„Manau, kad pusiaukelė yra tas laikas, kai prezidento pozicijos daugeliu klausimų išsigrynino, pasidarė aiškiau, kokioms visuomenės grupėms jis atstovauja. Tame yra ir pliusų, ir minusų, nes šiek tiek susiaurina atstovavimo ratą“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Politikas pradžioje kadencijos, pirmosiomis dienomis ar mėnesiais, ir politikas, kuris jau kelis metus yra pozicijoje, tai labiau paaiškėja jo požiūriai, jo vertybės ir tas, akivaizdu, atsitiko ir su mūsų prezidentu“, – taip pat pažymėjo ji.
Seimo pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad iš prezidento pusės buvo nemažai iniciatyvų dėl gerovės kūrimo. Vis tik, V. Čmilytė-Nielsen akcentuoja, norint šias iniciatyvas realizuoti, šalies vadovui svarbu palaikyti ir gerą santykį su Seimu.
„Taip pat iš jo buvo nemažai iniciatyvų dėl gerovės kūrimo. Žinoma, toms iniciatyvoms realizuoti svarbus yra ir geras, konstruktyvus santykis su Seimu. Manau, kad toks santykis gali būti, bet, žinoma, veto kalba ne visada tam santykiui padeda“, – sakė ji.
V. Čmilytė-Nielsen tikina, kad tarp valdančiųjų ir prezidento išryškėję skirtumai yra visiškai natūralūs. Parlamento vadovė akcentuoja, kad tai neturėtų būti kliūtis konstruktyviam darbui.
„Yra tam tikri skirtumai, tam tikros skirtys, tai yra visiškai natūralu, ir jos atsiskleidė per tą laiką, tačiau, mano vertinimu, tai nėra kliūtis dirbti, bendradarbiauti ir dirbti konstruktyviai. Tą patį sakiau prezidentui, kai tarpušvenčiu buvome susitikę“, – teigė Seimo pirmininkė.
„O žvelgiant į ateitį, manau, kad prezidentas turi labai daug įrankių būti telkiančia figūra, ir linkėčiau jam tais įrankiais pasinaudoti, ypač dabartiniu laikotarpiu, kai Lietuvos patiriamas spaudimas yra ypatingai didelis“, – akcentavo ji.
Todėl Seimo pirmininkė viliasi, kad darbas su prezidentu antroje G. Nausėdos kadencijos pusėje bus konstruktyvesnis, ir prezidentas ne tik kritikuos valdančiuosius, bet ir siūlys realius problemų sprendimo būdus.
„Akivaizdu, jog tik konstatuoti problemas ir kritikuoti nėra sudėtinga. Tiesą pasakius, tai daro visi opozicijos politikai, tačiau konstatuoti problemas ir pasiūlyti realius jų sprendimų būdus, tai jau yra kitas lygis, aukštesnis lygis ir to labai norėtųsi, žvelgiant į tą problemų spektrą, su kuriuo Lietuva dabar susiduria. Čia kalbu ir apie pandemiją, ir apie (Aliaksandro) Lukašenkos režimą, ir apie sudėtingą geopolitinę situaciją, ir apie Kinijos spaudimą. Šitokioje situacijoje mums tikrai labai reikia dialogo ir konstruktyvaus darbo su Prezidentūra“, – pabrėžė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigia, kad pastaruoju metu tarp Prezidentūros ir Vyriausybės išryškėjusios įtampos dėl Taivano atstovybės Lietuvoje išryškėjo tik tada, kai Lietuva pradėjo patirti spaudimą iš Kinijos.
„Kaip suprantu, jei ir yra kažkokie skirtumai, jie išryškėjo tik tada, kai Lietuva pradėjo patirti spaudimą. Pradiniame etape pozicijos buvo pakankamai panašios“, – patikino Seimo pirmininkė.
