aA
Politikams nutarus Konstitucijoje įtvirtinti šeimos kilmę tik santuokos pagrindu, teisininkų nuomone, niekas negalėtų užtikrinti, ar tokiu atveju nesusituokę partneriai nebus verčiami duoti parodymų vienas prieš kitą ir ar valstybė nenutars atsisakyti pareigos remti vaikus auginančių partnerių arba niekada netekėjusių vienišų mamų.
Šeimos lipdymas prie santuokos: žmones bus galima versti liudyti prieš partnerius?
© Shutterstock nuotr.

Tokias galimas planuojamų Konstitucijos pakeitimų pasekmes prognozuoja Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros vedėjas, profesorius Vytautas Mizaras, jam pritaria ir kiti DELFI kalbinti, bet pavardės nenorėję atskleisti teisininkai.

„Jeigu bus manoma, kad visos tos teisės, kurios išvardinote, bus užtikrintos, tik santuokoje gyvenantiems šeimos nariams ir santuoka bus sudaroma vien dėl to, kad būtų užsitikrinta teisė neduoti parodymų prieš šeimos narius, tai atsiprašau, negi naudodami tokias priemones, mes pasieksime išsikeltus tikslus – stabilumą, gerovę šeimoje ir taip toliau? Koks geras tikslas buvo pasiektas per prievartą ir prievartos mechanizmą?“ - teigė V. Mizaras.

„Atsitikus taip, kad būtų priimta Konstitucijos pataisa, kuri šeimą apibrėžtų tik per santuoką, tai tuomet taip pat turėtų būti interpretuojamos ir kitos Konstitucijos nuostatos“, - teigė vieno universiteto konstitucinės teisės specialistas, kuris nepanoro būti įvardintas.

Galės versti sugyventinius duoti parodymus vienas prieš kitą

Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad santuoka yra išskirtinės vertės, bet ne vienintelis šeimos modelis, konservatoriai ėmėsi keisti Konstituciją, joje įrašydami tiesioginę šeimos kilmės iš santuokos nuostatą. Pataisa numato, kad „šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“.

Tačiau teisininkai sako, kad apibrėžus šeimos sudarymą tik per santuoką, kylą neaiškumų dėl kitų Konstitucijos straipsnių, kuriuose kalbama apie valstybės pareigą globoti bei remti šeimas, auginančias vaikus, aprūpinti tarnybos metu žuvusių ar mirusių karių šeimas, užtikrinti šeimyninio gyvenimo privatumą apskritai arba šeimyninio gyvenimo slaptumą teismo posėdžių metu.

Vytautas Mizaras
Vytautas Mizaras
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tarkime, viena Konstitucijos 31 straipsnio dalis teigia, kad Lietuvoje „draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“. Vilniaus universiteto profesoriaus V. Mizaro teigimu, šeimą apibrėžus tik per santuoką tampa nebeaišku, ar tuomet nesusituokę partneriai galės būti verčiami duoti parodymus vienas prieš kitą, ar ne, mat formaliai kartu gyvenantys partneriai nėra giminaičiai.

„Šiandieną baudžiamojo proceso norma, kuri leidžia neduoti parodymų prieš šeimos narius, teismų praktikoje aiškinama, kad ji apima ne tik sutuoktinius, bet ir faktiniuose šeimos santykiuose gyvenančius partnerius“, - DELFI pasakojo V. Mizaras.

„Taigi tai parodo, kad šiandien atsižvelgiama į realybę, į egzistuojančius faktinius šeimos santykius. Bendroji baudžiamųjų ir civilinių bylų praktika šiuo metu yra aiškiai nusistovėjusi ir vertina šeimą plačiau“, - pridūrė teisininkas, kurio nuomone, pakeitus Konstituciją ši praktika gali būti peržiūrima.

Žuvusių karių šeimos ir dabar aprūpinamos pagal konservatorišką sampratą

„Šeimos“ sąvoka vartojama ir kituose Konstitucijos straipsniuose, kurie, anot teisininkų, tikriausiai turėtų būti interpretuojami iš naujo, jei bus nustatyta, kad šeima sudaroma tik santuokos pagrindu. Pavyzdžiui, Konstitucijos 22 straipsnis teigia, jog „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą“.

Tačiau teisininkai gūžčioja pečiais: pritarus šeimos apibrėžimui per santuoką, išeitų, kad įstatymas ir teismas galės nebesaugoti žmonių šeimyninio gyvenimo privatumo, jei asmenys bus nesusituokę arba jei tai niekada netekėjusi vieniša mama su vaiku.

39-ajame pagrindinio šalies įstatymo straipsnyje, be kita ko, rašoma, kad „valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia jiems paramą“.

„Galbūt šeimą apibrėžus per santuoką nesusituokę žmonės su vaikais bus remiami neapibrėžiant jų kaip šeimos arba pavadinus kaip nors kitaip? Bet tai, savaime suprantama, bus diskriminacija“, - konstatavo konstitucinės teisės specialistas, kuris nenorėjo, kad straipsnyje būtų minima jo pavardė.

Maža to, 117-ame straipsnyje nurodoma, jog „teismo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti“, o 146-ame straipsnyje rašoma, kad „valstybė globoja ir aprūpina karius, kurie eidami karo tarnybą nustoja sveikatos, taip pat karo tarnybą einant žuvusių ar mirusių karių šeimas“ bei kad „aprūpina piliečius, kurie gindami valstybę nustojo sveikatos, taip pat šeimas tų piliečių, kurie gindami valstybę žuvo ar mirė“.

Beje, šiuo metu, pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kariui žuvus išmokama vienkartinė kompensacija, kuri lygiomis dalimis paskirstoma mirusiojo sutuoktiniui, tėvui, motinai bei kiekvienam iš kario išlaikytinių. Kaip DELFI informavo Krašto apsaugos ministerija, kompensacijos žuvusio kario partneriui nemokamos.

„Kompensacija priklausytų tik sutuoktiniui, su kuriuo santuoka yra įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymas nenumato kompensacijų mokėjimo žuvusiojo kario partneriui“, - teigiama KAM atsakyme.

V.Mizaras: valstybė santuokas ir gimstamumą gali skatinti kitaip

Vilniaus universiteto profesorius V. Mizaras sako, kad įstatymų leidėjas, keisdamas Konstituciją taip, jog šeima būtų apibrėžiama tik per santuoką, kuria teisinę suirutę ir sudaro neapibrėžtumo situaciją. Po tokios pataisos, anot jo, iškiltų ne vienas klausimas, kaip traktuoti nesusituokusius žmones.

Vytautas Mizaras
Vytautas Mizaras
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Tai būtų teisinė suirutė, nes nusigręždama nuo realybės ir tam tikros visuomenės dalies valstybė sudarytų teisinio neapibrėžtumo situaciją. Kaip tada teisės, kurios yra įtvirtintos Konstitucijoje, turėtų būti aiškinamos šeimos sąvokos prasme? Aš, kaip teisininkas ir visuomenės narys, manau, kad daryčiau viską, kad įtikinčiau ir argumentuočiau, jog šeimos samprata tiek privatumo, tiek leidimo neduoti parodymų prieš šeimos narius, tiek socialinės paramos mirties ar vaikų globos ir paramos atvejais negali būti sureguliuojamos taip, kad dalis visuomenės narių atsidurtų už teisės reguliavimo ribų“, - DELFI sakė mokslininkas.

Teisininko nuomone, norėdama skatinti gimstamumą valstybė gali nustatyti mokestines lengvatas daug vaikų auginančioms šeimoms ir nebūtinai šios lengvatos privalo būti siejamos su santuoka. Mokestinių lengvatų, anot V. Mizaro, valstybė galėtų imtis ir norėdama paskatinti žmones tuoktis, nors, jo teigimu, tyrimais nėra įrodyta, kad santuokos užtikrina santykių stabilumą ar žmonių gerovę.

„Man nesiverčia liežuvis pasakyti, bet galbūt galima pateisinti irgi tam tikras mokestines lengvatas ar panašius mechanizmus“, - teigė V. Mizaras.

Tačiau labiausiai teisininkas sako nesuprantąs, kaip normalioje teisinėje valstybėje galima keisti Konstituciją iškart po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Jo nuomone, Konstituciją buvo galima keisti iki Konstitucinio Teismo nuomonės išsakymo, tačiau kai tai daroma po nutarimo paskelbimo, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tvyro teisinis nihilizmas.

„Labai sunku normaliai ir protingai vertinti, nes pritarus šioms pataisoms turėtume nelabai normalų ir nelabai protingą sprendimą“, - reziumavo teisininkas.

S.Šedbaras: tvarkingi žmonės paprastai susituokia

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras, paklaustas, kas nutiks su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu versti duoti parodymus prieš šeimos narį, jeigu šeima bus apibrėžta per santuoką, teigė, kad nesusituokusiems asmenims tokia apsauga paprasčiausiai nebūtų taikoma.

Stasys Šedbaras
Stasys Šedbaras
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jeigu jie nėra šeima, vadinasi, šitas Konstitucijos draudimas negalioja. Jie turi susituokti, nieko nepadarysi. Žodžiu, jeigu tokia pataisa bus priimta, tai Konstitucija yra sistemiškai aiškinamas dokumentas“, - teigė S. Šedbaras.

Jo teigimu, Konstitucijos apsauga, draudžianti versti duoti parodymus prieš mylimą asmenį, nebūtų taikoma ir vienos lyties asmenų sąjungoms, nes jie ne šeima.

„Čia lygiai tas pats: ar partneriai vienos lyties, ar ne vienos lyties, jeigu jie nėra susituokę, vadinasi, šeimos apibrėžimas tokiems asmenims netaikomas“, - nukirto politikas.

Tuo tarpu kalbėdamas apie valstybės pareigą remti ir globoti šeimas, kurios augina vaikus, S. Šedbaras pabrėžė, kad bet kokia valstybės parama paprastai skiriama ne suaugusiems asmenims, nesvarbu ar jie susituokę, ar ne, bet vaikams. Todėl esą Konstitucijos pataisa, kuri šeimą apibrėš per santuoką, neturės įtakos valstybės paramai, kuri skiriama vaikams.

„Reikia atskirti šeimos rėmimą nuo paramos vaikams. Vaikai gali būti ir vienišo asmens, ir išvis neturėti tėvų – gali būti įvairūs variantai. Šiuo atveju reikia atskirti paramą šeimai, kokia ji gali būti, nuo paramos vaikui, kuris negali pasirinkti, kur gyventi“, - aiškino politikas.

Paklaustas, kaip būtų tuo atveju, jei valstybė nutartų skatinti gimstamumą ir remti daugiavaikes šeimas, o ne vaikus, S. Šedbaras patvirtino, kad tokiu atveju priėmus Konstitucijos pataisą remiamos būtų tik susituokusios daugiavaikės šeimos.

„Mes skatiname, ypatingai daugiavaikes šeimas, kad tai būtų normali susituokusi šeima. Kokioje šeimoje gali augti normalūs vaikai, ypač daugiavaikėje šeimoje, jeigu trečdalis vaikų bus nuo vieno, antras trečdalis – nuo kito (vyro – DELFI)“, - klausė politikas.

Patikslinus, kad klausimas buvo susijęs ne su specifiniais palaido gyvenimo atvejais, o su tvarkingos nesusituokusios bei daugiavaikės poros galimybe sulaukti valstybės paramos, S. Šedbaras aiškino, kad, jo nuomone, tvarkingi žmonės susituokia.

„Tvarkingi žmonės paprastai tuokiasi, kaip visais šimtmečiais“, - teigė konservatorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Visą pasaulį nustebinusioje Naujojoje Zelandijoje gyvenanti lietuvė: koronaviruso valdymo strategija čia kitokia (3)

Naujojoje Zelandijoje gyvenanti Indrė Kleinaitė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“...

Kaulinius skausmus dažnas nurašo radikulitui: iš tiesų tai gali būti pažengusi onkologinė liga (9)

„Daktare, man tikriausiai radikulitas“, – sako vyrai savo gydytojams, užklupus kaulų...

„Zapad“ atskleidė – ne tik Rusija ir Baltarusija kariautų prieš NATO (421)

Pratybose „Zapad21“, kuriuose buvo treniruojama ir puolamoji operacija prieš NATO be Rusijos ir...

Pirmoji iš ES šalių įvedė visuotinį privalomą „Covid“ pasą: darbuotojams ir darbdaviams grės didžiulės baudos (312)

Italija reikalaus visų darbuotojų turėti galiojantį „Covid“ pasą: vyriausybė, vadovaujama...

Poniškas savaitgalis Zyplių dvare: ką veikti, pamatyti ir paragauti

Jau tiksliai nepamenu kurią dieną, grįžus namo, po darbų, Renata pasitiko su šypsena, sakydama,...

Paulius Jurkevičius. Nauji tualetų ir prekybcentrių žaidimai – ar darome kaip Italija? (58)

Šią savaitę pasaulis – tiek plokščias, tiek apvalus – ėmė ir vėl pasidalino. Vieni...

LKL startas: galingai spurtavęs „Rytas“ išnešė sveiką kailį iš Pasvalio, „Lietkabelis“ apgynė namų sienas prieš „Neptūną“ (5)

Šeštadienį dvejomis rungtynėmis startavo naujasis – 29-asis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL)...

Baldų gamyba iš vidaus: medienos dalis savikainoje ir kas lemia brangimą (9)

Pastaruoju metu pastebimas tiek medienos žaliavos, tiek vartotojams parduodamų baldų kainų...

Astrauskaitės mitingas baigėsi anksčiau, nei planuota: žmonių susirinko mažai, policija sulaikė du asmenis, vieną paleido atnaujinta 18:07 val. (844)

Maždaug 50 žmonių šeštadienį lyjant lietui susirinko į pedagogės Astros Astrauskaitės...

Situacija reitinguose primena žinomą patarlę: konservatoriams šis ruduo gali viską pakeisti (196)

Praėjus beveik metams nuo rinkimų, kai buvo suskaičiuoti biuleteniai, partijos rikiuojasi taip:...