„Turėjau progos su prezidente Grybauskaite kaip tik tai aptarti neformaliai. Iš tiesų, nuo pat viešos diskusijos pradžios laikiausi pozicijos, kad tokios diskusijos, ypatingai tarp skirtingų valdžios šakų, turėtų vykti visgi prie bendro stalo ir ne viešumoje, nes tai yra tiek su Lietuvos saugumu, tiek ir su santykiais bei pasitikėjimu mūsų partneriais susiję klausimai. Geriausia, kad jokių viešų nuomonių išsiskyrimų nebūtų, to iš savo pusės siekiu ir to kitiems linkiu“, – penktadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad kilusios diskusijos dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje rodo šalies politinio elito nebrandumą ir daro gėdą valstybei.
Praėjusių metų pabaigoje Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą.
Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
