Seimo Teisės departamento nuomone, diskutuotinas siūlymas nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis turėtų teisę pats pasirinkti pensijų išmokų rūšį (pensijų anuitetą arba vienkartinę pensijų išmoką, arba periodinę pensijų išmoką),neatsižvelgiant į jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą.
„Pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos kaupiamos specialiuose pensijų fonduose. Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką, neatsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą turtą,būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas“,- sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis.
Išvadoje atkreipiamas dėmesys ir į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame kalbama apie darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą.
„Įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą“,- Konstitucinio Teismo nutarimą primena Seimo teisininkai.
Jie taip pat turi pastabų dėl Seimo „valstiečių“ siūlymo įstatyme atsisakyti nuostatos, ribojančios laiką, kuriam pensijų kaupimo dalyvis turi teisę sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.
„Neribotas pensijų įmokų pervedimo sustabdymas galėtų sutrukdyti pasiekti pensijų kaupimo tikslą – užtikrinti pensijų kaupimo sistemos dalyvių interesus sukaupti ir išsaugoti pensijų turtą senatvei, t. y. kad senatvės pensijos amžių sukakę asmenys galėtų gauti pensijos išmoką“,- sako Seimo Teisės departamentas.
Be to, toks teisinis reguliavimas, Seimo teisininkų nuomone, galimai pensijų kaupimą darytų nestabilų, sukeltų papildomą administracinę naštą tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymu yra patvirtinti Pensijų anuitetų fondo 2023 metų rodikliai, pagal kuriuos yra vykdomas Pensijų anuitetų fondo biudžetas. Kadangi teikiamo projekto nuostatos turės tiesioginės įtakos šio biudžeto numatytoms įplaukoms ir išlaidoms, Seimo teisininkai pataria dėl siūlomo teisinio reguliavimo atsiklausti Vyriausybės nuomonės.
Kaip ELTA jau skelbė, Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą įregistravusi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija siūlo įteisinti tik savanorišką sprendimą kaupti pensijų fonde. Be to, siūloma, kad gyventojai turėtų ilgesnę galimybę sustabdyti įmokų mokėjimą ir pačiam kaupiančiajam pasirinkti išmokos laiką ir būdą.
„Kaupimas turėtų būti be valstybės privalomo nurodymo, leidžiant žmogui laisvai apsispręsti, ką daryti su savo sukauptais pinigais. Reikia visiems laikams užtvirtinti, kad lėšos, kurios nukreipiamos į privačius fondus, yra paties žmogaus nuosavybė“, – sako Aušrinė Norkienė, LVŽS frakcijos Seime seniūnė.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, dirbantieji automatiškai yra įtraukti į pensijų kaupimo II pakopą.
