Jei siūlymas būtų įteisintas, antstoliai kreditoriams būtų priskiriami pagal skolininko gyvenamąją vietą. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas praėjusį trečiadienį pritarė projektui, todėl artimiausiu metu jis turėtų keliauti į Seimo posėdį.
Pasak komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, iniciatyva padės skaidrinti antstolių veiklą bei tolygiau paskirstyti darbus.
„Prezidentė (D. Grybauskaitė – BNS) pasinaudojo iniciatyvos teise, skaidrindama antstolių veiklą, leisdama kartu paskirstyti jų darbą ir sudarydama galimybę visiems turėti daugmaž vienodą darbo krūvį“, – BNS sakė A. Širinskienė.
Tačiau Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktoriaus Marius Šlepetis mano, kad toks sprendimas apribotų verslo prieigą prie geriausių antstolių, sumažėtų jų darbo efektyvumas.
„Pakeitimai pakenks verslui, nes sumažės antstolių efektyvumas bei skolų susigrąžinimo efektyvumo rodikliai“, – BNS sakė M. Šlepetis.
„Proporcingas bylų skirstymas visiems antstoliams po lygiai neskatins antstolių kontorų stengtis, dirbti našiai ir dėl rezultato, kaip yra dabar, nes tiesiog konkurencinis elementas yra eliminuojamas“, – pabrėžė jis.
Asociacija Seimo komitetui išsakė nuomonę, kad ne visi antstoliai turi vienodas galimybes – skiriasi jų kontorose dirbančių žmonių skaičius, darbo našumas, sistemos.
Tačiau A. Širinskienė sako, kad visų antstolių darbo kokybė Lietuvoje yra gera.
„Aš manau, kad visų antstolių darbo kokybė yra labai gera ir, vargu, ar galima sakyti, jog kažkuris yra blogesnis ar geresnis. Suprantu, kad nutrūks tam tikri nusistovėję verslo ryšiai, bet pati sistema, manau, taps skaidresnė“, – tikino komiteto pirmininkė.
Antstolių rūmai pokyčius vertina teigiamai
Lietuvos antstolių rūmai teigia palaikantys iniciatyvą tolygiau paskirstyti darbo krūvį. Rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė sako, kad netolygus darbo pasiskirstymas egzistuoja.
„Pastaruosius keletą metų pastebime ypatingai ryškius vykdomųjų dokumentų skaičiaus pasiskirstymo tarp antstolių netolygumus, kurie susiję su skolų rinkos pokyčiais“, – BNS sakė I. Karalienė.
„Skolų išieškojimo bendrovės nupirko didžiąją dalį įvairių piniginių kreditorinių reikalavimų iš bankų, kitų finansinių įstaigų ir privačių kreditorių. Išryškėjo aiškūs didieji kreditoriai, kurie užima esminę skolų išieškojimo rinkos dalį, vadinamieji „dominuojantys kreditoriai“, – teigė ji.
Pasak I. Karalienės, 20-ties stambių skolų išieškojimo įmonių vykdomieji dokumentai sudaro apie 50 proc. visų privačių kreditorių dokumentų.
„Šių pokyčių pasekmė – netolygus antstolių darbo krūvis“, – pabrėžė I. Karalienė.
Ji taip pat teigė nepastebinti, kad labai skirtųsi antstolių darbo kokybė.
„Įstatymų pakeitimais numatoma papildoma drausminė atsakomybė antstoliams, ribojanti galimybę kurį laiką gauti naujus vykdomuosius dokumentus, jei bus nustatytas neefektyvus darbas“, – sakė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė.
Prezidentūra pakoreguotam projektui turi pastabų
Projektą dar pernai inicijavo D. Grybauskaitė, tačiau jį pakoregavo Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai. Pasak M. Šlepečio, projektas buvo pakoreguotas iš esmės.
„Pakeista visa jo mintis ir logika, saugant antstolių darbo vietas, nes tiesiog neefektyvūs antstoliai po vykdymo išlaidų korekcijų gaus mažiau pajamų“, – sakė M. Šlepetis.
Gitano Nausėdos vadovaujama prezidentūra teigia teikusi pastabas dėl proporcingo antstolių darbo paskirstymo.
„Prezidentūros nuomone, labai svarbu, jog išieškojimas iš to paties skolininko turėtų būti vykdomas vieno antstolio“, – BNS komentavo prezidentūra.
„Visgi, tai nesudaro pagrindo visiškai panaikinti kreditoriaus galimybę pasirinkti atitinkamoje veiklos teritorijoje veikiantį antstolį, kuriam jis nori perduoti išieškoti sumas jo naudai. Tuo pačiu būtų atsisakoma konkurencijos šioje srityje“, – pabrėžė prezidentūra.
Anot jos, diskusijoje Seimo komitete pateikta keletas pasiūlymų koreguoti projektą, į daugelį jų svarstymo metu buvo atsižvelgta.
Prezidentūra taip pat teikė pastabas dėl konkretaus maksimalaus antstolio atlyginimo dydžio ir nuostatų, kada antstolis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.