klestėjimo centre.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (93)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (143)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Apklausos: „Įstatymas ir teisingumas“ laimėjo rinkimus Lenkijoje (15)

Valdančioji dešiniųjų pažiūrų partija „ Įstatymas ir teisingumas “ sekmadienį laimėjo...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (59)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (44)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...

Rusijos žiniasklaida spėlioja: Putino sąjungininkas Prigožinas galėjo žūti lėktuvo katastrofoje (100)

Penktadienį pranešta, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje dingo transportinis lėktuvas, teikęs...