„Projektas yra stipriai atliepiantis šiandieninę situaciją, kai matome, kad visuomenės palaikymas desovietizacijai yra tikrai didelis ir atrodo laikas atėjo apvalyti ne tik viešąsias erdves, bet ir kalbėti apie tai, kas toje atmintyje išsaugota“, – pirmadienį Eltai teigė P. Kuzmickienė.
P. Kuzmickienė pažymi, kad svarbi įstatymo projekto dalis – atskleisti likusių monumentų istoriją.
„Projektas kalba ne tik apie paminklus, gatvių pavadinimus, bet yra labai svarbi įstatymo dalis, kuri būtent atkreipia dėmesį ne tik kokių propagandos ženklų neturėtų likti mūsų viešosiose erdvėse, bet ir visuomenei būtina papasakoti, kas tai buvo ir ką reiškė to režimo laike“, – atkreipė dėmesį P. Kuzmickienė.
Anot parlamentarės, sovietinį paveldą tirsianti ekspertų komisija ne tik pateiktų išvadas, tačiau, jos teigimu, teisiškai įpareigotų pateiktą sprendimą įgyvendinti.
„Sprendimų priėmimo eigoje svarbus vaidmuo skiriamas ekspertinio lygio komisijai, sudarytai iš istorikų bendruomenės, universitetų, kuriuose yra istorijos fakultetai ir kitų institucijų deleguotų atstovų, kurie suformuotų išvadą, o tada galutinį sprendimą priimtų Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
Galiausias sprendimas būtų savivaldos rankose, bet savivaldybė turėtų priimt sprendimą atsižvelgiant į išvadą“, – aiškino Seimo narė kartu pabrėždama, kad įstatymo tikslas nėra ištrinti istorinį laikotarpį.
„Įstatymas nukreiptas prieš propagandą, tai nėra noras ištrinti laikmetį. Bet matome, kaip propaganda veikia Ukrainos karo kontekste ir kaip tie likę sovietinio režimo paminklai tampa Putino režimo tam tikrais mygtukais, sužadinantys tam tikrus ir veikėjus, ir tam tikras reakcijas“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.
