Jų įregistruotame dokumento projekte akcentuojama, kad Lietuvos ir Lenkijos unija buvo vienas svarbiausių amžiaus įvykių visoje Europoje.
Aktas įteisino Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjungą, leidusią gimti tais laikais unikaliai valstybinės sąrangos sistemai Europoje.
Rezoliucijos projekte reiškiama viltis, kad „senosios Abiejų Tautų Respublikos piliečių politinės tapatybės bei parlamentinės kultūros tradicijos užims deramą vietą Lietuvos ir Lenkijos parlamentarizmo istorijoje“.
Dokumento projekte pažymima, kad Lenkijos ir Lietuvos unija gyvavo daugiau negu 200 metų ir ją sunaikino tik trijų imperijų sąjungos galia.
„Unijos sudarymo aktas liudijo ne tik Renesanso epochos idėjų praktinę realizaciją, bet ir novatorišką teisinį mąstymą, abiejų valstybių politinio elito brandą. Liublino Seime buvo sukurta daugiatautė ir daugiareliginė bendrija, grindžiama respublikos vertybių, pakantumo, tolerancijos, politinių derybų ir abipusės pagarbos idėja. Abiejų Tautų Respublika tapo tiltu tarp Rytų ir Vakarų, bajoriškosios demokratijos atrama ir tikra Antemurale Christianitatis“, – sakoma rezoliucijos projekte.
V. Pranckietis ir A. Gumuliauskas Seimui siūlo priimti rezoliuciją atsižvelgiant į tai, kad prieš 450 metų visuotiniame Seime Liubline buvo pasirašytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės unijos aktas. 1569 m. birželio 28 d. priimta ir liepos 1 d. pasirašyta unija buvo galutinai ratifikuota karaliaus Žygimanto Augusto 1569 m. rugpjūčio 4 d.