Jos teigimu, šiuo metu ji jaučiasi labai nusivylusi šeimos gydytojo darbu. Kaip pati sako, jai jau 58-eri metai, o šeimos gydytoja dirba 27-erius.

„Koks mano darbo tikslas? Profilaktika ir lėtinėmis ligomis sergančių ligonių priežiūra. Ką aš darau per 14 darbo valandų poliklinikoje? Ogi dirbu „Sodrai“, pratęsiu vaistus, nematydama pacientų. Per dieną mažiausiai 80 įrašų, rekordas – 108. Iš mūsų tyčiojasi vadovai ne gydymo įstaigų – kaip taip galima? Juk jūs jų nematote! Taip. Mes jų nematome. Nes per popierius tapom tik „telefonistais“.

Gydytoja pastebėjo, kad jau visos jos darbuotojos įsijungia garsiakalbius ir kalba su ligoniais tik taip, nes nuo telefono jau nebegirdi, negali rašyti, ūžia ir cypia galvoje signalai, kai klauso piktų ligonių priekaištų.

„Jie negirdi, nesupranta, nei kokie vaistai, nei kaip gerti, neperskaito pavadinimo, o mes neturime kantrybės, nes per vieną pokalbį būna dar kokie 6 skambučiai, žinutės, „Messenger“, „Viber“! Ir visi – pacientai! Jokio asmeninio pokalbio! Bet „užmušė“ „Sodros“ skambutis, nes, pasirodo, aš turėjau įrašyti, kokio įsakymo pagrindu išdaviau mamai dėl karantino nedarbingumą vaikui slaugyti!

Užsiknisau aiškindamasi, nes rajono visuomeninės sveikatos centras nežino! Liepta ieškoti internete, skambinti mokyklos direktorei... Klausykite! SAM! Sodra! Ar mes neturime ką veikti? 20 minučių ieškojau to įsakymo, kad galėčiau pateikti „Sodrai“ raštu įsakymo numerį, kuris buvo paruoštas NVSC.“

Negana to, sakė ji, tėvai pajuto, kad gali pasiimti nedarbingumo pažymėjimus dėl vaikų slaugos, todėl prasidėjo ataka.

„Nors aiškiai buvo pasakyta, kad iki 8-erių metų, bet skambino labai daug pradinukų tėvų. Taigi su jais pakalbėti reikia laiko! Dar, negana to, rašant nedarbingumą dėl karantino, reikia įrašyti, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ir kad tėvams nepaskelbta prastova arba jie negali nuotoliniu būdu dirbti!

O kur ligoniai? Kas su jais? Vaistų neturi, seni siuntimai negalioja, nes pernai metų, tyrimų atvykti nenori, nes bijo. Kai jau pamatai, už galvos griebiesi – nuo ko pradėti? Manau, kad visi šeimistai tai puikiai žino ir patiria labai didžiulį stresą darbe. Kada tai baigsis? Kada mes pamatysime savo pacientus?“

Taip pat pridūrė, kad be skiepo tikrai niekur nejudės, o apie skiepijimą kol kas nieko negirdėti.

„Šiandien girdėjau, kad skiepys pareigūnus. Gerai! Tegul jie ir gydo! Kasdien dar priimu iki 20 pacientų, bet esmė ne ta. O ta, kad darbas per popierius neįmanomas! Ir į namus pas karščiuojančius be vakcinos neisiu, pakanka pas vaikučius nuvykti...“

Pritarė, kad problema yra didžiulė

Lietuvos bendrosios praktikos ir šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas pritarė išsakytoms gydytojos mintims ir pripažino, kad situacija labai sudėtinga.

„Pandemijos sąlygomis išaugęs ir psichologinis krūvis, kai daug darbo reikia atlikti distanciniu būdu. Psichologiškai tikrai sunku, kai turi diagnozuoti ir konsultuoti nematęs ligonio. Tai tikrai nauja šeimos gydytojams, nes mes mokėme priešingai, kad, nemačius ligonio, gink Dieve, negalima nustatyti diagnozės, negalima išrašyti vaistų. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis.“

Julius Kalibatas

Taip pat, sakė jis, šeimos gydytojams yra labai sunku, kai turi spręsti, ar pasveiko, ar nepasveiko pacientas, kai nėra atlikti tyrimai ir nenustatyta, ar yra, ar nėra koronavirusas.

„Tai yra papildoma atsakomybė. Trečia, išaugusi biurokratija ir įvairių pažymų išrašinėjimai labai apsunkina bei prailgina šeimos gydytojų darbą. Kažkada viena doktorantė atliko tyrimą, kiek nereikalingo popierinio arba kompiuterinio darbo turi atlikti šeimos gydytojai. Prieita prie išvados, kad 24 proc. laiko panaudojama ne pagal šeimos gydytojo kompetencijas, visą tą darbą galėtų atlikti slaugytojai arba socialiniai darbuotojai.“

Asociacijos prezidento teigimu, „popierizmo“ klausimas buvo keltas ir iki pandemijos, o šiuo metu tik dar labiau paaštrėjo. Taip pat J. Kalibatą nuvylė žinia, kad skiepų pirmenybė šio profilio medikams nebus suteikta, nors jie irgi labai rizikuoja susirgti koronavirusu.

Valdžia priminė, kokiomis išmokomis gali pasinaudoti gyventojai

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) priminė, kad tebesitęsiant pandemijai 2021 m. pradžioje ir toliau galios karantino apribojimai.

Taip pat paaiškino, kokiais atvejais išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nesergančiam vaikui prižiūrėti ir kada skiriama didesnė ligos išmoka susirgus COVID-19 vykdant profesinę veiklą.

Kai priešmokyklinukus ir ikimokyklinukus namuose prižiūri tėvai

Vyriausybė rekomenduoja ikimokyklinukus ir priešmokyklinukus į ugdymo įstaigą leisti tik tada, kai tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Jei tėvams nepavyksta suderinti darbo iš namų ir vaiko priežiūros arba tėvai nusprendžia vaiko neleisti į ugdymo įstaigą, nuo sausio pradžios jie galės vaiką iki aštuonerių metų prižiūrėti namuose ir gauti ligos išmoką. Tokia galimybe galės pasinaudoti ne tik tėvai ar globėjai, bet ir dirbantys seneliai.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: iš pradžių išduodama iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau, nei baigiasi karantinas ar ekstremali situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o būtinybė prižiūrėti vaiką iki 8 metų išlieka, tuomet nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje.

Kai pradinukai mokosi nuotoliniu būdu

Pasibaigus žiemos atostogoms, pradinukų mokymas tęsiamas nuotoliniu būdu. Tėvai gali derinti darbą iš namų ir vaiko priežiūrą arba kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo, gauti ligos išmoką ir padėti atžaloms mokytis.

Ligos išmoka už vaiko priežiūrą gali būti mokama vaiko tėvams, globėjams ar dirbantiems seneliams.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: iš pradžių išduodama iki 60 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau, nei baigiasi karantinas ar ekstremali situacija. Jei karantinas ir ekstremali padėtis tęsiasi ilgiau, o nuotolinis mokymas išlieka, tuomet nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje.

Kai vaikų su negalia ugdymas vyksta įprastai

Specialiosiose mokyklose, taip pat bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse pagal pagrindinio ugdymo ar vidurinio ugdymo programas besimokantys vaikai su negalia bus ir toliau ugdomi įprastu būdu – mokyklose. Tačiau tėvai, nusprendę vaiko su negalia neleisti į ugdymo įstaigą, galės kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimo ir gauti ligos išmoką.

5–12 klasių mokiniai nuotoliniu būdu mokosi nuo gruodžio 9 d. Tokio amžiaus vaikai yra savarankiški ir jiems prižiūrėti nedarbingumo pažymėjimas nesuteikiamas. Tačiau jeigu nuotoliniu būdu šiose klasėse mokosi vaikas su negalia, tėvams nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ir ligos išmoka už vaiko su negalia priežiūrą skiriama.

Kai užsikrečiama koronavirusu vykdant profesinę veiklą

Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio į rankas dydžio siekiančią ligos išmoką.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: iki asmuo taps vėl darbingas.

LIGOS IŠMOKA: 77,58 proc. nuo atlyginimo popieriuje.

Kai švietimo įstaigoje paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas

Jeigu švietimo įstaigoje dėl koronaviruso plitimo grėsmės paskelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to reikia prižiūrėti vaiką iki ketvirtos klasės imtinai arba pagal specialiojo, taip pat bendrojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia, tuomet tėvai, globėjai ar dirbantys seneliai už vaiko priežiūrą gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

NEDARBINGUMO TRUKMĖ: iki atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Iš pradžių nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki 28 kalendorinių dienų, o vėliau gali būti pratęsiamas po 14 kalendorinių dienų.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje.

Kai vaikas turi izoliuotis

Kai vaikui iki ketvirtos klasės imtinai ar vaikui su negalia, jei jis mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą, taikoma privaloma izoliacija, tuomet vienam iš tėvų, globėjų ar dirbančių senelių gali būti mokama ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą.

LIGOS IŠMOKA: 65,94 proc. nuo darbo užmokesčio popieriuje. Ji yra mokama privalomos izoliacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.