aA
Seimas pradėjo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti išvadų pateikimo procedūrą. Šių išvadų pagrindu siūloma keisti LRT valdyseną. Siūlymus kritikuoja LRT taryba bei vadovybė, argumentuodami, kad tai yra žingsnis į visuomeninio transliuotojo politizavimą.
© DELFI / Karolina Pansevič

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad Europos Sąjungoje iki šiol nėra buvę tokio atvejo, kad parlamentuose būtų nagrinėjama visuomeninio transliuotojo veikla.

Prie Seimo tribūnos pagarsinti komisijos nustatytų pažeidimų stojo jos pirmininkas iš valstiečių-žaliųjų frakcijos Arvydas Nekrošius.

Jis sakė, kad yrimo metu komisija nustatė, kad pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas, kompetencijų, atsakomybių pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka, sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai.

„Ypač išskirtini šie neracionaliam valstybės lėšų naudojimui galintys sukelti pavojų veiksniai: šiuo metu LRT Taryba atlieka įprastines dalininkų, susirinkimo tarybos ir iš dalies valdybos, generalinio direktoriaus bei reguliavimo institucijos funkcijas. Toks tarpusavyje nesuderinamų funkcijų sutelkimas viename organe silpnina visą LRT įstaigos valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Pasak jo, LRT Taryba nesugebėjo užtikrinti esminių funkcijų atlikimo, ji neturėjo ir profesinės kompetencijos daliai jai pavestų funkcijų atlikti.

„Pavyzdžiui, klausiamas apie biudžeto valdymą, sąmatų, viešųjų pirkimų klausimus tuometinis LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis liudijo, jog Taryboje yra humanitarai ir negeba vertinti su finansais susijusių klausimų“, – sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, vykdant tyrimą paaiškėjo, kad įstatymais jiems priskirtų funkcijų nevykdė ištisi LRT padaliniai.

„Pavyzdžiui, LRT įstatymas numato Administracinę komisiją, ir priskiria jai funkciją teikti išvadas dėl investicinių projektų, kurių vertė viršija 29 tūkst. eurų. Tačiau realybė tokia, kad per laikotarpį, kurį apima tyrimas, tai yra 2013-2017 m., Administracinė komisija šios įstatyme numatytos svarbios biudžetinės funkcijos nevykdė“, – sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, kaip liudijo vienas buvusių šios komisijos pirmininkų, niekas – nei Taryba, nei direktorius nesikreipė, o pati komisija poreikio vykdyti šią funkciją nejuto.

„Per tą laikotarpį buvo padarytos investicijos, kurių viešuosiuose pirkimuose Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė daug pažeidimų, pavyzdžiui, konkurencijos ribojimą, buvo sustabdytas 23 mln. eurų vertės LRT pastato renovacijos konkursas. LRT iki šiol bylinėjasi teismuose dėl VPT skirtų baudų“, – sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, kadangi buvo nustatyti įvykę viešųjų pirkimų pažeidimai bei Administracinės komisijos neveiklumas prižiūrint investicijas, komisija įvertino galimą žalą valstybės biudžetui bei valstybės interesams, ir kreipėsi į prokuratūrą, klausdama, ar tokiu atveju ji neturėtų spręsti klausimo dėl viešojo intereso gynimo galimybės.

„O sumos, kurias investuojant padaryti pažeidimai, yra ganėtinai didelės. Pavyzdžiui, filmavimui skirtų vežimėlių pirkimo suma siekia apie 300 tūkst. eurų“, – sakė A. Nekrošius.

Buvęs darbuotojas – konkursus laiminčioje įmonėje

Pasak komisijos pirmininko, komisija nustatė ir kitų problemų: daugiau kaip pusė – apie 62 proc. 2013-2017 m. LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos, ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui.

„Daugiausiai tokių pirkimų – net 17 buvo įvykdyta 2017 m. Vieno tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 proc. visų viešųjų pirkimų sutarčių vertės. Remdamasi VPT pateiktais duomenimis, komisija nustatė atvejų, kai pirkimo sąlygos buvo rengiamos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto, ir, darytina prielaida, galimai sudarant sąlygas, kad tik konkretus pirkėjas laimėtų pirkimus“, – teigė A. Nekrošius.

Pasak jo, komisija nustatė atvejų, kai už LRT viešuosius pirkimus atsakingas asmuo, nesulaukęs atšalimo laikotarpio pabaigos, ėmė dirbti LRT viešuosius pirkimus laiminčioje organizacijoje.

„Nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konstatavo teisės aktų pažeidimą, LRT neįvedė jokių papildomų korupcijos prevencijos priemonių, o įmonė, kuri įdarbino minėtą LRT darbuotoją ilgainiui tapo vyraujančiu tiekėju LRT“, – teigė A. Nekrošius.

Pasak jo, LRT pasitaikė aplaidaus su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų tvarkymo atvejų. Komisija nustatė atvejį, kai LRT negebėjo kontroliuojančioms institucijoms pateikti jos darbuotojų dalyvavimą kontroliuojant sudarytų sutarčių vykdymą liudijančius dokumentus.

„Nors LRT padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai kartojasi, ir VPT juos nuolat fiksuoja nuo 2005 m., nors VTEK 2015 gegužės 14 d. priimtame sprendime pateikė rekomendacijas LRT generaliniam direktoriui ir nurodė, kokie vidiniai teisės aktų pakeitimai turėtų būti padaryti, komisijai nepavyko nustatyti, kad LRT administracija 2013-2017 m., ar kada nors anksčiau, būtų ėmusis sistemingų priemonių, siekdama išvengti besikartojančių viešųjų pirkimų pažeidimų“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Pasak jo, komisijai taip pat nepavyko nustatyti, kad LRT Taryba per 2013-2017 m. laikotarpį nagrinėjo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir inicijavo priemones, kad būtų išvengta pažeidimų.

„Su Specialiųjų tyrimų tarnybos ekspertine pagalba komisija nustatė, kad yra atvejų, kai penki darbuotojai, galintys dalyvauti priimant sprendimus LRT vykdomuose viešuosiuose pirkimuose turi giminystės, santuokos, svainystės ryšių su LRT viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiose arba paslaugas teikiančiose įstaigose dirbančiais asmenimis. Tai gali sudaryti prielaidas nepotizmu pagrįstiems LRT ir kitų įmonių ryšiams“, – konstatavo A. Nekrošius.

Pasak jo, LRT 2013-2017 m. praktiškai neveikė vidaus audito sistema. Per tą laikotarpį atlikti tik du specifiškai su viešųjų pirkimų kontrole susiję auditai. Abu – 2009 m. Vėliau su viešaisiais pirkimais susiję auditai iš viso nebuvo atliekami.

„LRT vidaus auditai, susiję su programų kūrimo paslaugų pirkimo kontrole taip pat vykdyti retai. Vienas auditas atliktas 2008 m., kitas – 2012 m. Bendrai vidinių auditų apimtys 2016-2017 m. drastiškai mažėjo, lyginant su ankstesniais laikotarpiais – net du kartus“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Prašo įvertinti buvusios vadovybės veiksmus

Pasak jo, LRT buvo atvejų, kai vadovybės sprendimus dėl paslaugų pirkimo būtinumo ir pobūdžio priimdavo nepasitarusi su LRT padalinių vadovais, jiems nežinant ar net prieštaraujant arba abejojant dėl tokių paslaugų pirkimo tikslingumo.

„LRT susidūrė ir su viešųjų ar privačių interesų deklaravimo problemomis. LRT Tarybos nariai sistemingai nedeklaruodavo savo interesų, dėl ko po komisijos kreipimosi VTEK atliko patikrinimus ir 2018 m. nustatė pažeidimus net 9 LRT Tarybos nariams“, – sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, komisija buvo priversta kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir prašyti įvertinti, ar nėra nusikaltimo sudėties dėl vieno iš „Eurovizijos“ konkursų. Nes kilo klausimų dėl to, kaip buvo apskaitytos LRT lėšos, kurias jie gavo teikdami finalinio konkurso paslaugas vienai iš savivaldybių.

„Kadangi buvo nustatyta, kad Seimo narių grupei ir Seimui teiktos tos pačios sutartys skiriasi, (…) prokuratūros buvo paprašyta įvertini, ar nėra dokumentų klastojimo požymių“, – sakė A. Nekrošius.

Apibendrindamas jis konstatavo, kad LRT generalinis direktorius bei LRT Taryba neužtikrino tinkamo LRT administracinės sistemos funkcionavimo, vidinio audito ir kitų kontrolės mechanizmų, toleravo situacijas, kai LRT biudžetas buvo naudojamas neracionaliai, o viešieji pirkimai organizuoti pažeidžiant teisės aktus.

„Būtent tai ir lėmė pasiūlymus pertvarkyti LRT valdymo sistemą. Taip pat atsakydami į mums užduotus tyrimo klausimus ir teikdami rekomendacijas prašėme LRT, kad pakeistų vidinius teisės aktus, užtikrindama skaidrumo, atskaitomumo principų įgyvendinimą“, – sakė A. Nekrošius.

Jis konstatavo, kad kai kurios problemos, susijusios su LRT valdymo ir veiklos skaidrumu sprendėsi jau tyrimo eigoje, ir praktiškai jau dabar yra išspręstos.

Seime kilo audringa diskusija

Po pristatymo Seime kilo audringa diskusija. Pirmasis komisijos darbą sukritikavo konservatorius Andrius Kubilius, kuris kvietė iškart prisipažinti, kad tikrasis tikslas yra išsakyti nepasitenkinimą LRT darbu, nes „ten nerodo R. Karbauskio“.

Parlamentaras iš Mišrios Seimo narių grupės Bronius Matelis atkreipė dėmesį, kad keli šimtai LRT darbuotojų pasirašė kreipimąsi į Seimo narius, ir prašė į situaciją pasižiūrėti labai giliai ir atsakingai.

„Dabar išaiškėja, kad valdančioji dauguma net klausimų bijo. Gėda“, - į sprendimą nepratęsti klausimams skirto laiko replikavo B. Matelis.

Projektą palaikė komisijoje dalyvavusi „valstietė“ Agnė Širinskienė.

„Mes kalbame apie biudžetą, kurį LRT administruoja, tai yra 40 mln. eurų vertės biudžetas. Lietuvoje už tokį biudžetą pragyvena dvi komercinės televizijos. (…) Komisija nustatė, ir mes tai girdėjome – neveikė ištisi LRT padaliniai, kurie buvo atsakingi už biudžeto priežiūrą. (…) Biudžetas per tuos metus buvo administruojamas tragiškai, ir aš džiaugiuosi, kad komisija turėjo politinės valios tai pripažinti“, – sakė A. Širinskienė.

Po pateikimo komisijos išvadoms buvo pritarta. Už balsavo 53, prieš - 37, susilaikė - 8 parlamentarai.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tačiau Seimas tam nepritarė. Už skubą buvo 47 Seimo nariai, 43 buvo prieš ir aštuoni parlamentarai susilaikė.

„Aš siūlau ypatingą skubą tam, kad šita tema nebūtų ilgai nešiojama, ir prašau už ją balsuoti“, – opozicijos pareikalautas atsakyti, kuo motyvuoja ypatingą skubą, sakė Seimo pirmininkas „valstietis“Viktoras Pranckietis.

Konservatorius Andrius Kubilius į šį Seimo pirmininko pasisakymą replikavo, kad skubą lėmė valdančiųjų noras „prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija“.

„Pirmininkas turėjo pateikti aiškius argumentus, kodėl reikia taikyti ypatingą skubą. Tai jis nepasakė jokių argumentų, išskyrus tai, kad tema nebūtų valkiojama. Tai aš suprantu, kad yra labai skubama prieš rinkimus pasitvarkyti su nacionaliniu radiju ir televizija, kaip sakant, užimti. Čia senas geras bolševikų principas, pradžioj užiminėt televiziją“, – kalbėjo A. Kubilius.

Tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė

Kaip priminė BNS, Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.

Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Kreipėsi į Europos transliuotojus

LRT generalinė direktorė dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui iškilusios grėsmės kreipėsi į EBU (Europos transliuotojų sąjungos) vadovą Noelį Curraną. „LRT nepriklausomumui iškilęs pavojus neramina, nes tai taip pat kelia grėsmę spaudos ir žodžio laisvei bei demokratijai apskritai“, – rašoma laiške, kurį cituoja portalas lrt.lt

LRT vadovė EBU generalinį direktorių informuoja apie Seimo laikinosios komisijos LRT veiklai tirti spalio pradžioje pateiktas išvadas, kurių tikslas – pakeisti LRT valdysenos modelį, kuris taptų panašus į valstybinių įmonių.

Didžiausią nerimą, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, kelia valdančiųjų siekis keisti LRT įstatymą, sumenkinant LRT tarybos galias ir funkcijas, sutrumpinti tarybos narių kadencijas, keisti jų paskyrimo tvarką. Seimo laikinoji komisija išvadose taip pat siūlo peržiūrėti nevyriausybinių organizacijų, deleguojančių savo atstovus į LRT tarybą, sąrašą. Šios institucijos yra įvardintos LRT įstatyme: tai Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos Vyskupų konferencija.

Seimo komisija siūlo, rašoma laiške, įkurti dar vieną LRT valdymo organą – valdybą. Per į ją skiriamus asmenis valdžioje esantys politikai gali siekti daryti įtaką Lietuvos visuomeninio transliuotojo valdymui.

Taip pat, pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, neramina tai, kad ketinama padidinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus galias LRT atžvilgiu. Abu asmenis – LRTK pirmininką ir inspektorių – skiria Seimas.

Suvokiame, rašo kreipimesi LRT vadovė, jog būtina užtikrinti LRT skaidrumą ir atskaitomybę visuomenei, tačiau pastangos padaryti LRT priklausomą nuo politinės valios negali būti toleruojamos. Tai nesuderinama su demokratijos, atvirumo, skaidrumo ir žodžio laisvės principais. Ypač, 2019-aisiais Lietuvoje vyksiančių trejų rinkimų – Prezidento, savivaldybių ir Europos Parlamento – išvakarėse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nausėda ėmė piešti niūrius scenarijus: jei taip toliau – valstybė ateities neturi (223)

Galimas kandidatas prezidento rinkimuose Gitanas Nausėda šiandieną pristatė savo programines...

Lietuvis pasidalijo atrasta pigių kelionių schema: aplink pasaulį per dvi savaites už juokingai mažą sumą (33)

„Aplink pasaulį per 14 dienų“. Skamba neįtikėtinai? Taip pasirodė ir mums, kai gavome taip...

Buvusių alkoholikų nėra: devintą abstinencijos mėnesį dantimis bandė atidaryti butelį (25)

„Devintą abstinencijos mėnesį laikiau butelį rankose. Buvau išsekusi fiziškai, o psichologinė...

Gavo baudą už stovėjimą, bet kai paprašė nuotraukų, išgirdo absurdišką pasiūlymą (122)

Gaunate baudą už tai, kad pažeidėte kelių eismo taisykles ( KET ), tačiau ką tiksliai padarėte...

Suomija įtaria Rusiją panaudojus slaptą ginklą: buvo kilusi grėsmė paprastų žmonių saugumui (207)

Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila teigia, kad per pastarąsias NATO pratybas...

Ušackas įvardijo galimus prezidentus: Šimonytė ir tas žmogus, kurį parems Karbauskis (29)

Pirmadienį oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Tiesa, tai tik metas procedūroms –...

Po pergalės Šaras pasidžiaugė ir 17-mečiu „Žalgirio“ talentu: smagu už Roką (4)

Alytuje „Betsafe-LKL“ rungtynėse pirmadienį intriga gyvavo tik pirmose mačo minutėse. Pirmame...

Kaip žinoti, kad kai kuriuos žmones „išaugote“: užteks atsakyti į septynis klausimus (2)

Mums keičiantis ir aplinkiniai turi išmokti su mumis bendrauti kitaip, tačiau kartais bendraudami...

Ekspertai: Mozambiko sukčiai taikėsi į tuos, kurie gali susimokėti (54)

„Žmonės prigąsdinti, kad vien už praleistą skambutį, kaip iš kokio siaubo filmo, dings...

Liūdna žinia tūkstančiams jo talento gerbėjų: mirė žymus JAV kūrėjas Stan Lee (7)

Liūdna žinia tūkstančiams komiksų kūrėjo, režisieriaus ir rašytojo Stan Lee gerbėjams. Kaip...