aA
58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.
Seimui kaupiantis vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui, apklausė gyventojus: ar keičiasi požiūris į šeimą
© Shutterstock

Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis.

Nors, pasak Delfi.lt kalbintų ekspertų, Lietuvos gyventojų nuostatos šeimos klausimu išlieka gana konservatyvios, tačiau, vadovaujantis apklausos duomenimis, ryškėja, kad visuomenė palaiko teisinį įvairių praktinių problemų, kylančių tos pačios lyties poroms, sureguliavimą.

Labiausiai palaikoma tradicinė šeimos samprata

2021 metų sausio viduryje vykusi apklausa parodė, kad 58 proc. apklaustų 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. Iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų 8 proc. apklaustųjų.

Kad palaikytų abi šias iniciatyvas šeimos politikos srityje, nurodė 21 proc. šalies gyventojų. Nė vienos iniciatyvos, remiantis apklausos duomenimis, nepalaikytų 4 proc. apklaustųjų. 9 proc. respondentų nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris, labiausiai palaikė 50–74 metų žmonės, jie sudarė 71 proc. palaikančiųjų. Taip pat asmenys, gyvenantys kaime (61 proc.) ar mažesniuose miestuose (64 proc.), respondentai su mažiausiomis šeimos pajamomis (iki 800 eurų per mėnesį), pensininkai (74 proc.) bei darbininkai ir ūkininkai (62 proc.), respondentai, turintys santuokos patirties, – vedę ar ištekėjusios (66 proc.), išsiskyrę ar išsiskyrusios (71 proc.) bei našliai ar našlės (68 proc.).

Iniciatyvą pakeisti šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, labiau parėmė jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, vieniši respondentai bei respondentai, gyvenantys su partneriu ar partnere.

Apklausos paklaida – 4,4 proc.

Homoseksuali pora – ne šeima, bet jai turi būti suteiktos teisinės garantijos?

41 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymo, paveldėjimo, turto dalybų skiriantis, atstovavimo sveikatos klausimais ir t. t. Šiam teiginiui dažniau pritarė moterys (46 proc.), 50–74 metų žmonės (44 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (47 proc.), pensininkai (65 proc.), respondentai, turintys santuokos patirties, – vedę ar ištekėjusios (45 proc.), išsiskyrę ar išsiskyrusios (44 proc.) bei našliai ar našlės (43 proc.).

Remiantis sausio 15–19 dienomis įgyvendintos apklausos duomenimis, 17 proc. apklaustųjų palaikė teiginį, kad homoseksualios poros turi teisę į šeimos santykius, todėl svarbu įteisinti lyčiai neutralią partnerystę.

23 proc. apklausos dalyvių tikino, kad homoseksualios poros jau dabar turi visas joms reikalingas teises ir teisines garantijas. O 19 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Pozicija – konservatyvi, bet ne agresyvi

Komentuodamas apklausos rezultatus, politologas, ISM universiteto docentas Vincentas Vobolevičius atkreipė dėmesį į tai, kad lietuvių nuostatos šeimos klausimu išlieka konservatyvios.

„Ši apklausa, kaip ir ankstesni panašūs tyrimai, rodo, kad didelė gyventojų dauguma laikosi konservatyvios pozicijos šeimos klausimais. Kita vertus, respondentų pritarimas siūlymui visiems kartu gyvenantiems asmenims suteikti teisinę apsaugą rodo, kad gyventojai nėra kupini neapykantos. Palaiko įvairių praktinių problemų, kylančių tos pačios lyties poroms, sprendimo reguliavimą, tačiau ne tokiais klausimais kaip įvaikinimas, surogatinė tėvystė ir pan.“, – pastebėjo jis.

Vincentas Vobolevičius
Vincentas Vobolevičius
© DELFI / Karolina Pansevič

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad 41 proc. respondentų sutiko su teiginiu, jog homoseksualios poros nėra šeima, tačiau svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apsaugą ir spręsti praktines problemas.

„Žinant homofobinį foną ir kaip visais įmanomais būdais stabdomas visuomenės švietimas LGBT bendruomenei aktualių klausimų temomis, tai, sakyčiau, kad tas 41 proc. – dar gana neblogas rezultatas“, – akcentavo ji.

Pasak V. Vobolevičiaus, įdomu tai, kad iš atsakymų į apklausos klausimus matomo konservatyvumo neatspindėjo praėjusių metų Seimo rinkimų rezultatai.

„Tai nereiškia, kad apklausa negalima pasitikėti. Gyventojai iš tiesų konservatyvūs šeimos klausimais, tačiau šeimos klausimai nėra pagrindiniai, nulemiantys jų apsisprendimą, už ką balsuoti. Iš kitos pusės, greiti pokyčiai šioje srityje, ypač susiję su švietimo programų turiniu, gali nulemti šeimos klausimų politinės svarbos augimą.

Tai būtų palanku kai kurioms į dabartinį Seimą nepatekusioms dešiniosioms politinėms jėgoms. Deja, tuo galėtų pasinaudoti ir Lietuvai nedraugiškos išorės jėgos, kurioms palanku sugriauti gana tolerantišką konsensusą šeimos klausimu ir skaldyti visuomenę, kurstant kultūros karus“, – komentavo ISM docentas.

Atskleidė paradoksą

Šį pavasarį Seime planuojama įregistruoti partnerystės įstatymo, kuriuo siekiama įteisinti ir tos pačios lyties porų partnerystę, projektą. Šio projekto iniciatorius, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžė keistą paradoksą: apklausos duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojai mano, jog homoseksualios poros nėra šeima, bet svarbu užtikrinti joms reikalingą teisinę apklausą ir spręsti praktines problemas, pavyzdžiui, finansų tvarkymą, paveldėjimą, turto dalybas ir panašiai.

Tomas Vytautas Raskevičius
Tomas Vytautas Raskevičius
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Kalbėdami apie tų teisių užtikrinimą, matome, kad praktinių aspektų, kuriuos visuomenė sutinka, kad reikia išspręsti, prigimtis yra šeiminių santykių išraiška. Kas yra paveldėjimas? Kai paveldi artimiausi žmonės, kitaip sakant, šeimos nariai. Visuomenėje susiklostęs labai įdomus požiūris: šeiminės teisės tokioms poroms suteiktinos, bet, neduok, Dieve, jas pavadinsi šeima.

Gerai, susitarkime, vadinkime ne šeima – vadinkime partneryste, bendru gyvenimu, kuo tik norime, bet pavadinimas nekeičia esmės, nes svarbiausia yra turinys“, – pastebėjo parlamentaras.

Matant apklausos rezultatus, anot jo, akivaizdu, kad politikams teks ypatinga atsakomybė paaiškinti visuomenei – didžiajai daliai visuomenės, kodėl toks teisinis reguliavimas, koks bus siūlomas, teikiant partnerystės įstatymo projektą, yra reikalingas.

„Labai svarbu bus akcentuoti ne susipriešinimą, ne kažkokią skirtį visuomenėje, bet bandyti sutelkti visus bendram tikslui. O tas tikslas yra toks, kad įvairios šeimos, gyvenančios Lietuvoje, turėtų teisinę apsaugą ir šioje visuomenėje jaustųsi ne tik oriai, bet ir teisiškai saugiai.

Į akis krenta dirbtinai kuriama priešprieša tarp vadinamosios tradicinės šeimos ir tos pačios lyties asmenų šeimos. Man, kaip žmogui, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui ir kaip homoseksualiam asmeniui, ta skirtis neegzistuoja. Man šeima yra ta aplinka, kurioje žmonės rūpinasi vienas kitu, vienas kito atžvilgiu prisiima tam tikras teises ir pareigas. Čia visai nesvarbu, kas sudaro tą šeimą, bet svarbu, kokias funkcijas toje šeimoje vykdome. Matome, kad tokios priešpriešos reikėtų vengti, nes ji labai smarkiai įelektrina visuomenę ir tada prasideda įvairūs nesutarimai ten, kur jų būti neturėtų“, – teigė T. Raskevičius.

Partnerystės klausimo, jo teigimu, nereikėtų vertinti kaip suminio žaidimo.

„Nėra taip, kad iš vienų kažką atimame, o kitiems duodame. Taip tiesiog būtų pagerinama visų, ne tik vienos lyties porų, teisinė aplinka ir padėtis, nes kas ketvirtas kūdikis Lietuvoje gimsta ne santuokoje, tai reiškia, kad labai daug šeimų Lietuvoje neturi teisinės apsaugos, kurią suteikia partnerystės statusas“, – kalbėjo Laisvės partijos atstovas.

Kad partnerystės įstatymas yra reikalingas, pabrėžė ir lygių galimybių ekspertė M. Jankauskaitė.

„Priešinimasis partnerystės įstatymo projektui, kuriuo būtų įtvirtinama ir tos pačios lyties asmenų partnerystė, parodo, kad vyksta segregacija, – kaip mes, gyvendami XXI amžiuje, galime vis dar šitaip rūšiuoti žmones? Mes piktinamės, kad kažkur yra kastų sistema, kad kažkur vyksta rasinė segregacija, bet nematome, kad lygiai tą patį darome, tik truputį kitu pagrindu.

Turime suprasti, kad tai yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė į šeimą, į intymų gyvenimą. Tai yra mūsų prigimtinė teisė. Kai mes tą suvokiame, tada suvokiame, kad tie apribojimai, kuriuos mes vis dar turime, yra visiškai nesuderinami su žmogaus teisių principais. Tai paaiškina, kad į vienus mes žiūrime kaip į labiau žmones negu į kitus“, – sakė ji.

M. Jankauskaitė: turime nustoti stigmatizuoti

„Reikia suprasti, kad šeimos yra labai skirtingos. Net Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad nesvarbu, jog tarsi dominuojantis ir labiausiai norminis šeimos tipas yra suvokiamas kaip atsirandantis per vyro ir moters santuoką. Bet tai nekeičia fakto, kad egzistuoja ir kitos šeimos, ir vienalyčių asmenų šeimos nėra vienintelis pavyzdys, kuris rodo, kad esama daugybės kitokių šeimų.

Margarita Jankauskaitė
Margarita Jankauskaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Norminei šeimos sampratai nepriklausytų ir vienišų tėvų šeimos, tie atvejai, kai vaikais rūpinasi seneliai, tetos, kiti giminaičiai arba net vyresni broliai ir sesės, yra ir tokių šeimų, kurios sukuriamos pakartotinai, – žmonės susituokia antrą kartą ir į šeimą patenka vaikai iš pirmosios santuokos. Tos įvairovės labai daug ir jeigu mes gerbiame žmonių privatų gyvenimą, neturėtumėme reguliuoti, su kuo gyvendama turiu jaustis, kad gyvenu kaip šeimoje“, – aiškino M. Jankauskaitė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė pabrėžė, kad privalu šviesti visuomenę šiais klausimais, o kartu būtina nustoti stigmatizuoti norminės, dominuojančios šeimos sampratos neatitinkančias šeimas.

„Kuo labiau būtų išplėsta šeimos samprata ar net, sakyčiau, santuokos samprata, tuo geriau sustiprintumėme tą institutą. Dabar mes dirbtinai sukuriame kliūtis žmonėms gyventi visavertį gyvenimą. Jeigu pripažįstame, kad turėti šeimą yra svarbu, tai kodėl atsitinka taip, kad vieniems tą šeimą kurti mes leidžiame, kitiems – ne.

Tai yra ne tik teisiniai dalykai, bet ir moralinis fonas, kodėl žmonės nori kurti šeimą, kodėl jie tuokiasi. Tai – poreikis atlikti simbolinį gestą, bet taip pat yra ir teisinių pasekmių“, – detalizavo ekspertė.

M. Jankauskaitė pastebėjo, kad dabar neretai siūloma traktuoti vienalytes poras ir teisinį jų santykių įforminimą taip, lyg šie žmonės būtų tarsi verslo partneriai.

„Pasakykite dabar kokiai heteroseksualiai porai, kad susimeskite ir traktuokite vienas kitą kaip verslo partnerius. Bet tai nėra verslo partneriai, tai yra intymūs partneriai, kurie santykį kuria kitu lygmeniu. Man svarbu, kad visuomenė pripažintų mano teisę kurti tą santykį. Tai supraskime, kad LGBT bendruomenės nariams tai yra lygiai taip pat svarbu. Kai mes tokios teisės nesuteikiame, mes dehumanizuojame tuos žmones. Žmogiškumo prasme, mes nelaikome jų lygiais kitai visuomenės daliai“, – patikino ekspertė.

Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2021 metų sausio 15–19 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Jos metu apklausti 529 Lietuvos gyventojai visoje Lietuvoje. Apklaustųjų amžius – 18–74 metai.

Tyrimo rezultatai atspindi 18–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinas intervalas 95 proc. Apklausos metodas – apklausa internetu (CAWI).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(268 žmonės įvertino)
1.9216

Top naujienos

Feisbuke netrūko aistrų: ar galima pykti ant Šimonytės už tiesą? (1552)

Gruodžio 11 d. prisiekus premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui, dalis Vyriausybės...

Gediminas Inčiūra | D+

Per anksti atgulęs „Žalgirio“ barzdočius: tyliojo milžino gyvenimą keitė pragaištingi palydovai (21)

„Ano šimtmečio „ Žalgiris “ pasiekė tokių estetinių aukštumų, kad buvo pasimetę visi to...

Juodajame COVID-19 sergamumo sąraše atsidūrusios savivaldybės sutaria: tokius skaičius lėmė dvi priežastys (106)

Statistikos departamento duomenimis, kai kuriose savivaldybėse sergamumas COVID-19 liga yra ypač...

Vis daugiau vyrų Lietuvoje ryžtasi šiai operacijai: pailgėjęs lytinis aktas – tik vienas iš privalumų (26)

Maždaug kas penktam europiečiui vyrui atlikta apipjaustymo procedūra – nors kai kuriose...

Orai: šilumos kasdien bus vis mažiau (5)

Antradienio dieną per šalį greitai praslinks šaltasis atmosferos frontas, jis bus mažai aktyvus,...

PSO: pasaulis šiemet koronaviruso dar neįveiks (99)

Nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos, pirmadienį...

Miglė Rakauskaitė | D+

Makabriškas britų planas: kaip benamio lavonas tapo sudėtingos Antrojo pasaulinio karo operacijos dalimi

Auštant saulėtam 1943 metų balandžio rytui, jaunas žvejys pastebėjo keistą objektą...

Nelaimė Salantuose: į upę visą vakarą teka teršalai, meras prašo pagalbos (17)

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Priešgaisrinės...

Neplanuotas nėštumas pakeičia visą gyvenimą: perėjo kryžiaus kelius, kad susigrąžintų gyvybės langelyje paliktą kūdikį (38)

Neatlaikę žinios apie netikėtą nėštumą vyrai tiesiog pasipusto padus. Moterys skuba...

Dėl LSDP pirmininko posto varžysis politologas Gudžinskas (36)

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininko posto su jau iškeltais kandidatais...