Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė tikisi, kad bus gerbiama parlamentarų valia. „Siūlysime įtraukti šį klausimą į ketvirtadienio darbotvarkę, nes šią problemą reikia išspręsti. Paprastai, kai yra surenkamas pakankamai didelis skaičius parašų, yra įtraukiama, yra gerbiama Seimo narių valia. Jeigu atsitiktų taip, kad valdantieji neįtrauktų, rinksime parlamentarų parašus dėl klausimo įtraukimo į darbotvarkę. Jeigu jau laikome, kad Seimo nario Petro Gražulio yra šiurkštus pažeidimas, tai tada reikia patikrinti ir J. Sejonienės pažeidimo šiurkštumą Konstituciniame Teisme“,- Eltai sakė A. Širinskienė.
42 opozicijai priklausančių parlamentarų grupės vardu Seimo narys Petras Gražulis įregistravo apkaltos iniciatyvą Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narei Jurgitai Sejonienei.
„Seimo narė Jurgita Sejonienė 2022 m. rugsėjo 29 d. Seimo plenarinio posėdžio metu, registruodama pasisakyti kitą Seimo narę, savo sąmoningais ir tyčiniais veiksmais pažeidė Seimo nario pažymėjimo naudojimo tvarką ir Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“,- sakoma nutarimo projekte.
Jame siūloma sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri ištirtų ir pateiktų išvadą, ar pagrįstas yra siūlymas pradėti jai apkaltos procesą. Šiai komisijai siūloma iki šių metų gegužės 1 d. atlikti tyrimą bei pateikti išvadą kartu su Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais Seimo Pirmininkui.
Pasak apkaltos iniciatorių, pernai rugsėjo 29 d., svarstant Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo įstaigų tinklų pertvarkos“ projektą, Seimo narei Jurgitai Šiugždinienei stovint prie šoninio mikrofono Seimo narė Jurgita Sejonienė ją registravo kalbėti dėl balsavimo motyvų, dėl ko plenarinių posėdžių salėje švieslentėje užsidegė informacija, jog Seimo narė registravosi kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Beje, Seimo narė J. Sejonienė paneigė, anot jos, paskleistus tikrovės neatitinkančius ir kitus Seimo narius klaidinančius teiginius. Ji taip pat pateikė savo vertinimą dėl apkaltos iniciatyvos.
„Aš niekada nesinaudojau kitos Seimo narės balsavimo kortele: man kortelė nebuvo perduota, nei pati prašiau ją perduoti, nei manęs buvo prašoma ją paimti, jos niekada neturėjau, nedėjau į įrangos vietą kortelės naudojimui ir niekaip kitaip ja nedisponavau“,- sako J. Sejonienė.
Ji apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo. „Ne kartą esu pasiaiškinusi, kad greičiausiai įvyko techninė klaida, kai pasilenkiau pažiūrėti į kolegės ekraną. Kad tokį pažeidimą netyčia padariau aš, prielaidą kaip galimą iškėliau pati, nors situacijos vaizdo įrašo to posėdžio metu nėra. Ne kartą deklaravau, kad labai apgailestauju dėl įvykusio nesusipratimo“,- pranešime žiniasklaidai paaiškino politikė.
Seimo narė J. Sejonienė pastebi, kad Seimo statutas nereglamentuoja teisės registruotis kalbėti ar dalyvauti diskusijose perleidimo kitiems asmenims, nėra tokių įpareigojančių ar draudžiančių, ar kitokio pobūdžio teisės normų.
„Teisine prasme nėra jokio pagrindo mano apkaltos procedūrai, (...) Kito Seimo nario registravimas kalbėti, nepriklausomai nuo šio pažeidimo padarymo valios (tyčia ar dėl neatsargumo), nesukelia jokių teisinių pasekmių teisėkūros procesui, nepažeidžia ir neriboja Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato, jo įgaliojimų išreikšti savo sprendimą, t. y. balsuoti dėl teisės akto projekto, galiausiai, niekaip neveikia ir negali paveikti to Seimo nario, kuris užrašytas motyvams, to pasisakymo (motyvų) turinio. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad kito Seimo nario registravimas kalbėti, nepriklausomai nuo šio pažeidimo padarymo valios (tyčia ar dėl neatsargumo), nėra nei Seimo statuto, nei Konstitucijos, nei kitų įstatymų pažeidimas ar tuo labiau – priesaikos sulaužymas“,- sako J. Sejonienė.
Kaip ELTA jau skelbė, kovo 21 d. Seimas sudarė specialiąją tyrimo komisiją, kuri tirs už kitą Seimo narį balsavusio parlamentaro Petro Gražulį elgesį ir pateiks išvadą, ar yra pagrindo pradėti jam apkaltos procedūrą.
Specialiojoje komisijoje dirbs įvairioms Seimo frakcijos atstovaujančių 11 Seimo narių: Guoda Burokienė, Eugenijus Gentvilas, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Irena Haase, Laima Nagienė, Rasa Petrauskienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Sabutis, Linas Slušnys, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. Komisijos pirmininkas yra Linas Slušnys, pavaduotojas - Eugenijus Sabutis.
Iki šių metų gegužės 1 d. ši komisija turės atlikti tyrimą bei pateikti išvadą Seimo Pirmininkui.
Už nutarimą, kuris gali atverti kelią apkaltos procedūrai, antradienį balsavo 79 Seimo nariai, 23 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.
Apkaltos procedūros P. Gražulis sulaukė dėl to, kad pernai rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu, balsuodamas už Seimo narį Liną Jonauską, „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
