Tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnės pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė, jog daugiau kaip 30 Seimo narių reikalauja atlikti teisinį įstatymo projektų reguliavimo vertinimą.
„Yra surinktas 31 parašas dėl ekspertinio vertinimo, kreipėmės į komitetą, kad jis būtų atliktas, todėl šie klausimai negali būti darbotvarkėje svarstomi“, – teigė LVŽS atstovas.
Tačiau tokia iniciatyva nesulaukė palaikymo – parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen patikino, jog kanapių dekriminalizavimo klausimas gali būti svarstomas Seimo salėje, todėl „surinkti parašai nėra priežastis jo nesvarstyti“.
Tuo metu Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius atkreipė dėmesį, jog tai ne pirmas kartas, kai Seimo „valstiečiai“ bando vilkinti jiems nepriimtinus įstatymo projektus – panaši situacija buvo dar lapkritį, kai LVŽS frakcija paprašė teisinio reguliavimo vertinimo dėl kito kontraversiškai vertinamo civilinės sąjungos įstatymo projekto.
„Man labai apmaudu, kad opozicijos atstovai naudojasi ekspertinio vertinimo galimybe siekdami blokuoti ir vilkinti įstatymo projekto svarstymą plenarinių posėdžių salėje“, – kalbėjo Laisvės frakcijos atstovas.
Dėl civilinės sąjungos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nutarė neinicijuoti ekspertinio vertinimo, argumentuodami, kad svarstymo stadija komitete jau baigėsi. Dėl tokio TTK sprendimo ir galimo procedūrinio pažeidimo opozicijos atstovė Agnė Širinskienė kreipėsi į parlamento etikos sargus.
TTK pirmininkas Stasys Šedbaras, reaguodamas į A. Verygos pareiškimą, pasiūlė laikytis tos pačios pozicijos.
„Mes laikomės nuosekliai tos pozicijos, kad tai turi būti tol, kol komitetas svarsto (įstatymo projektą – ELTA). (...) Buvo kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, ji šito klausimo dar neapsvarstė. Tad kol kas komitetas laikytųsi ir toliau tokios pat pozicijos – tol kol Etikos ir procedūrų komisija to klausimo neišsprendė“, – nurodė
Kaip numato Seimo statutas, pagrindinis įstatymo projektą svarstantis komitetas gali kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ir kitus ekspertus, prašydamas ne vėliau kaip per 10 dienų pagal kompetenciją pateikti teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą. Be to, įpareigoti komitetą kreiptis ekspertinio vertinimo gali ir ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.
Žlugus ekspertinio vertinimo iniciatyvai, opozicija paprašė visiškai išbraukti ir posėdyje nesvarstyti šių kanapių dekriminalizavimo teisės aktų. Visgi, palaikymo neužteko – pasiūlymą palaikė 64 Seimo nariai, 56 buvo prieš, 11 – susilaikė.
ELTA primena, kad vadinamajame kanapių dekriminalizavimo įstatymo projekte numatoma, jog baudos už mažo kiekio kanapinių preparatų turėjimą be tikslo juos platinti siektų nuo 30 iki 250 eurų. Tuo tarpu pakartotinai su šiomis medžiagomis sulaikytiems asmenims būtų taikoma nuo 250 iki 400 eurų bauda. Visais atvejais kanapės, jų dalys, aliejus, dervos, ekstraktai ar tinktūros būtų konfiskuojamos.
Nusižengęs asmuo galėtų būti įpareigotas ir dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose.
Teisės aktams Seimo nariai teikė eilę pasiūlymų. Parlamento liberalas Jonas Varkalys siūlo, kad asmuo, tris kartus per vienus metus nubaustas už kanapių vartojimą ar disponavimą, būtų įpareigotas kreiptis į priklausomybės ligų centrą ir įvykdyti gydytojo psichiatro sudarytą gydymo programą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas tokiai iniciatyvai nepritarė.
Tuo metu grupė konservatorių siūlo už padarytą administracinį nusižengimą taikyti didesnes baudas – nuo 100 iki 600 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 600 iki 2000 eurų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje šiam pasiūlymui pritarta tik iš dalies – už pirmą nusižengimą taikyti nuo 50 iki 300 eurų, už pakartotinį – nuo 300 iki 1000 eurų baudą.
Šiuo metu už disponavimą nedideliu kiekiu bet kokių narkotinių medžiagų gresia baudžiamoji atsakomybė.
Laisvės frakcija Seimui dar anksčiau teikė projektą, kuriuo buvo siūloma perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Visgi šiam projektui palaikymo Seime neužteko.
