Pasak įstatymo pakeitimo iniciatorės, Laisvės partijos atstovės Seime Morganos Danielės, pagalbinio apvaisinimo paslauga šiuo metu Lietuvoje legaliai gali pasinaudoti tik susituokusios poros.
„Nevaisinga pora, nusprendusi, kad įteisinti civilinės santuokos nenori, to padaryti negalės. Vieniša moteris, nenorinti ieškoti spermos donoro „Tinder“ programėlėje, irgi“, – asmeninėje Facebook paskyroje dalijosi Seimo narė.
M. Danielės teigimu, Lietuvoje „atėjo laikas“ sudaryti vienodas sąlygas susilaukti vaikų visoms to pageidaujančioms vaisingo amžiaus moterims bei nesusituokusioms nevaisingoms poroms.
„Neabejoju, rytoj Seime sulauksime daug audringų diskusijų. Vieniems vaidensis, kad noriu padėti vaikų susilaukti būtent homoseksualioms poroms. Kitiems atrodys, kad iškreipiu „šeimos“ sąvoką ar dar bala žino ką. Tačiau, kolegos, tikrai ne mums spręsti ir reguliuoti žmonių prigimtinę teisę turėti vaikų“, – pažymi M. Danielė.
Ji dalijasi, kad tokį pakeitimą iš dalies pasiūlė medicinos klinikų atstovai, pasak kurių, nesant galimybės vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms tokios procedūros pasidaryti Lietuvoje, žmonės dažnai renkasi važiuoti į Latviją, kur santuokos ribojimo pagalbinio apvaisinimo procedūrai nėra.
„Šita problema iš dalies buvo iškelta ir klinikų, kurios sako, kad yra toks poreikis, bet jos nei už pinigus, nei niekaip negali, bent jau teoriškai, suteikti tos paslaugos. Kitos klinikos sako, kad tiesiog žvalgosi atsidaryti filialą Rygoje, nes taip galėtų ten nukreipti savo pacientus. (…) Vis tiek, jei klinikos žvalgosi filialus įsteigti Latvijoje, vadinasi – apsimoka ir nėra čia šie atvejai vienetiniai“, – Eltai sakė M. Danielė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą yra pasirašę įvairių frakcijų Seime atstovai, kai kurie opozicijos nariai, tačiau, pasak M. Danielės, lūkesčių šio įstatymo pakeitimo priėmimui ji kol kas nekelianti.
„Nežinau, kokie gali būti argumentai ir kam Lietuvai vėl išsiskirti išskirtinai ribojančiomis tvarkomis. Ir kokią čia grėsmę valstybei tai sukurtų, jei galėtų daugiau žmonių vaikų susilaukti – nežinau. Nežinau, bet mūsų Seime gali visko įvykti, man sunku kažką pranašauti“, – neslėpė M. Danielė.
Šiuo metu 5 pagalbinio įstatymo straipsnis numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra
Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
