Laurų gatvėje, prabangiojo Laurų kvartalo pašonėje, ant pat Neries kranto yra Virių vandenvietė. Prie jos privažiavus matoma aukšta tvora, yra įspėjamieji ženklai apie griežto režimo apsaugos zoną bei apie tai, kad pašaliniams ten įžengti draudžiama. Neįtikėtina, tačiau būtent už šios tvoros, vandenvietės teritorijoje, kažkokiu būdu sklypus pavyko nusipirkti J. Imbrasui ir R. Žemaitaičiui.
Dar daugiau, suformavus sklypus, Vilniaus miesto savivaldybė leido vandenvietės teritorijoje statyti gyvenamuosius namus. Vienas gyvenamasis namas teritorijoje jau stovi, kitas dar tik bus statomas.
NŽT: apie žemės sklypo formavimą vandenvietės teritorijoje duomenų neturime
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovas Ruslanas Golubovas DELFI pateikė atsakymus kaip vandenvietėje, išskirtinėje valstybės teritorijoje, apskritai buvo suformuoti privatūs sklypai. Pasirodo, jog NŽT nežinojo, kad sklypai yra vandenvietėje.
„Žemės sklypas Laurų g. 56 baigtas formuoti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 26 d. įsakymu. Žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, o naudojimo pobūdis – mažaaukščiam gyvenamajam namui statyti, eksploatuoti ir rekonstruoti.
Pagal 2009 m. kovo 12 d. nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Laurų g. 56 registruoti statiniai – gyvenamasis namas ir kiti statiniai (inžineriniai) - lauko tualetas, kurie nuosavybės teise priklausė fiziniams asmenims. Apie paminėto žemės sklypo formavimą vandenvietės teritorijoje NŽT Vilniaus miesto skyrius duomenų neturi“, - komentavo R. Golubovas.
Pasak NŽT, vėliau vienas žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis.
Sklypus valdė kiti asmenys, kol jie pateko į R. Žemaitaičio ir J. Imbraso rankas
Iš pradžių sklypus vandenvietėje valdė kiti asmenys, kol galiausiai jie pateko į R. Žemaitaičio ir J. Imbraso rankas.
Vieną sklypą valdė buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys, Šilutės savivaldybės tarybos narys Vladas Kainovaitis. Jie abu su R. Žemaitaičiu yra įmonės „Statyk pats“ akcininkai. Galiausiai Šilutės savivaldybės tarybos narys sklypą pardavė R. Žemaitaičiui.
V. Kainovaitis DELFI paklaustas, kaip sugebėjo įsigyti sklypą tokioje unikalioje vietoje pasakė, kad „tai sena istorija“. Paklaustas, už kokią sumą sklypą pardavė R. Žemaitaičiui, jis taip pat negalėjo įvardinti tikslių skaičių. Teigė, kad viskas yra deklraruota. Vis dėlto sklypo pirkimo ir pardavimo sandorio nedeklaravo nei R. Žemaitaitis, nei V. Kainovaitis, nors tai, kaip vieši asmenys, padaryti privalėjo.
Kadangi nėra deklraruota sklypo pardavimo, tiksli sandorio suma nėra žinoma. Registrų centro duomenimis, sklypo vidutinė rinkos vertė yra 41 100 eurų.
Sklypas buvo suformuotas 2014 metais. R. Žemaitaitis sklypą įsigijo 2015 metais, Vilniaus savivaldybė leidimą statyti naują statinį išdavė 2015 metais. Šiuo metu namas sklype jau yra pastatytas.
J. Imbrasas taip pat sklypą vandenvietėje valdė ne tuo pat pradžios. Sklypas buvo suformuotas 2015 metais, sklypą iš pradžių valdė Vida Marijona Kirvelienė ir Antanas Kirvela. 2015 metais sklypas buvo parduotas J. Imbrasui.
Skelbiama, kad sandorio suma buvo 30 tūkstančių eurų, nors Registrų centro duomenimis, vidutinė sklypo rinkos vertė yra 37 400 eurų. Beje, tai ne pirmas sklypas, kurį J. Imbrasas įsigijo iš A. Kirvelos, anksčiau jis iš jo pirko sklypą ir pastatą Molėtų rajone.
Statytos leidimą Vilniaus savivaldybė išdavė 2016 metų rugsėjį.
Pripažino, kad J. Imbrasas ir R. Žemaitaitis į savo sklypus patenka per vandenvietę
Į „Vilniaus vandenų“ vandenvietes paprastiems žmonėms, ne darbuotojams, patekti yra draudžiama. Vis dėlto, J. Imbrasas ir R. Žemaitaitis turi išskirtinę teisę atsidaryti vandenvietės griežto režimo apsaugos zonos vartus ir per juos važiuoti į savo namus, nes jie yra aptvertoje vandenvietės teritorijoje. Tai pripažino ir „Vilniaus vandenų“ atstovas Antanas Bubnelis.
Paklaustas, ar paprasti žmonės, važinėdami po vandenvietę, negali pakenkti vandens kokybei, atstovas atsakė neigiamai. Vis dėlto, jis teigė, kad situacija yra problematiška.
„Nors „Vilniaus vandenų“ vandenvietės yra aptvertos, jose įrengtos įvairios kitos saugos priemonės, istoriškai susiklostė, jog trys penktadaliai šių teritorijų nebuvo tinkamai įteisintos. Vandenvietėms tinkamai apsaugoti nebuvo parengti ir atitinkamų institucijų patvirtinti detalieji planai, jos nėra tinkamai pažymėtos žemės panaudojimo planuose. Nesant tokių patvirtintų planų, jau pasitaikė atvejų, jog faktinėse vandenviečių teritorijose buvo suformuoti gyvenamosios paskirties sklypai ir keliai į gretimus sklypus.
Šis klausimas yra itin aktualus vaizdingose Neries paupyje esančiose Pečiukų, Virių bei Nemenčinės vandenvietėse. Šalia jų buvo suformuoti sklypai, jau pastatyti ir šiuo metu tebestatomi namai neatsižvelgus į kaimynystėje esančius vandens gręžinius, nenumačius reikiamo atstumo nuo jų ir neįrengus tinkamų privažiavimų prie šių sklypų“, - rašoma „Vilniaus vandenų“ pranešime spaudai.
„Vilniaus vandenys“ pranešė, jog kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl tinkamo įmonės valdomų vandenviečių sklypų įteisinimo sostinės teritorijoje. Artimiausiu metu dialogą dėl Vilniaus rajone esančių vandenviečių įteisinimo ketinama pradėti ir su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).
R. Žemaitaitis: kodėl ten vandenvietės teritorija?
R. Žemaitaitaitis DELFI teigė, kad jis namo įvažiuoja pro vandenvietės vartus, vis dėlto, jis abejojo, ar ten yra vandenvietės teritorija.
„Kodėl vandenvietės teritorijoje? Aš nežinau, aš pirkau iš žmogaus“, - kalbėjo R. Žemaitaitis.
Paklaustas, ar į savo namus įvažiuoja pro vandenvietės vartus, R. Žemaitaitis tai pripažino: „Išeina taip, kad aš pro vandenvietę įvažiuoju. Ten anksčiau buvo namukas, tik nebuvo suformuotas sklypas, po to jie susiformavo sklypą ir aš perpirkau. Aš pirkau iš privataus asmens.“
Paklaustas, ar tiesa, kad visas jo sklypas užtvertas vandenvietės tvora, R. Žemaitaitis teigė, kad tą tvorą reikėtų pašalinti: „Aš ten viską iškėliau nuo upės, kad nebūtų nieko, kas susiję su vandentiekio teritorija, visus šulinius ir įrenginius iškėliau. Dabar vandenvietei reikia tvorą tik perkelti ir atsitverti nuo manęs.“
J. Imbrasas nepanoro kalbėti apie savo sklypą
J. Imbrasas teigė, kad ten nėra vandenvietės teritorija, tačiau plačiau kalbėti apie savo sklypą nepanoro.
„Čia mano reikalas. Nusipirkau iš žmogaus“, - sakė J. Imbrasas, paklaustas, kaip jam pavyko įsigyti sklypą griežtai saugomoje vandenvietės apsaugos zonoje.
Galiausiai Seimo narys nepanoro tęsti pokalbio ir padėjo telefono ragelį: „Kiek žinau, žmogus pirko aukcione. Kokia zona vandenvietės? Ten gi sodai visi vienoj linijoj. Ką jūs čia šnekat? Viso gero.“
