Laikrodžius suksime sekmadienį 4 val. ryto, ir pagal žiemos laiką gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio, kai 3 val. laikrodžio rodyklę pasukamos valanda į priekį. Taip pat elgiamasi daugelyje Europos šalių.
Pagrindinis laikrodžių sukiojimo motyvas – siekis taupyti dienos šviesą, tačiau tokios iniciatyvos priešininkai pabrėžia neigiamą laiko kaitos poveikį žmonių sveikatai ir psichologinei savijautai.
Kaip žinoma, Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų rekomendacijas ir įgyvendinant Europos Parlamento bei Tarybos direktyvą, kasmet įvedamas vasaros laikas. Jis įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, laikrodį pasukant valanda į priekį, ir atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį, kai laikrodis persukamas atgal.
Lietuvoje sezoninis laikas taikomas nuo 2003-iųjų.
Daugelis Europos Sąjungos šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji Europos Sąjungos direktyva dėl vasaros laiko susitarimų priimta 1980 m.
Geografiniai duomenys rodo, kad 4/5 Lietuvos teritorijos yra antrojoje – Rytų Europos laiko – juostoje (Grinvičo laikas plius 2 valandos), o likusi teritorija – pirmojoje, arba vidurio Europos laiko, juostoje (Grinvičo laikas plius 1 valanda). Šių juostų riba iš pietų į šiaurę eina tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau – tarp Kuršėnų ir Telšių.
Pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių. Sezoninis laikas visame pasaulyje vertinamas prieštaringai. Specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko nauda energijos taupymui ar žala žmonių sveikatai.