Žiupsnelis istorijos

Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje esantis varpas - respublikinės reikšmės kultūros paminklas, antras pagal senumą varpas Lietuvoje, datuojamas 1442 m. (seniausias, 1420 m., laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Varpas primena iš šiaudų pintus avilius, jo aukštis – 53 cm, skersmuo – 55 cm, sveria jis 123 kg.

Šis varpas yra įtrūkęs, dėl to jau nenaudojamas, nors vyriausieji semeliškiečiai dar prisimena, kaip jis kviesdavo į pamaldas. Ėmęsi iniciatyvos sukurti miestelio heraldiką semeliškiečiai neabejojo, kad būtent varpas ir Strėva turėtų būti pagrindiniai jo simboliai.

Dailininko Rolando Rimkūno sukurtas herbas (beje, kurtas pagal semeliškiečių pasiūlytų eskizų idėjas) ir patvirtintas 2002 m., vaizduoja auksinį varpą žaliame fone, prie kurio lenkta S linija įamžina per Semeliškes tekančią Strėvą.

Varpas buvo nuliedintas 1442 m. ir dedikuotas Vytautui Didžiajam. Manoma, kad varpas galėjęs kabėti kurioje nors Vidurio Lietuvos arba dabartinės Baltarusijos ribose buvusioje Rytų Lietuvos bažnyčioje. Žinoma, kad 1915 m. varpas buvo evakuotas į Rusiją, o 1927 m. sausio 25 d. atgabentas į Semeliškes.

Tradicinė naujiena

Renginių „Nuo Lauryno iki Roko“ savaitė organizuojama jau vienuoliktą kartą. Elektrėnų savivaldybėje seniausio, savo istoriją nuo pirmo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 1276 metais skaičiuojančio, Semeliškių miestelio entuziastai vis randa progų tokiai šventei – tai bažnyčios, tai miestelio jubiliejai. Jos iniciatoriai – miestelio naujakuriai, į Semeliškes atsikraustę jau kone prieš 15 metų, bendruomenės „Strėva“ iniciatoriai Silva ir Antanas Bielskiai, Silva yra ir seniūnijos kultūrinių renginių organizatorė.

Pasak S. ir A. Bielskių, tokio renginio poreikis tiesiog sklandė ore. Jie ir pasiryžo įgyvendinti.
Tiesa, Semeliškėse giminių susibūrimas per Šv. Roko atlaidus – labai sena tradicija. Šio miestelio bažnyčia, tituluota Šv. Lauryno vardu, daugiausiai žmonių ji sutraukia per šv. Roko atlaidus. Taip ir gimė renginių savaitė „Nuo Lauryno iki Roko“.

Tradiciniai suėjimai

Šv. Roko atlaidai – tradicinis giminių susitikimo laikas. Vyresni miestelio gyventojai dar puikiai prisimena didelius turgus prie bažnyčios per Šv. Lauryno ir Šv. Roko atlaidus ir giminių suėjimus tomis dienomis.

Tada žmonės į bažnyčią suvažiuodavo arkliais, prie bažnyčios juos sustatydavo – visą kalnelį užkišdavo. Greta jo būdavo javų laukai, juos iki Šv. Roko atlaidų būtinai nupjaudavo, tad atvykę į atlaidus ir giminių miestelyje neturintys žmonės po šv. Mišiųten pasitiesdavo paklodes ir vaišindavosi susėdę lauke.

Nors Roko atlaidai Semeliškėse kaip ir anksčiau sutraukia daugybę žmonių, tačiau tokio šurmulio kaip kažkada nekelia – dauguma pasimelsti norinčiųjų atvyksta automobiliais vienai dienai, giminaičių susibūrimo savaitgaliui nebeliko.

Žmonės greitai susirenka, greitai ir išsiskirto.

Pasak Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios klebono G. A. Jančiausko, tai daugiausia maldininkų šalyje sukviečiantys Šv. Roko atlaidai šalyje. Tiesa, vieni atvykusieji apeina keliais didįjį bažnyčios altorių tris kartus, kiti tik pastovi šventoriuj ar greta jo mugėje išgeria alaus.

Varpo jubiliejui skirta renginių savaitė

Kultūrinių renginių savaitė „Nuo Šv. Lauryno iki Šv.Roko“ siūlo semeliškiečiams ir miestelio svečiams įvairių renginių.

Šiemet ji rugpjūčio 14 d. prasidėjo Elektrėnų kultūros centro mėgėjų teatro spektakliu Nikolajaus Erdmano komedija „Savižudis“ (režisierė Nijolė Skorupskienė) ir Kruonio kultūros centro Kalvių skyriaus mėgėjų teatro „Brasta“ spektakliu „Sakmė apie Kalvius“ (režisierė Janė Bernotienė).

Rugpjūčio 15 d. miestelio kultūros namuose operetės vakare „Tik dėl tavęs, mano meile“ dainavo baritonas Jonas Sakalauskas, sopranas Loreta Kovalevskytė ( režisierius Donatas Banionis).

Rugpjūčio 16 d. Semeliškėse vyko sporto šventė: lauko ir stalo teniso, šachmatų, šaškių, futbolo 5x5 ir riedlenčių varžybos, rugpjūčio 17 d. komiška opera „Livjeta ir Trakolas“ (režisierius Marius Jampolskis), kurioje dainavo sopranas Jurgita Lopetaitė, bosas Liudas Mikalauskas, grojo Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (dirigentas Donatas Katkus).

Rugpjūčio 18 d. (šeštadienis) Semeliškių šv. Lauryno bažnyčioje Jo Ekscelencijos Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas suteikė Sutvirtinimo sakramentą 56 parapijos jaunuoliams, giedojo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas prof. Tadas Šumskas), vyko tradicinis maždaug 3 km. bėgimas nuo Semeliškių vidurinės mokyklos iki Nestrėvaičio ežero šv. Roko garbei, o vakare prie ežero – Semeliškių miestelio šventė.

Joje pasirodė vietos mėgėjų meno kolektyvų, tradiciškai apdovanoti sporto šventės nugalėtojai ir gražiausiai savo sodybas puoselėjantys ir gėlynus prižiūrintys seniūnijos gyventojai, kuriais šiemet tapo Angelė ir Andrius Nasutavičiai bei buhalterė Verutė Siniauskienė. Gražiausią sodybą tradiciškai išrenka seniūnijos, o gražiausią gėlyną – bendruomenės atstovai.

Baigiamąjį šventės vakarą prie Nestrėvaičio ežero koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų Ramovės vyrų choras „Aidas“, populiariosios muzikos atlikėjo Radžis, pasirodė ugnies– fakyrų šou „Hefaistas“, o renginį užbaigė šventiniai fejerverkai.

Gal padės sulaikyti jaunimą?

Kaip pastebėjo Semeliškių seniūnijos seniūnas Vytas Barzdaitis, šiemet ši renginių savaitė išsiskiria tuo, kad koncertuoti į miestelį atvyko daug žymių atlikėjų.

„Stengiamės, kad tą savaitę „Nuo šv. Lauryno iki šv. Roko“ vyktų pakankamai įvairių – rimtų ir pramoginių – renginių, tinkamų įvairioms amžiaus grupėmis. Jau pastebėjome, kad semeliškiečiai mėgsta teatrą – juo ir pradėjome renginių savaitę“, - sakė seniūnijos kultūros darbuotoja S.Bielskienė.

Semeliškių Šv.Lauryno bažnyčioj varpo 570-mečio minėjimas šiais renginiais dar nebaigtas – rudenį įvyks Gintauto Žalėno knygos „Kaišiadorių vyskupijos varpai“, kurioje daug dėmesio skiriama ir žymiojo varpo istorijai, pristatymas ir aptarimas.

Juk, pasak Semeliškių seniūnijos seniūno V. Barzdaičio ir bendruomenės „Strėva“ iniciatorių S. ir A. Bielskių, kuo daugiau domimės gimtine, tuo ji tampa reikšmingesnė ir svarbesnė, tuo rečiau kyla noras ją palikti.